LNK žinių laida „Labas vakaras, Lietuva“ pakalbino Norvegijoje gyvenantį dviejų vaikų tėvą, kuris susidūrė su panašia situacija – jo šeima buvo patekusi į „Barnevernet“ tarnybos, kuri lietuvei aprobojo motinystės teises ir sugrąžino pagrobtą vaiką į Norvegiją, akiratį.
Nuo 2006 metų emigrantas Norvegijoje gyvena su dviems savo vaikais. Šioje šalyje jis turi savo galeriją. Lietuvis dar ir šiandien, jau su užaugusiais vaikas, tegyvena skandinavų šalyje.
Netrukus po persikraustyumo į Norvegiją vyras su visa savo šeima įsikūrė dirbtuvėse. Vyras teigia, kad į Norvegiją atvyko atidaryti nedidelę meno galeriją.
„Pabandysiu paaiškinti. Į Norvegiją atvykau su tikslu atidaryti nedidelę meno galeriją. Tai buvo tiesiog salė ir visiškai nedidelė pagalbinė patalpėlė. Ir ten įsikūrėmes su visa šeima, visiškai nemanydami, kad tai gali būti kažkoks kriminalas, nes jeigu mums taip patogu, tai mes taip ir gyvename,“ - LNK žinių laidai teigė Norvegijoje gyvenantis pašnekovas.
Anot vyro, galerijoje šeima turėjo visus būtinus patogumus - lovas, tualetą, dušą, tačiau nebuvo atskirų kambarių.
„Vaikai lankė vietinę mokyklą Oslo priemiestyje. Vyresnysis sūnus adaptavosi labai gerai. Galbūt todėl, kad jis aktyvus berniukas, sportininkas. Jam buvo 14 metų. O jaunesnysis sūnus truputėlį tokio uždaro charakterio. Mes dėl jo ir išvykome į Norvegiją,“ - pasakojo vyras.
Anot jo, berniukas jau Lietuvoje mokykloje buvo persekiojamas, iš jo buvo tyčiojamasi. Apie norvegų sistemą, kaip jie vertina vaikus, vyras teigė prieš važiuodamas nieko nežinojęs ir net nesidomėjęs. Pirmieji signalai, anot pašnekovo, pradėjo ateiti iš mokyklos. Mokytojai susirūpino jaunesniuoju sūnumi.
„Jis buvo tylesnis. Jam ir kalba ne taip gerai sekėsi. Buvo pastebėta, kad vaikas kažkodėl liūdnas, kažkas su juo netvarkoje,“ - pasakojo vyras.
Kaip tik tuo metu Norvegijoje gyvenantis vyras teigia sužinojęs apie daugybę atvejų, kai iš lietuvių buvo atimti vaikai. Anot pašnekovo, dažnai vaikai buvo atimti dėl paties menkiausio preteksto, kartais net dėl menkiausio skundo.
Vyras pasakoja, kad pirmieji signalai, jog vaiku vis daugiau domimasi, atėjo iš paties mažamečio. „Mokytojai pasakojo mažiau,“ - teigė vyras.
„Buvo klausinėjama, kaip jis gyvena, kiek jis turi erdvės. Mes supratome, žinodami visą kontekstą, kad dabar jau seks vzitai į gyvenamą vietą ir panašiai.“
Žinių vedėjai pastebėjo, kad emigrantams galbūt gyvenimas galerijoje atrodo kabinimasis į gyvenimą, tačiau norvegams - tai aplaidus gyvenimas. Norvegijoje gyvenantis vyras patvirtino, kad šiuo požiūriu norvegai ir lietuviai tikrai skiriasi.
„Tada kaip tik sutapo, kad vyresnysis sūnus turėjo baigti pagrindinę mokyklą. Jis turėjo žengti kitą žingsnį – į gimnaziją, kurios nebuvo šioje gyvenvietėje. Ir mes, jau turėdami finansines galimybes išsinuomavome didesnį butą kitoje gyvenvietėje. Ir baigėsi persekiojimai,“ - tolimesnę įvykių eigą pasakojo emigrantas.
Anot vyro, dialogo su Norvegijos tarnybomis nebuvo, nes su tėvais nebuvo susisiekta, nebuvo pateikti kažkokie kaltinimai.
„Mes tiesiog pajutome didelį dėmesį. Mes supratome, kad situacija mums nėra dėkinga ir ją galima sutraktuoti labai įvairiai. Tik vėliau sužinojome, kad yra reikalavimai, kiek ploto turi turėti kiekvienas. Vėliau sužinojome tokius faktus, kad vaikas, kuris tarnyboms provokuodamas pasiskundė, kad jam nenupirktas žaisliukas ar kažkas, jau būdavo pakankamas pagrindas atkeripti dėmesį,“ - teigė pašnekovas.
Vyras teigė, kad jo nuomone, daugeliu atveju vaikai Norvegijoje atimami neteisėtai, tačiau būna ir priešingų atvejų.
„Aš tik nesuprantu, kodėl yra tokia uždara sistema „Barnevernet“, kad net mūsų tarnybos negali gauti konkrečių argumentuotų atsakymų, kodėl yra atimti,“ - piktinosi vyras.
