Pašalinus iš partijos G.Songailą, dalis konservatorių suabejojo partijos demokratiškumu

Politikai suabejojo, kodėl, pavyzdžiui, teisėsaugos akiratin patekę kolegos iš partijos nešalinami, o koalicija su lenkais ir rusais pasipiktinęs G. Songaila sulaukė pačios griežčiausios bausmės.

Tokius ir panašius klausimus dalis partijos Seimo narių išdėstė kreipimesi į partijos pirmininką bei prezidiumą, kuris ir buvo paprašęs Priežiūros komiteto įvertinti, ar G. Songailos siekiai apskųsti teismui partijos vadovybės siekius sudaryti koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansu neprieštarauja TS-LKD įstatams ir programai.

Kreipimąsi pasirašė daugiau nei dešimt Seimo narių, jo iniciatorė Aurelija Stancikienė.

Didesnė žala – skundas teismui ar koalicija su KGB inžinieriumi?

Partijos pirmininko klausiama, kas padarė didesnė žalą partijos pamatinėms vertybėms – ar G. Songailos kreipimasis į teismą ar bandymai sudaryti Vilniuje valdančią koaliciją su Valdemaro Tomaševskio suformuotu lenkų ir rusų, tarp kurių dirba ir buvęs KGB inžinierius Viktoras Balakinas. Kaip žinoma, TS-LKD gretose kolaboravimas su sovietinėmis slaptosiomis tarnybomis vertinamas itin neigiamai.

Maža to, dokumento autoriai svarsto, ar buvęs Vilniaus meras ir vienas aktyviausių koalicijos su lenkais bei rusais iniciatorių Raimundas Alekna balsuodamas dėl G. Songailos pašalinimo Priežiūros komitete neturėjo nusišalinti.

G. Songaila iš partijos buvo pašalintas vieno balso persvara, tačiau, kaip ketvirtadienį partijos prezidiumo posėdyje aiškino Priežiūros komiteto pirmininkas Alfonsas Andriuškevičius, net jeigu balsai būtų pasiskirstę po lygiai, lemtų komiteto pirmininko balsas, o šiuo atveju jis balsavo už pašalinimą.

Kreipimesi taip pat primenama, jog galimai koalicijai su Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei Rusų aljansu nepritarė bent keletas Vilniaus skyrių, mat jie arba nesvarstė šio klausimo, arba nespėjo to padaryti. Vis tik R. Aleknos ir A. Kubiliaus šalininkai užsimena, jog žalią šviesą galimai koalicijai uždegė Vilniaus skyrių sueiga ir partijos prezidiumas.

G.Songaila galėjo ieškoti kontaktų su „krikščionimis“?

G. Songailos pašalinimas iš partijos ketvirtadienį buvo aptartas ir TS-LKD prezidiumo posėdyje. Jame Priežiūros komiteto pirmininkas A. Andriuškevičius pristatė sprendimo motyvus – esą nuo 1993 m. nebuvo tokio atvejo, kad partijos daugumos sprendimu nepatenkintas politikas skųstųsi teismui ir taip siektų pakenkti partijos veiksmams.

Maža to, viena prezidiumo narė svarstė, jog G. Songailos pareiškimai ir veiksmai labai dera su išorės valstybių, ypač Rusijos, daroma įtaka, o vienas Seimo narys informavo prezidiumo atstovus, kad G. Songaila kartu su Kazimieru Uoka, kurio narystė TS-LKD sustabdyta, ieškojo kontaktų su parlamentarais iš Krikščionių partijos frakcijos.

Neoficialiomis žiniomis, premjeras laikėsi jau gerai žinomos pozicijos, kad Priežiūros komitetas yra tarsi partijos Konstitucinis Teismas ir jos sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

DELFI primena, kad Seimo pirmininkė ir partijos vicepirmininkė Irena Degutienė viešai yra pareiškusi, kad, jos nuomone, partijos Priežiūros komitetas priima ne visada adekvačius sprendimus.

„Manau, kad nuobauda ne visai adekvati, nes argumentacija, dėl ko jis pašalintas - kad apskundė Vilniaus sueigos sprendimą teismui, bet iš esmės tai nebuvo apskundimas, tik ketinimas. Kai partijos prezidiumas šį klausimą svarstė, buvo pasiūlyta G.Songailai atsiimti, ir jis atsiėmė, ir skundo teisme nebebuvo", - yra teigusi I.Degutienė.