Tą parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjo mėnesį atlikta apklausa.
Politologo Mažvydo Jastramskio vertinimu, nusistovėję partijų reitingai rodo, kad esminių pokyčių valstybės politiniame gyvenime ir žmonių reakcijose nėra. Komentuodamas konservatorių ir liberalų trintį, politologas Vincentas Vobolevičius sėkmę prognozuoja liberalams. Jo nuomone, konservatorių iliuzijoms aplenkti liberalus lemta žlugti: jie turi vieną rimtą bėdą.
Kaip ir prieš mėnesį, A. Butkevičiaus vadovaujami socialdemokratai lieka nepajudinami pirmoje partijų populiarumo lentelės vietoje. Jų reitingas siekia 23,9 proc.
Jei Seimo rinkimai vyktų kitą sekmadienį, už liberalus balsuotų 11,5 proc. respondentų – 2,7 proc. mažiau nei rugpjūtį. Nors, politologų vertinimu, toks smukimas yra paklaidos rėmuose ir nieko nerodo, liberalų smukimo tendenciją fiksavo ir bendrovė „Vilmorus“.
Pagal rugsėjo 26 d. paskelbtos „Vilmorus“ apklausos rezultatus, už liberalus balsuotų 9,4 proc. respondentų. Liepą už liberalus būtų balsavę 14 proc. rinkėjų.
Pagal „Spinter tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausą, treti yra konservatoriai, kurių reitingas siekia 11,2 proc. Per mėnesį visuomenės palankumas konservatoriams paaugo 2,2 proc.
Remiantis apklausa, reikalingą 5 proc. barjerą peržengtų ir į Seimą taip pat patektų „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partijos.
Intrigos rinkimuose nesišviečia?
„Nesinori burti iš kavos tirščių – esminių tendencijų šiuose reitinguose nematau. (…) Partijos išsilaiko stabiliai – pagal bet kokią apklausą socdemai viršuje, antri liberalai, tačiau ar liberalai vis dar antri – klaustukas. Toliau rikiuojasi „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija bei konservatoriai. Tai rodo, kad esminių pokyčių valstybės politiniame gyvenime ir žmonių reakcijose nėra“, – apklausos rezultatus komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas M. Jastramskis.
Pasak M. Jastramskio, tai rodo, kad, nepaisant artėjančių Seimo rinkimų, ypatingų pokyčių, kurie galėtų signalizuoti kitokius rezultatus nei prieš tai vykusiuose rinkimuose, nėra.
Politologo nuomone, konservatorių ir liberalų pajėgumai panašūs. Greičiausiai tą ir parodo dabartinis reitingas.
Visuomenės nuomonės apklausa vykdyta rugsėjo 18–26 dienomis – tuo metu, kai A. Butkevičius buvo priverstas aiškintis dėl žento verslo.
M. Jastramskis pastebi, kad A. Butkevičiaus ir socialdemokratų populiarumui jo žento skandalas ypatingo poveikio neturėjo – skandalas nebuvo didelis, visuomenei nebuvo pateikta akivaizdžių korupcijos schemų – tik nedidelio lygio įtarimai. Be to, socialdemokratams pavyko visuomenei sudaryti įspūdį, kad šia neobjektyvia istorija premjerui bando pakenkti dešinieji.
Įvardijo konservatorių bėdą
ISM universiteto ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas Vincentas Vobolevičius irgi sako, kad apklausose svyravimai nieko nereiškia: reikia žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą, taigi trumpalaikių šoktelėjimų ar kristelėjimų net neverta komentuoti.
„Dėl liberalų – vis tiek manau, kad ši partija turi gana stiprią galimybę gerai pasirodyti rinkimuose nepaisant dabartinio kristelėjimo“, – aiškina politologas.
Pasak V. Vobolevičiaus, liberalai turi gana didelį rinkėjų, neturinčių kur pabėgti, būrį. Panašioje situacijoje yra krikdemai, balsuojantys už konservatorius, mat jiems alternatyva tegali būti Naglis Puteikis. „Lygiai taip pat liberalai turi savo „krikdemus“, liberalų krikdemai – socialiai liberalūs, ekonomiškai gerai stovintys, vakarietiškomis idėjomis gyvenantys Vilniaus, Kauno, Klaipėdos jauni žmonės. Jie yra gerai matomi, nes veikia bloguose, feisbuke, žodžio kišenėje neieško, bet tuo pačiu labai politiškai silpni – jiems nėra kur nubėgti, jie neturi kuo pagrasinti liberalams“, – kalbėjo V. Vobolevičius.
Politologo aiškinimu, tokie rinkėjai, nepaisant liberalų klaidų, per rinkimus vis tiek balsuos už juos, nes kitos partijos atrodys dar baisesnės. „Manau, iki rinkimų liberalai dar pasiųs signalų. Štai išeis Dalia Kuodytė į eterį, pakalbės apie gėjų teises, ir visi tie, kurie supyko už Danieliaus Lupsihtzo paskyrimą Vilniaus mero padėjėju, atleis liberalams ir balsuos už juos“, – prognozuoja jis.
ISM dėstytojas konservatorių problema įvardija bandymą sėdėti ant dviejų kėdžių. Pirma konservatorių kėdė liberali: konservatoriai vaizduoja esantys jauni, pažangūs, nieko nesmerkiantys, pasisako už liberalią ekonominę politiką, griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu. Tai – liberalų akcentai.
„Kartu bandoma pasitelkti „Bernardinų“ žurnalistą (Andrius Navickas su konservatoriais dalyvaus Seimo rinkimuose - DELFI), siųsti žinią, kad mes esame krikščionys. Tos žinios viena kitą pjauna – jei esi jaunas žmogus, vilnietis, mėgsti liberalias idėjas, kokio galo tau balsuoti už surogatinius liberalus, kurie yra konservatoriai, kai yra tikri liberalai?“, – dėsto V. Vobolevičius.
Nors, pastebi jis, liberalai pasislinko į konservatorių poziciją valstybės saugumo klausimais, bet tą jiems pavyko padaryti elegantiškai – pasinaudojanti Rusijos keliamomis bangomis bei agresija. Žmonėms beliko ploti katučių ir priekaištų dėl pozicijos keitimo liberalams nebuvo.
„Tuo metu, žiūrint iš šalies, konservatorius įmanoma apkaltinti oportunizmu: jie siunčia žinutes skirtingoms auditorijoms, kurios kartais labai pjaunasi. Vienoje pusėje turi Dagį, kitoje – Langaitį. Toks partijos diapazonas partijai kenkia“, – konstatuoja politologas.
V. Vobolevičius abejoja, ar konservatoriams iki rinkimų pavyks išspręsti šią problemą.
Tinkamiausias premjeras – A. Butkevičius
Apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai patenkinti A. Butkevičiaus buvimu premjero poste. Tai, kad A. Butkevičius šioms pareigoms tinkamiausias, sako 35,3 proc. respondentų.
Kiti galimi premjerai nuo A. Butkevičiaus labai atsilieka. Europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė (5,5 proc.) ir Antanas Guoga (5 proc.) liko atitinkamai antroje ir trečioje vietose, Liberalų lyderis Eligijus Masiulis – ketvirtas (4,9 proc.).
Nepaisant A. Butkevičiaus populiarumo, Vyriausybės veikla vertinama daugiau ar mažiau neigiamai. Rugsėjo mėnesį teigiamai ministrų kabineto veiklą įvertino vos 2,7 proc. respondentų, greičiau teigiamai – 39,5 proc.
Neigiamai ministrų kabineto darbą vertina 16,4 proc. respondentų, greičiau neigiamai – 32,1 proc. 9,3 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų 2015 metų rugsėjo 18–26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.