Preliminariais duomenimis, dabartinis šalies vadovas rinkimų antrame ture sulaukė 52 proc. rinkėjų palaikymo. Kaip Delfi sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas, R. T. Erdogano pergalė leidžia atsargiai tikėtis, kad Turkija ratifikuos Švedijos prisijungimą prie NATO iki aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje liepą.
„Sakyčiau, kad yra nemaža tikimybė, kad tai įvyks. Vidaus politikoje pasiekta tai, ko norėta, ir dabar jau toliau vyks kasdienis darbas tiek šalies viduje, tiek užsienio reikaluose. Neabejotinai NATO partneriai, ypač JAV ir kai kurios kitos aljanso narės, taip pat ir pati Švedija, palaikys dėmesį šiam klausimui. Galbūt dar mainais gaunant kažką, bet jau turėtų pajudėti šis procesas“, – kalbėjo politologas.
„Tai, žinoma, nėra garantuota, bet sakyčiau, kad toks scenarijus galbūt dabar ir būtų vienas iš labiausiai tikėtinų“, – tęsė R. Vilpišauskas.
Opozicijos kandidatas Kemalas Kiliçdaroglu, preliminariais duomenimis, pelnė apie 47 proc. balsų. Šalyje pirmą kartą vyko antrasis rinkimų turas. Visgi toks K. Kiliçdaroglu rezultatas, pasak profesoriaus, nereiškia, kad R. T. Erdoganui bus sunkiau valdyti Turkiją, nes parlamente jo partija vėl pelnė daugumą.
„Dabar parlamente Erdogano partija taip pat pasirodė gana gerai ir, bent jau teisėkūros prasme, opozicija neturės daug galimybių trukdyti jam įgyvendinti savo iniciatyvas. Be to, tai, kad ta persvara nebuvo didelė, kaip tik galbūt gali būti rodoma užsienio partneriams kaip ženklas, kad Turkijoje vyko demokratiniai rinkimai, politinė konkurencija intensyvi ir kad jis laimėjo būtent tokios intensyvios konkurencijos metu, nesinaudodamas tokiais ištekliais kaip valstybinė žiniasklaida ar panašios priemonės“, – komentavo R. Vilpišauskas.
R. T. Erdoganas buvo pareiškęs, kad JAV prezidentas Joe Bidenas veikia kartu su opozicijos jėgomis. VU TSPMI profesoriaus vertinimu, Turkijos ir Vakarų santykiai toliau liks tokie, kaip ir buvo iki šiol – paremti pragmatiniais išskaičiavimais ir ne visuomet labai sklandūs.
„Turbūt, kad ir toliau tie santykiai bus tokie, kokie buvo ir anksčiau, – grindžiami pragmatizmu ir tuo, kaip Turkijos valdantieji bei pats prezidentas Erdoganas mato savo šalį kaip regioninę galią, ir kas, jų nuomone, jam naudinga. Visgi manau, kad tas pragmatizmas gali taip pat prisidėti ir prie švelnesnės retorikos – tiek Amerikos administracijos, tiek apskritai NATO partnerių atžvilgiu, nes Turkijai Vakarų šalys irgi svarbios“, – teigė R. Vilpišauskas.
Išlaiko įtaką, bet valdyti nebus lengva
Pasak Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovo Lino Kojalos, R. T. Erdogano pergalė Turkijos prezidento rinkimuose reiškia politinį stabilumą.
„Kai kurie politikos mokslininkai esamą Turkijos prezidentą vadina imperine prezidentine sistema, nes, akivaizdu, kad kelerius dešimtmečius valdantis politikas – ar premjero, ar prezidento poste – yra labai stipriai įsigalėjęs visose pagrindinėse valdžios struktūrose, ir tai labai personalizuoja šalies politinį valdymą. Akivaizdu, tas personalizavimas išliks labai svarbus Turkijos politinės sistemos bruožas.
Ir tuo pačiu, galime manyti, kad santykiai su Vakarais išliks pakankamai kompleksiški: bus aspektų, kuriuose su Vakarais bus sutarimas, kuris, galbūt, bus naudingas ir Ukrainai, bet santykiai su Rusija taip pat išliks vienas iš kertinių Turkijos tikslų“, – pirmadienį Delfi komentavo L. Kojala.
Prezidento rinkimuose Turkijoje pirmą kartą šalies istorijoje įvyko antrasis turas, o ir, kaip skelbiama, R. T. Erdoganas antrajame ture laimėjo ne tokiu ir dideliu skirtumo nuo varžovo. Ar tai signalizuoja, jog ši kadencija R. T. Erdoganui bus sudėtingesnė, oponavimo jam bus daugiau?
Net jei oponavimo ir bus, R. T. Erdoganas išliks pats įtakingiausias Turkijos politikas, teigė L. Kojala.
„Valdymas tikrai nebus lengvas. Ar savaime skaičiai tai dar labiau apsunkins, sunku pasakyti. Žinome, kad R. T. Erdoganui politinių iššūkių buvo ir iki šiol: didžiųjų miestų merai nebūtinai buvo jam palankūs, opozicijos susivienijimas taip pat metė didelį iššūkį prezidento rinkimuose.
Bet tas faktas, kad valdžioje jis išlieka kelerius dešimtmečius, kad jis, nepaisant sudėtingos šalies ekonominės situacijos, nepaisant tragedijos – žemės drebėjimo, kurio metu žuvo apie 50 tūkst. žmonių, vis tik laimi rinkimus, įrodo, kad jo pozicijos išlieka labai stiprios. Tikėtis, kad per artimiausius penkerius prezidentavimo metus jis galėtų tas vadeles imti ir paleisti, yra pakankamai sudėtinga.
R. T. Erdoganas tikrai išlieka pats įtakingiausias Turkijos politikas, o Turkijos politinė sistema išlieka neatsiejama nuo R. T. Erdogano asmenybės“, – vertino politologas.
Dar gegužės pradžioje Turkijos prezidentas aiškino, jog Švedija kol kas nepasirengusi stoti į NATO ir, anot jo, Turkija negali neigiamai vertinti Švedijos narystės Aljanse.
L. Kojala neatmetė galimybės, kad po prezidento rinkimų ši R. T. Erdogano pozicija gali keistis.
„Klausimai, kurie buvo aktualūs dėl ratifikacijos proceso, išlieka neatsakyti. Kol kas neturime viešai išreikštos pozicijos, kad tai galėtų keistis. Bet, manau, lūkestis, jog po rinkimų R. T. Erdogano prioritetai bus šiek tiek kitokie nei prieš rinkimus, tikrai išlieka.
Juo labiau, kad Turkijos ekonominė situacija yra pakankamai sudėtinga, sprendimų būdų paieškose tikrai reikės ir Vakarų partnerių paramos, tad svertų, kurie galėtų padėti šitam procesui pajudėti į priekį dar iki viršūnių susitikimo, tikrai turi ir Vakarų valstybės. Tad toks atsargus optimizmas, kad tai yra pakankamai realistiška, egzistuoja“, – kalbėjo RESC vadovas.
