Tačiau tuomet prasideda „bet“. Kadangi Lietuvos rinkimų sistema mišri – 70 Seimo narių išrenkama daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal partijų sąrašus ir 71 parlamentaras renkamas vienmadatėse balsuojant už konkrečius individus – tai vietų skaičius parlamente gali priklausyti ne tik nuo partijos, bet ir nuo vietos lyderių, populiarumo ir įdirbio.
Rinkėjai taip pat nėra visapusiškai drausmingi ar ištikimi, dalis jų paklūsta „prisišliejėlių“ efektui ir balsuoja už potencialius laimėtojus, galiausiai, apklausoms būdingos paklaidos, todėl politikos vilkai puikiai žino, kad aklai pasitikėti skaičiais neverta.
Socialdemokratai patyrė: džiaugtis per anksti negalima
Prieš Europos Parlamento rinkimus 2014 m. balandžio mėnesį socialdemokratai džiaugėsi 27,5 proc. respondentų palankumu, tačiau rinkimuose sulaukė 17,26 proc. rinkėjų balsų, arba daugiau nei 197 tūkst. absoliučiais skaičiais.
Tiesa, klausimas respondentams buvo formuluojamas apie Seimo rinkimus, ne Europos Parlamento, bet socialdemokratai tuomet neslėpė tikėjęsi daugiau.
Per 2012 m. Seimo rinkimus spalį socialdemokratai gavo 251 tūkst. balsų daugiamandatėje apygardoje, tai sudarė 18,37 proc. rinkėjų balsų. „Spinter tyrimai“ 2012 m. rugsėjo mėnesį socialdemokratams prognozavo 16,9 proc.
Galima manyti, kad rinkimai pavyko geriau nei prognozavo apklausos, bet šių rinkimų netikėtumas tas, kad daugiamandatėje apygardoje laimėtojo laurus nuskynė Darbo partija ir socialdemokratai pirmumą pagal mandatų skaičių Seime išlaikė tik dėl iškovotų vienmandačių apygardų.
„Balsuojant rinkimuose dažnai išreiškiamas naujų veidų poreikis ir tai yra mūsų trūkumas. Juk reitinguose atsispindi žmonių reakcija į dabartinę situaciją, iš esmės jie atsako į klausimą „ar jums viskas gerai dabar, kaip yra“. Per rinkimus žmonės balsuoja už ateitį, jie pasako, ko tikisi, kokie jų lūkesčiai. O mes važiuojame senu bagažu, tai yra senais veidais, kurie nebežadina lūkesčių. Rinkėjai balsuodami renkasi šviežesnius, naujesnius, greitesnius“, - abejonių dėl būsimų rinkimų neslėpė vienas socialdemokratas.
Galbūt bandydami atnaujinti veidus, šiuose rinkimuose socialdemokratai kelia atleto Virgilijaus Aleknos kandidatūrą bei kalba apie vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį.
„Dar vienas dalykas – rinkimų technika. Norint laimėti rinkimus užtikrintai, reikia suaktyvinti savo rinkėjus. Juos reikia pakelti, kad jie ateitų, kad išgirstų turinį, kad paremtų. Tai visuomet daug geriau darė liberalai ir „darbiečiai“, pastarieji viską padaro tiesiog iš nieko. Pakankamai profesionaliai tradiciškai dirba ir „tvarkiečiai“, o mes šioje vietoje pritrūkstame arba profesionalumo, arba pernelyg pasitikime paslaugų teikėjais“, - tęsė politikas.
Pirmi – LSDP, antri – liberalai
Remiantis DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta rinkėjų apklausa, jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, už Algirdo Butkevičiaus vadovaujamus socialdemokratus balsuotų 23 proc. respondentų.
Nuo praėjusių metų lapkričio iki gruodžio norinčių balsuoti už socialdemokratus kiekis nežymiai paaugo.
Už Eligijaus Masiulio Liberalų sąjūdį savo balsą buvo linkę atiduoti 13,5 proc. apklaustųjų, už Gabrieliaus Landsbergio konservatorius – 9,5 proc. Per mėnesį šių partijų populiarumas sumažėjo, tačiau neviršija paklaidos, kai tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“ Seimo rinkimuose sulauktų 8,5 proc. respondentų palaikymo, Valentino Mazuronio vadovaujama Darbo partija – 7 proc. „Darbiečių“ populiarumas per mėnesį nepakito, „tvarkiečių“ - nestipriai sumažėjo.
Ramūno Karbauskio Valstiečių ir žaliųjų sąjunga galėtų sulaukti 5,5 proc. palaikymo, Valdemaro Tomaševskio Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 4 proc.
Rinkimų barjeras daugiamandatėje apygardoje – 5 proc. nuo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Koalicijoms barjeras siekia 7 proc.
Už Lino Balsio Lietuvos žaliųjų partiją balsuoti norėtų vos 1,8 proc. respondentų, kitas partijas rinktųsi 3 proc. apklaustųjų, 16,5 proc. nebalsuotų ir dar 7,7 proc. nežinojo, kaip atsakyti.
Socialdemokratų potencialas milžiniškas, bet neišnaudotas?
DELFI kalbintas socialdemokratas sako, kad partijoje visi žino, jog partijos potencialas yra milžiniškas, tačiau tiesiog nemokama jo išnaudoti. „Tai vyksta rinkimai iš rinkimų: daugiamandatėje mes pralošiame, mus ištempia vienmandatininkai. Mes žinome šią problemą“, - sakė pašnekovas.
Įvairūs sociologiniai tyrimai rodo, kad socialdemokratai visuomenėje vertinami teigiamai net tų rinkėjų, kurie balsuoja arba balsavo už kitas partijas. Kai prašoma partijas įvertinti dešimties balų sistemoje, kur 1 reiškia labai prastą vertinimą, o 10 – labai gerą, socialdemokratams nedaug kas skiria 1-3 balsus.
Socialdemokratai taip pat yra ta partija, už kurią galėtų balsuoti daugiau nei 40 proc. respodentų, kai leidžiama pasirinkti bent kelias partijas, o jų vertinimo vidurkis paprastai būna aukščiausias iš visų partijų.
Tai reiškia, kad už socialdemokratai neturi neigiamo šleifo, kuris atbaidytų kitų partijų rinkėjus, todėl partija turi potencialą privilioti tuos žmones, kurie yra neapsisprendę, nusivylę savo mėgiama partija ar tiesiog nori ją nubausti.
Tyrimai taip pat rodo, kad Socialdemokratų partija ir Darbo partija gana lengvai susikeičia rinkėjais ir gali viena iš kitos juos pervilioti. Šiuo metu lyderį pakeitusi Darbo partija reitinguose išgyvena ne pačius geriausius laikus, todėl socdemams tai naudinga. Iš dalies sutapimas regimas ir su „Tvarkos ir teisingumo“ rinkėjais.
„Bet pas mus labai daug inercijos. Rinkimų organizavimas, rinkimų proceso valdymas niekaip nesikeičia jau penkiolika metų. Mes to potencialo neišnaudojame, nesusirenkame: padalijame tai liberalams, tai „darbiečiams“, tai dar kažkam. Tai akivaizdus faktas, bet aš nežinau, ar partija jau pasiruošusi imtis kitokio pobūdžio vadybos“, - teigė kalbintas politikas, nepanoręs būti įvardintas.
V. Dumbliauskas: socialdemokratų elektoratas gali ir nuplaukti
Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas sutinka, kad dideliais reitingais besidžiaugiančios partijos neturėtų būti itin ramios, nes apklausoms respondentai atrenkami laikantis griežtos metodologijos, o į rinkimus žmonės eina arba neina „be jokių principų“.
„Lyja – neateina, saulė šviečia – ateina daugiau“, - sako politologas, primindamas, kad rinkimų dieną rinkėjas pasveria, ar jam verta gaišti laiką ir balsuoti.
V. Dumbliauskas teigia, kad socialdemokratų rinkėjai nėra patys drausmingiausi ir prisirišę: pavyzdžiui, 2008 m. Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje socialdemokratai gavo apie 144 tūkst. balsų, po ketverių metų – 251 tūkst.
Konservatorių gautų balsų svyravimas tarp 2008 ir 2012 m. rinkimų ne toks milžiniškas: atitinkamai 243 tūkst. ir 206 tūkst.
„Įsivaizduokite, socialdemokratai 2012 m. rinkimuose „atrado“ beveik 110 tūkst. daugiau rinkėjų. Tai įrodymas, kad jų elektoratas toks lankstus ir paslankus: gali nuplaukti į vieną pusę, paskui grįžti ir vėl nuplaukti“, - sako V. Dumbliauskas.
A. Butkevičiaus populiarumu lenkia visus
Populiarumo nestokoja ir socialdemokratų lyderis, premjeras A. Butkevičius, kurį apklausti rinkėjai geriausiai įsivaizduoja einantį premjero pareigas. Kai klausiama, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko vietą, 31,3 proc. pamini A. Butkevičiaus pavardę.
Kiti politikai, remiantis apklausa, gana stipriai atsilieka nuo socialdemokratų vedlio. Antrasis sąraše „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas R. Paksas, kuriam Seimas vėl užkirto kelią dalyvauti rinkimuose, kai nepatvirtino Konstitucijos pataisos, kuri būtų nubrėžusi apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintiems asmenims „bausmės ribą“ – 10 metų terminą. Jei pataisą būtų buvusi patvirtinta, R. Paksas būtų galėjęs kandidatuoti į Seimą, nes iš prezidento posto buvo pašalintas 2004 m., taigi daugiau nei prieš dešimt metų.
R. Paksą, einantį premjero pareigas, regi 6,2 proc. respondentų. Tačiau premjero pareigos taip pat susijusios su priesaika, todėl šis politikas jų eiti negalėtų.
Trečiasis politikas, kurį apklausti gyventojai įsivaizduoja premjeru, yra liberalas E. Masiulis: jį šiam postui siūlo 5,8 proc. apklaustųjų.
Toliau eina liberalų europarlamentaras A. Guoga (5,2 proc.), bet jis turi Australijos pilietybę ir jos neatsisakęs pretenduoti į premjero bei ministro pareigas, teisininkų manymu, negalėtų, mat tiek premjeras, tiek ministras pradėdamas eiti pareigas prisiekia.
Dar 4,2 proc. respondentų manė, kad geriausiai premjero pareigoms tiktų vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, 3,8 proc. į šias pareigas siūlė socialdemokratų europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę, 3,5 proc. – konservatorių lyderį G. Landsbergį, 2,7 proc. – Darbo partijos pirmininką V. Mazuronį, tiek pat – valstiečių ir žaliųjų lyderį R. Karbauskį ir 2 proc. respondentų siūlė SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą.
Vyriausybės veikla vertinama neigiamai ir greičiau neigiamai
Nepaisant premjero A. Butkevičiaus populiarumo, jo vadovaujamos Vyriausybės veikla visuomenėje vertinama neigiamai ar greičiau neigiamai.
Klausiami apie ministrų kabineto veiklą, teigiamą įvertinimą skyrė tik 1,3 proc. apklaustų žmonių, 35 proc. darbą vertino greičiau teigiamai. Iš viso teigiamų ir greičiau teikiamų vertinimų dalis siekia 36,3 proc.
Kiti 37,7 proc. apklaustųjų Vyriausybės veiklą apibūdino greičiau neigiamai, 18,1 skyrė neigiamą įvertinimą. Greičiau neigiamų ir neigiamų įvertinimų dalis siekia 55,8 proc.
Dar 7,9 proc. respondentų neatsakė į klausimą arba nežinojo, kaip atsakyti.
Prieš mėnesį 19,7 proc. Vyriausybei skyrė neigimą įvertinimą, 33,5 proc. – greičiau neigiamą, 36,2 proc. greičiau teigiamą, 2 proc – teigiamą. 8,6 proc. nežinojo, kaip atsakyti, arba neatsakė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų 2015 metų gruodžio 12-18 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“ BŪTINA!