Tuo metu dabartinė situacija, nepaisant to, kad šalyje yra užfiksuoti pavieniai „delta“ atmainos atvejai, Lietuvoje yra džiuginanti.
„Tiek atvejų skaičiai, tiek teigiamų tyrimų dalis, tiek ligoninių skaičiai – visi jie žemėja. Mes dabar esame kontroliuojamoje epidemijos stadijoje, ką labai džiugu matyti. Sparčiai judame A scenarijaus link“, – laidoje „Delfi rytas“ kalbėjo duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Neraminanti žinia – kad krenta skiepijimo aktyvumas.
„Pagal tai, kiek žmonių paskiepyta pirmąja doze, jei lyginsime pastarąsias tris savaites, tai krito maždaug per pusę. Bendras dozių suvartojimas yra palyginamas, tai reiškia, kad žmonės revakcinuojasi. Bet su ta pirma doze yra problemų. Negalima išskirti vienos konkrečios amžiaus grupės, tiesiog yra bendras sumažėjimas“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Jo nuomone, skatinant žmones skiepytis, būtų galima daryti dar daugiau.
„Vakcinavimas yra kritęs, ir, žiūrint į kitų šalių patirtį su „delta“ variantu, spėju, kad vasarą nepamatysime jo viso poveikio, bet užtat pamatysime rudenį.
Kitų šalių patirtis rodo, kad, norint susitvarkyti su „delta“ variantu rudenį, mums reikės aukšto pasiskiepijusių dviem dozėmis žmonių skaičiaus. Jeigu ateisime su tokiais skaičiais kaip 40 arba 50 proc., bus problemų“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.
Jis siūlo sveikatos srategams paskaičiuoti, kiek mums kainuos ketvirtosios bangos karantinas, ir skirti bent dalį tų pinigų skatinti žmones skiepytis.
Būtina pilnai pasiskiepyti
Duomenų mokslininkas atkreipia dėmesį, kad, norint, kad skiepai veiksmingai padėtų nuo „delta“ atmainos, reikia dviejų skiepo dozių.
„Mes negalime sau to leisti, kad žmonės eis skiepytis, kai situacija bus bloga, nes (...) reikia, kad gautum dvi dozes. Jeigu ligoninės užsigrūs, tai tik po keturių savaičių pamatysime efektą. Tai nėra gerai, reikia dėti pastangas, kad to nebūtų. Čia jau komunikaciniai dalykai, kaip pasiekti žmones, ir kaip išaiškinti vakcinavimo naudą“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Akylai stebės, kokios atmainos plinta
Duomenų mokslininkas nemano, kad problemos dėl „delta“ atmainos yra neišvengiamybė.
„Afrikietiška ir britiškos atmainos yra pavojingos, bet jos neišplito. Tuo reikia džiaugtis. Tai reiškia, kad mes kažką teisingai darome“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.
Kartu duomenų mokslininkas atkreipė dėmesį, kad Vilniuje užfiksuoti du „delta“ atmainos atvejai buvo nustatyti žmonėms, kurie sirgo gegužės pabaigoje.
„Jeigu „delta“ varianto plitimas ir yra, jis nėra pakankamai didelis“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Kartu laidos pašnekovas atkreipė dėmesį, kad bendrai atvejų skaičius yra sumažėjęs, todėl atsiranda galimybės visais nustatytais atvejais aiškintis, kokia tai yra kovido atmaina.
„Dabar turime atvejų mažėjimą, ir tas yra labai gerai. Kuo labiau numušime atvejų skaičių, tuo geresnes starto pozicijas turėsime, ir daugiau laiko priimti sprendimą.
Jei matysime, kad „delta“ dominuoja, tai bus rimtas signalas, kad rudenį turėsime didelių problemų, nes „delta“ dominuoja Lietuvoje. Kol kas iš atvejų, kuriuos turime, matoma, kad jis dar pas mus tik pradeda gyvenimą. Reiškia, mes dar „nusiperkame“ laiko, per kuriuos galime priimti sprendimus“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Kritikuoja ministerijos svarstymus dėl mokinių testavimo
Duomenų mokslininkas kritiškai vertino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos svarstymus nuo rudens palikti tik rekomendaciją moksleiviams testuotis.
Jis paaiškino, kad testavimas reikalingas, kai yra aukštas epidemijos lygis.
„Jei turėsime A, B scenarijų, tada galime netestuoti. Nors duomenys rodo, kad atidarytos mokyklos prisideda prie epidemijos lygio kilimo, bet tada gali padėti kitomis priemonėmis. Jeigu epidemijos lygis pakils virš dviejų šimtų atvejų (100 tūkst. gyventojų), tada saugumo nebus.
Tai, kad Švietimo ministerija galvoja tik apie rekomendacijas, o ne galvoja apie privalomą testavimą, yra neraminančios žinios. Nesuprantu, kodėl atsisakome jau išbandytų dalykų, kurie veikia. Kalbame apie vaikų saugumą“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
