Apie tai buvo kalbama trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.
Ivanovas: Rusija pati prisipažįsta vykdanti genocidą
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas teigė, kad Europa ir JAV žengė rimtus žingsnius ekonomiškai ne tik sankcionuodamos, bet realiai izoliuodamos Rusiją dėl jos pradėto karo Ukrainoje.
„To nematė pasaulis jau seniai, gal net niekada nematė, nes Rusija labiausiai sankcionuota valstybė – finansinis ir kiti sektoriai ir mes pamatėme ne tik iš valstybių sankcijas, bet ir verslo“, – pastebėjo politologas.
B. Ivanovas akcentavo, kad daug reiškia korporacijų pasirinkimas palikti Rusiją, taip iš esmės perimant valstybių sankcijų iniciatyvą.
„Valstybių samprata paskutiniu metu efektyvumo prasme ir šiaip transformuojasi – pasaulis keičiasi ir vis didesnį vaidmenį vadina verslas, visuomenė ir tai, ką mes vadiname „atšaukimo kultūra“. Taip, kad šia prasme aš vertinčiau pakankamai pozityviai tai, kas daroma valstybių ir korporacijų Vakaruose, bet, aišku, norėtųsi daugiau“, – sakė VDU ekspertas.
Visgi jis pripažino, kad kai kurie politikai reaguoja vangiai ir gal nieko nedarytų, jei ne visuomenės spaudimas.
„Šia prasme jie elgiasi labai prastai“, – konstatavo B. Ivanovas.
Laidos vedėja pastebėjo, kad po įvykių Bučoje genocidu Rusijos veiksmus pavadino Lietuvos, Lenkijos, Ispanijos politikai, tačiau kitų šalių lyderiai to kol kas neįvardija ir apsiriboja kalbomis apie karo nusikaltimus. Visgi, politologo vertinimu, retorika su laiku turėtų griežtėti.
„Priežastys skirtingos. Yra politikai, kaip koks Orbanas, kuris tiesiogiai susijęs su Rusijos oligarchais, kuris buvo užaugintas ant jų pinigų. Yra politikų, kurie vis tik, manau, yra sąžiningai dori, kurie stengiasi išlaikyti kažkokį atsargumą. Galbūt perdėtą atsargumą, galbūt jie laukia konkrečių duomenų“, – komentavo B. Ivanovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad jau šiuo metu yra renkami duomenys, jie bus pateikti ir tikėtina, kad pamatysime to rezultatus kaip ir buvusios Jugoslavijos atveju.
„Pareiškimai, manau, kad stiprės, mes tą stebime su lyg kiekviena karo danga ir kiekviena atodanga, kuri mus pasiekia iš mūšio laukų, okupuotų teritorijų. Ta reakcija stiprėja ir taip, mano galva, mes tikrai turime reikalą su genocidu“, – sakė VDU politologas.
B. Ivanovas akcentavo, kad Rusija pati pripažino vykdanti genocidą „RIA Novosti“ tekste, kur išdėstyta deukranizacija bei visa genocido mechanika.
„Galiausiai propagandistai kalba būtent apie tai, kad reikia sunaikinti tam tikrą kiekį ukrainiečiai. Naciai savo laiku vengė šito, nevartojo žodžių „žydų naikinimas“, jie sakė „deportacija“. Šitie į vatą nevynioja, jie tiesiog prisipažįsta“, – pridūrė ekspertas.
Istorikė: tik laiko klausimas, kada retorika griežtės
Lietuvos istorijos instituto istorikė Monika Kareniauskaitė, dabar besistažuojanti Harvardo universitete Jungtinėse Valstijose laidos metu paaiškino, kad genocidas yra stiprus žodis politiškai ir emociškai, o teisiškai – turintis labai konkrečias reikšmes.
„Ne visais atvejais jis vartojamas teisingai teisine prasme – tai konkretus teisinis terminas, kuris reiškia labai konkrečius teisinius dalykus tarptautinėje teisėje. Kad Rusija vykdo Ukrainoje tarptautinės teisės pažeidimus, sunkius tarptautinius nusikaltimus, (…) čia, manau, neginčytinas faktas ir tai supranta tiek Vakarų, tiek mūsų, Rytų Europos politikai, tačiau genocidas visų pirma yra tarptautiškai pripažintas nusikaltimas, kuris atliekamas turint intenciją visiškai arba dalinai sunaikinti tautinę, etninę, rasinę arba religinę grupę“, – sakė M. Kareniauskaitė.
Istorikė pastebėjo, kad kartais vakariečiai ne taip gerai supranta šį terminą kaip rytiečiai, nes jie neturėjo iš arti fiksuoti to, ką darė sovietinis ar komunistiniai režimai, tačiau, pasak jos, gyvenimo sąlygos, kuriomis siekiama naikinti žmonės, Ukrainoje yra iš tiesų sukurtos.
„Ši veikla baustina ne tik, kai įvyksta pats genocido faktas, bet taip pat ir susitarimas vykdyti genocidą – tiesiogiai ar viešai kurstomas genocidas“, – komentavo M. Kareniauskaitė.
Jos teigimu, jei galiausiai genocidas būtų viešai pripažintas tarptautinės bendruomenės, tai reikštų teisinę atsakomybę.
„Manau, kad šiuo atveju netgi nebus sunku įrodyti, nes pats Kremliaus režimas ir Putinas praėjusiais metais savo liepos esė pareiškė, kad Ukraina neegzistuoja kaip šalis, kaip etninė grupė“, – priminė istorikė.
„Aš manau, kad tik laiko klausimas ir ta retorika keisis – bus konkretūs teisiniai veiksmai, kai tas tyrimas bus atliktas. Manau, kad čia dar yra baimė neturint dar galbūt pakankamai teisinių duomenų. Europai ir vakarų pasauliui yra įprasta laukti teisinių veiksmų ir sprendimo, bet aš tikrai nematau jokių priežasčių, kodėl tai neturėtų būti ateityje įvardinama genocidu“, – teigė M. Kareniauskaitė.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį žiūrėkite čia: