"Politinė valia dėl susitarimo pasirašymo yra. Pasirašymas tikrai bus. Esminių prieštaravimų nėra", - žurnalistams sakė V.Stankevičius.
Susitarimą ketinama pasirašyti šį trečiadienį arba ketvirtadienį.
Pagal 2001 metų gegužę pasirašytą partijų susitarimą buvo numatyta 2 proc. BVP skirti "gynybos išlaidoms", kurios apėmė ne tik išlaidas krašto apsaugai, bet ir kitoms institucijoms, vykdančioms su gynyba susijusias programas.
Dabar parengtame susitarimo projekte numatoma palaipsniui mažinti išlaidas kitoms institucijoms per krašto apsaugos sistemą.
Dėl to prieštaravimų susitikimo metu pareiškė opozicinės Liberalų ir centro frakcijos atstovai.
"Mes pritariame partijų susitarimui dėl 2 proc. BVP skyrimo, bet tie pinigai turi būti skirti ne tik gynybai siaurąja prasme, bet ir saugumui. Dalis šių lėšų gali būti skiriama pasienio apsaugai, policijai, kovai su terorizmu", - žurnalistams sakė frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
"Skirti 2 proc. BVP vien tik krašto apsaugos reikmėms šiai dienai yra per daug prabangu", - pažymėjo jis.
Jeigu susitarimo tekstas nebus pakeistas, E.Masiulio teigimu, liberalcentristai jį vis tiek pasirašys, bet su išlygomis.
Praėjusią vasarą parlamentinės NATO komisijos pirmininko V.Stankevičiaus vadovaujama darbo grupė parengė naujo susitarimo dėl gynybos politikos projektą, bet iki šiol trūko politinės valios jam pasirašyti.
Manoma, jog apsispręsti pasirašyti tokį susitarimą partijas paskatino ne tik prezidento Rolando Pakso, krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus, bet ir naujojo NATO generalinio sekretoriaus Jaapo de Hoopo Schefferio (Japo de Hopo Scheferio) raginimai.
Penktadienį Lietuvoje viešėjęs NATO vadovas per Seime surengtą brifingą pasveikino ketinimus ir toliau skirti 2 proc. BVP gynybai, bet pažymėjo, jog šios lėšos turėtų būti skiriamos "tikroms pajėgoms", bet ne pasienio apsaugai ar policijai.
Remiantis Seimo patvirtintu biudžeto įstatymu, šiemet, kaip ir pernai, krašto apsaugai ketinama skirti 2,01 proc. BVP. Šiemet šio rodiklio finansinė išraiška - 1 mlrd. 147 mln. 495 tūkst. litų, dėl BVP augimo - 70,5 mln. litų daugiau nei pernai.
Tačiau tiesiogiai KAM, o tuo pačiu - ir visos kariuomenės išlaidos šiemet sudarys 1,52 proc. BVP, arba 868,5 mln. litų - 0,64 proc, arba 5,5 mln. litų daugiau negu pernai.
Likusioji krašto apsaugos sistemai skiriamų lėšų dalis - 0,49 proc. BVP arba 278,8 mln. litų - skiriama per krašto apsaugos biudžetą kitoms institucijoms - Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-jam ir 2-jam pulkams.
Praėjusią savaitę Seimas ratifikavo Šiaurės Atlanto sutartį. Lietuva taps visateise NATO nare kovo pabaigoje, kai ratifikaciniai raštai bus deponuoti Vašingtone.