Jūrų gėrybių ir laukinių gyvūnų turgus centrinėje Kinijoje esančiame Uhane gruodžio pradžioje dar buvo pilnas žmonių. Būtent iš ten kilo pasaulį siaubiančio koronaviruso protrūkis. Kinijos medikai apie pirmuosius neaiškios kilmės plaučių uždegimus prabilo dar gruodį, tačiau nei pasaulinių sveikatos organizacijų, nei kitų šalių žiniasklaidos dėmesio tai nepatraukė.
Iki šiol nėra tiksliai aišku, kas tas pirmasis žmogus arba vadinamasis „nulinis pacientas“, pasigavęs koronavirusinę infekciją. Portalas „Sounth China Morning Post“, remdamasis ne vieša Kinijos Vyriausybės informacija, skelbė, kad iš tiesų pirmasis asmuo užsikrėsti galėjo dar lapkričio 17 d. Manoma, kad tai gali būti 55-erių Uhano gyventojas.
Pirmieji pranešimai apie neaiškų ir paslaptingą virusą Kinijoje kitas pasaulio šalis pasiekė gruodžio pabaigoje–sausio pradžioje.
Štai, gruodžio 31 d. portalas „Deutsche Welle“ rašė, jog Kinija į Uhaną sveikatos specialistų pasiuntė po to, kai mieste nustatyti 27 virusinės kilmės plaučių uždegimai. Oficialūs Kinijos šaltiniai skelbė, kad 7 neaiškiais plaučių uždegimais susirgusių asmenų būklė sunki, dar 18 – stabili, du pacientai laikėsi puikiai, medikai ketino juos išleisti namo.
Kaip rašo aljazeera.com, apie šiuos susirgimus gruodžio 31 dieną Kinija informavo ir Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO). Kaip skelbia „Financial times“, tą pačią dieną Taivano sostinės Taipėjaus sveikatos apsaugos pareigūnai įspėjo PSO, jog yra grėsmė, kad naujasis virusas perduodamas nuo žmogaus žmogui, nes žemyne daugėja užsikrėtusiųjų medikų, tačiau ši žinutė kitų šalių taip ir nepasiekė.
Tiesa, ir pati Kinija tuo metu dar nebuvo ėmusis griežtų karantino priemonių. Sausio 1 d. tebuvo uždarytas laukinių gyvūnų turgus Uhane.
Sausio 3 d. apie „plaučių uždegimų protrūkį Kinijoje“ pranešė ir BBC. Tuomet šalyje jau užfiksuoti 44 atvejai, iš kurių 11 buvo laikomi sunkiais. Uhano sveikatos komisija teigė, kad jau atmesti tokie ligos sukėlėjai kaip gripas, paukščių gripas, įprasto kvėpavimo takų ligos. Kinijos sveikatos specialistai patikino, kad virusas nėra perduodamas žmogaus žmogui, o užsikrėtimai sieti su pačiu jūrų gėrybių ir laukinių gyvūnų turgumi, nes dauguma susirgusiųjų ten dirbo ar lankėsi.
BBC publikacijoje taip pat buvo cituotas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas, jis patikino, kad PSO yra informuota apie ligos protrūkį ir dėl jo bendravo su Kinijos Vyriausybe.
Ligos įvežimo tikimybė į Europą vertinta kaip maža
PSO apie Kinijoje įsisukusią ligą sausio pradžioje pradėjo komunikuoti ir savo oficialioje socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje. Tiesa, pirmosiomis sausio dienomis žinutės buvo trumpos ir lakoniškos, nurodoma, kad Kinijoje plinta plaučių uždegimų atvejai, aiškinamasi, kas yra ligos sukėlėjas.
Sausio 8 d. „The New York Times“ paskelbė, kad kinų mokslininkai nustatė, jog plaučių uždegimus Kinijoje sukelia naujasis koronavirusas, tačiau nėra patikimų duomenų, kurie leistų teigti, jog užkratas gali būti perduodamas žmogaus žmogui.
Netrukus po to, sausio 11 d., Kinija pranešė apie pirmą viruso nusineštą gyvybę. Tai buvo 61 m. vyras, kuris apsipirkinėjo Uhano turguje.
Jau sausio 13 d., skelbia aljazeera.com, užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis už Kinijos ribų – Tailande.
Sausio 14 d. PSO visam pasauliui paskelbė žinutę. Buvo nurodoma, kad virusas nuo žmogaus žmogui nėra perduodamas, tačiau paragino toliau aktyviai vykdyti epidemiologinius tyrimus ir stebėti sąlytį su užsikrėtusiais turėjusius asmenis.
Nors iš Kinijos Uhano oro uosto buvo vykdomi tiesioginiai skrydžiai į tris Europos Sąjungos (ES) šalis – Jungtinę Karalystę, Italiją ir Prancūziją – PSO ramino, kad ligos įvežimo tikimybė į Europą yra maža ir nerekomendavo riboti kelionių į Kiniją ar prekybos su šia šalimi. Tuo metu paslaptinga vadinta liga už Kinijos ribų dar nebuvo užfiksuota.
Ši PSO žinutė tą pačią sausio 14 d. buvo paskelbta ir Lietuvos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro puslapyje (NVSC), tačiau, ko gero, ją pamatė tik tie lietuviai, kurie planavo kelionę į Kiniją. Jei apskritai pamatė, nes niekas dar nė neįtarė, kad jau po mėnesio liga siaubs visą pasaulį ir kardinaliai pakeis kasdienį gyvenimą.
Tuo metu dar nebuvo ribojamos ne tik kelionės į Kiniją, laisvai nuvykti buvo galima ir į patį Uhaną. Į šį miestą susiruošusiems lietuviams buvo pateiktos vienintelės rekomendacijos – neiti į maisto turgavietes, nesiliesti prie gyvūnų, laikytis tinkamos rankų higienos ir vartoti saugų maistą.
Po kelionės pajutusiems kvėpavimo takų infekcijos simptomus sveikatos specialistai rekomendavo kreiptis į savo šeimos gydytoją ir informuoti apie apsilankymą Uhane. Iš šiandieninės perspektyvos akivaizdu, kad tokiu keliu virusas nesunkiai galėjo patekti į gydymo įstaigas.
Po dviejų mirčių prakalbo apie daug didesnį ligos mastą
Lokalia vienos šalies problema laikyta naujoji liga didesnį sveikatos specialistų nerimą sukėlė po to, kai Kinijoje dėl jos užfiksuota antroji mirtis. Lietuvoje apie tai žiniasklaida pranešė sausio viduryje. Tuo metu buvo manoma, kad Kinijoje naujuoju virusu užsikrėtė vos 45 žmonės.
Į ligos protrūkį tuomet sureagavo ir įvairioms institucijoms, tarp jų ir PSO, patarinėjantis Londono imperinio koledžo Pasaulio infekcinių ligų analizės centras (MRC GIDA). Sausio 17 d. paskelbtoje ataskaitoje mokslininkai įspėjo, kad Uhane užsikrėtusiųjų gali būti 30 kartų daugiau, nei skelbiama oficialiai.
Tuo metu jau buvo užfiksuoti ir trys susirgimai už Kinijos ribų – du Tailande ir vienas Japonijoje.
Netrukus po to iš Kinijos atskriejo baugus įspėjimas visam pasauliui – naująjį virusą platina žmonės, per kelias dienas nustatyta daugiau nei 100 naujų infekcijos atvejų, liga iš Uhano plinta į kitus Kinijos miestus.
Garsus ekspertas Zhongas Nanshanas, dirbantis Kinijos nacionalinėje sveikatos apsaugos komisijoje, padėjusioje išaiškinti 2003 metų SARS viruso protrūkio mastą, sakė, kad buvo „patvirtinta“, jog naujasis virusas gali būti perduodamas vieno žmogaus kitam, sausio 20 d. informavo Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.
Apie galimą viruso plitimą tarp žmonių tą pačią dieną paskelbė ir PSO, tačiau aliarmo „įjungti“ neskubėjo. „Koronaviruso protrūkio kilmė, labiausiai tikėtina, yra gyvūninė, išimtiniais atvejais užkratas perduodamas iš žmogaus žmogui artimų kontaktų metu“, – buvo rašoma PSO socialiniame tinkle.
Sausio 21 d. pirmasis COVID-19 atvejis jau buvo nustatytas JAV, kur šiuo metu susirgimų skaičius artėja prie 400 tūkst.
11 milijonų gyventojų miestas vos per dieną virto vaiduokliu
Kinijos pranešimas apie ligos plitimą nuo žmogaus žmogui pasirodė prieš pat kinų Naujuosius metus, kai didelė dalis šalies gyventojų išsibarsto po šalį keliaudami pas savo artimuosius. Dar didesnį nerimą kėlė tai, kad per kelias dienas Kinijoje buvo užfiksuota ne keliasdešimt, o daugiau nei 100 naujų infekcijos atvejų.
Paskui viskas vyko tarsi fantastiniame veiksmo filme. Sausio 23 d. Kinija nusprendė izoliuoti visą Uhano miestą. Sustabdytas bet koks viešasis transportas – autobusai, traukiniai, lėktuvai, keltai. Prie traukinių stoties Uhane pradėjo budėti saugumo pajėgos, mieste susidarė milžiniškos automobilių spūstys, nes dauguma žmonių iki uždarant miestą norėjo jį palikti.
Uhano gyventojai iš karto suplūdo ir į maisto prekių parduotuves pirkti atsargų, susidarė eilės degalinėse. Mieste buvo atšauktas Naujųjų metų renginys.
Vos per vieną dieną 11 milijonų gyventojų turintis miestas virto vaiduokliu su tuščiomis gatvėmis ir iššluotomis parduotuvėmis. Tuo metu europiečiai, tarp jų ir lietuviai, ko gero, nė nesapnavo, jog netrukus gyvybes šienaujantis virusas atsiras visai šalia ir kardinaliai pakeis visų gyvenimus.
Savo ruožtu dar prieš Uhano uždarymą PSO susirinko į Nepaprastųjų situacijų komitetą, tačiau pasaulinės ekstremalios padėties net ir atsirandant vis daugiau užsikrėtimų už Kinijos ribų buvo nuspręsta neskelbti.
„Nedarykime klaidos. Kinijoje padėtis yra nepaprasta, tačiau tai dar netapo nepaprasta viso pasaulio padėtimi“, – po sprendimo „Twitter“ pareiškė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Jau sausio 24 d. du koronaviruso atvejai patvirtinti Prancūzijoje. Tai buvo pirmieji oficialūs atvejai Europoje.
Grėsmę Europoje įvardijo kaip vidutinišką
Nors Kinija ėmėsi beprecedenčių priemonių naujo viruso plitimui sustabdyti, ligos protrūkio grėsmę pasaulyje PSO nuo sausio 23 iki sausio 26 d. įvardijo kaip „vidutinišką“.
Sausio 27 d. Jungtinių Tautų (JT) sveikatos organizacijai paskelbus ataskaitą, kurioje pavojingos ligos keliama grėsmė pasauliui įvardyta kaip „didelė“, klaidą pripažino ir PSO.
„Kinijoje rizika yra labai didelė, regioniniu lygiu. Taip pat rizika yra didelė ir pasauliniu lygmeniu“, – buvo rašoma ataskaitoje.
Po jos PSO paskelbė, kad grėsmės įvardijimas „vidutiniška“ buvo klaida. Paprašytas atskleisti daugiau detalių, PSO atstovas Fadela Chaibas tik pasakė, kad „klaida įsivėlė formuluotėje“.
Prabilus apie tai, kad viruso plitimo grėsmė pasaulyje yra didelė, papildomų atsargumo priemonių ėmėsi ir Lietuva. Būtent nuo sausio 27 d. Lietuvos oro uostose pradėjo budėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, jie konsultavo Kinijoje keliavusius asmenis.
Greitai į šias naujienas sureagavo ir lietuviai – pasekę kinų pavyzdžiu suplūdo į parduotuves ir pradėjo masiškai pirkti ilgai negendančius produktus.
Tuo metu viruso atvejų jau buvo užfiksuota ne tik Kinijoje, bet ir Australijoje, Japonijoje, Jungtinėse Valstijose, Malaizijoje, Nepale, Pietų Korėjoje, Prancūzijoje, Singapūre, Tailande ir Vietname.
Kaip skelbia aljazeera.com, sausio 27 d. mirčių skaičius nuo naujojo viruso šoktelėjo iki 106, užsikrėtusiųjų kasdien pradėjo daugėti tūkstančiais.
Paskelbė pasaulinę ekstremalią padėtį
Pasaulyje užkratą užfiksavus mažiausiai 18 šalių, nustačius beveik 8 tūkst. sparčiai plintančio viruso atvejų ir mirus 170 žmonių PSO galiausiai paskelbė pasaulinę ekstremalią situaciją.
Tokį sprendimą organizacija argumentavo tuo, esą vadovybė gavo daugiau duomenų, kad virusas gali plisti tarp žmonių, ir tai kelia riziką, kad gali prasidėti didelis ir tarptautinis ligos protrūkis.
Tiesa, net ir tada imtis kelionių ar prekybos draudimo PSO šalims nerekomendavo. Kol dalis lietuvių pasaulyje augant įtampai rūpinosi maisto atsargomis, kiti tokį elgesį tik pašiepė ir savo kelionių planų atidėti neketino.
Italija žaibiškai tapo mirtinu židiniu
Jau sausio 31 d., būtent slidinėjimo sezono įkarštyje, pirmieji mirtinos infekcijos atvejai užfiksuoti Italijoje. Liga buvo diagnozuota kinų porai, atvykusiai iš Uhano. Per keliolika dienų užsikrėtusiųjų skaičius šioje šalyje nuo kelių atvejų staigiai šoktelėjo iki kelių šimtų.
Dėl itin sparčiai pradėjusio plisti viruso Italijos valdžia izoliavo dešimtis miestelių Lombardijos regione, išvykti iš jų buvo uždrausta daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.
Vasario 24 d. šalyje buvo patvirtinti 4 mirties nuo koronaviruso atvejai, o jau po dviejų savaičių bendras mirčių skaičius šalyje siekė 463.
Užsikrėtusiųjų ir mirčių skaičiui tik didėjant, kovo pradžioje buvo uždaryti ir visi šalies slidinėjimo kurortai. Kaip skelbė Italijos vyriausybė, neatmetama, kad būtent juose virusas ir galėjo plisti.
Kovo 9 d. Italija paskelbė karantiną visoje šalyje, įvesti griežti ribojimai, gyventojams iš namų leista išeiti tik nusipirkti maisto, į vaistines, jei būtina, – į darbus su specialiais leidimais.
Deja, bet iki kelių šimtų mirčių išsaugęs aukų skaičius tebuvo pradžia. Kovo 27 d. vos per parą virusas Italijoje pasiglemžė beveik tūkstantį gyvybių. Mirusiųjų palaikus į krematoriumus masiškai pradėjo gabenti kariai, morguose nebetelpant kūnams lavoninėmis paverstos bažnyčios, kitos patalpos.
Šiuo metu Italijoje yra daugiau nei 132 tūkst. užsikrėtusiųjų ir daugiau nei 16 tūkst. mirčių.
Pasiekė ir Lietuvą
Į Lietuvą pasaulį siaubiantis virusas pasibeldė kiek vėliau nei Italijoje, pirmasis atvejis patvirtintas vasario 28 d. Šiauliuose.
Kovo 11 d. COVID-19 protrūkį PSO paskelbė pasauline pandemija.
Kovo 13 d. Lietuvos Vyriausybė paskelbė apie nutraukiamą ugdymo procesą mokyklose ir darželiuose. Kovo 16 d. karantinas įvestas visoje Lietuvoje.
Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Jei būtina išeiti iš namų, rekomenduojama dėvėti kaukes, respiratorius arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Šiuo metu galioja ir draudimas asmenims parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis. Taip pat reikalaujama laikytis saugaus dviejų metrų atstumo, prekybos ir paslaugų vietose lankytis po vieną šeimos narį.
Bendras užsikrėtimų skaičius šalyje perkopė 800, virusas Lietuvoje nusinešė 15 gyvybių.