Pasienyje – vienas už kitą įžūlesni bandymai gadinti koncertiną: apie vieną incidentą paliudijo patys migrantai

Pasieniečių sraigtasparnis užfiksavo, kaip trylika neteisėtų migrantų Lazdijų rajone pažeidžia Lietuvos sieną. Dvylika vyrų ir moteris sulaikyti vos įžengę į šalį. Visi irakiečiai.

Teigiama, kad migrantai Lietuvos pasieniečių nurodymus vykdė, gavo humanitarinius paketus ir grįžo į Baltarusiją. Ne visi tokie nuolankūs.

„Yra vienas atvejis, kur buvo iš tikrųjų prakirpta koncertina. Prakirpta profesionaliai, sudarant tiesiog tarpą patekti nelegalų grupei į Lietuvą“, – LNK komentavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Manoma, kad vielą kirpo ne patys migrantai, o Baltarusijos pareigūnai.

„Patys migrantai, beje, paliudijo, kad tai padaryta Baltarusijos pasienio pareigūnų, o tai reiškia – padaryta Lietuvos teritorijoje“, – sakė A. Anušauskas.

Lietuva į tai atsako diplomatiniais kanalais.

„Notomis, taip“, – patvirtino ministras.

Stiprinant sieną, Europos Komisija (EK) Lietuvai skyrė 37 mln. eurų, o praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai numatyta dar 200 milijonų.

„Kadangi mūsų siena su Baltarusija yra ilgiausia, mes manome, kad galėtume pretenduoti į reikšmingą šios sumos dalį“, – LRT radijui sakė prezidento vyr. patarėja Asta Skaisgirytė.

© DELFI / Josvydas Elinskas

Europos Komisija pabrėžia, kad tvorai šie pinigai negali būti panaudoti. Iš jų planuojama pirkti stebėjimo priemones.

„Būtent kurios sudaro didžiausią išlaidų dalį ir yra tvariausios, nes sunkiai pasiduoda žnyplėms, žirklėms ir kitiems bandymams įveikti“, – LNK sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Saugodama išorinę ES sieną, Lietuva tvorą stato iš savų lėšų – už 150 milijonų eurų, bet neprarasta viltis, kad Europa dar apsigalvos ir už tvorą Lietuvai kompensuos. Apie tai sekmadienį šalia EK pirmininkės užsiminė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Sakė, šiuo metu labai svarbu:

„Užtikrinti ES finansavimą statant fizinį barjerą ir infrastruktūros plėtrą prie išorinės sienos.“

Užsienio reikalų ministras sako, kad taisyklės to nedraudžia, o tai – politinis sprendimas.

„Girdime daug pozityvių ženklų ir yra pažadų finansuoti viską. Galbūt, jei teks patiems cementą finansuoti, galbūt gausime visa kitą. Žiūrime“, – komentavo G. Landsbergis.

Primenama, kad dėl tvoros su Europa į konfliktą dar 2015-aisiais įsivėlė Vengrija. Tuomet vengrai sakė, kad pakeliui į Vokietiją, jų sieną kasdien kerta 1,5 tūkst. nelegalų, o Europa reaguoja per lėtai, tad ėmė statyti keturių metrų barjerą.

Neoficialiomis žiniomis, dėl to dabar tvorų finansuoti ir nenorima, – kad tos šalys, kurios jas jau pasistatė, irgi nepaprašytų kompensacijų.

„Faktiškai tvoros yra jau seniai tapusios ES migracijos valdymo politikos dalimi. Ar bus žengtas tas žingsnis, kuris tai pripažins, kad ES traktuotų tai kaip natūralią priemonę, kuri turi prisidėti prie problemų sprendimo ir kurią ES turi finansuoti, pamatysime. Aš manau, kad link to artėjama“, – LNK komentavo politologas Linas Kojala.

© DELFI / Ainis Gurevičius

Kurdų televizija pasakoja, kad Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje mirė dar vienas migrantas. Taip teigia remdamasi Baltarusijos pasieniečių išplatinta nuotrauka ir jų informacija, neva Lietuvos pareigūnai žmogų sumušė.

Pasieniečiai teigia, kad tai absurdas, o krašto apsaugos ministras, – kad tai Baltarusijos propaganda.

„Baltarusijos pusė, kuri per savo žiniasklaidas skleidžia propagandą, kaip taisyklė praktiškai niekada turimų žinių neturi kaip patvirtinti“, – pastebėjo A. Anušauskas.

Savaitgalį baltarusių pasieniečiai taip pat buvo paskleidę žinią, neva prie sienos su Lietuva rastas kūnas su sumušimo žymėmis. Lietuvos pasieniečiai sakė, kad tokių duomenų neturi, o Baltarusijos nurodytoje vietoje pastarosiomis dienomis lietuviai jokių migrantų apskritai nefiksavo.