Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia politinių partijų praėjusių metų finansinių ataskaitų rinkinius. Jos atskleidžia, kurios partijos buvo dosniausiai remtos valstybės, o kurioms aukojo piliečiai.
© AP / Scanpix

Politinių partijų 2017 metų finansinių ataskaitų rinkiniai rodo, kad daugiausiai pajamų per praėjusius metus gavo valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 1,147 mln. eurų. Rinkiminiais 2016 metais šios partijos pajamos sudarė 589 tūkst. eurų.

Nuo „valstiečių“ beveik neatsilieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Jų pajamos pernai siekė 1,143 mln. eurų (2016 metais – beveik 1,8 mln. eurų).

Tačiau konservatorius pernai dosniausiai rėmė gyventojai, skirdami 1 proc. nuo sumokėto metinio pajamų mokesčio (GPM). 2017 metais TS-LKD tokiu būdu gavo daugiau kaip ketvirtį milijono – 252,6 tūkst. eurų. Tuo metu „valstiečiams“ gyventojai nuo savo pajamų mokesčio paaukojo tik 31,7 tūkst. eurų.

„Valstiečiai“ taupo, partijai dirba už veltui

LVŽS ataskaita atskleidžia, kad daugiausiai pajamų ši partija 2017 metais gavo kaip valstybės biudžeto dotaciją – beveik 1,095 mln. eurų. Dotacijų dydis priklauso nuo partijų pasirodymo 2014 metų Europos Parlamento, 2015-ųjų savivaldybių tarybų rinkimuose ir 2016 metų Seimo rinkimuose rezultatų.

Patys partiečiai LVŽS rėmė ne itin dosniai. Nors ataskaitoje nurodoma, kad „valstiečiai“ vienijo 4298 narius, turėjo 56 aktyvius skyrius Lietuvoje, per praėjusius metus nario mokesčio sumokėta vos 6,7 tūkst. eurų.

Remiantis pateiktais duomenimis, susidaro įspūdis, kad „valstiečiai“ 2017-aisiais gyveno labai taupiai. Nurodoma, kad jų veiklos sąnaudos buvo beveik devynis kartus mažesnės nei išlaidos ir sudarė beveik 133 tūkst. eurų.

LVŽS deklaruoja, kad per metus neišleido nė euro partijos darbuotojų išlaikymui. Aiškinamajame rašte „valstiečiai“ nurodo, kad per 2017-uosius šios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, „valstiečių“ taryba, valdyba, skyrių pirmininkai, iždininkai ir kiti „veikė visuomeniniais pagrindais“, tai yra, be atlygio. Tuo metu 2016 metais LVŽS darbuotojų išlaikymui išleido 75,5 tūkst. eurų.

Taip pat nurodoma, kad 2016 metais „valstiečiai“ buvo paėmę 50 tūkst. kreditą iš Šiaulių banko, įkeisdami patalpas sostinės Blindžių gatvėje. Ši paskola buvo grąžinta praėjusių metų lapkričio pradžioje.

Išlaidų LVŽS patyrė ir dėl praėjusiais metais vykusių rinkimų. 2017-ųjų balandį Anykščių-Panevėžio vienmandatėje apygardoje surengtiems rinkimams į atsilaisvinusią Seimo nario vietą ši partija išleido 12,6 tūkst. eurų. Investicija pasiteisino: šioje apygardoje Seimo nariu buvo išrinktas „valstietis“ Antanas Baura.

Tuo pačiu metu vykę naujų Jonavos ir Šakių merų rinkimai LVŽS kainavo 14,6 tūkst. eurų. Tačiau Jonavos meru tapo socialdemokratas Eugenijus Sabutis, o Šakių rajono – konservatorius Edgaras Pilypaitis.

Nesėkmingi LVŽS buvo ir šiai partijai kiek daugiau kaip 7 tūkst. eurų kainavę praėjusį rugsėjį vykę Marijampolės mero rinkimai. Juose pergalę pelnė socialdemokratė Irena Lunskienė.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad pernai LVŽS pirko viešųjų ryšių paslaugas – tam išleista 25,3 tūkst. eurų. Dar 8,7 tūkst. eurų kainavo teisinės paslaugos.

Konservatoriai išleido aštuonis kartus daugiau

Opozicinė TS-LKD praėjusiais metais gavo 1,095 mln. eurų biudžeto dotacijų – 500 eurų daugiau nei „valstiečiai“. Tačiau konservatoriai sulaukė 8 kartus didesnės gyventojų paramos, taip pat – surinko ženkliai daugiau narių mokesčio. 14 590 konservatorių, veikiančių 81 skyriuje Lietuvoje ir trijuose užsienyje, savo partijai kaip nario mokestį sumokėjo beveik dešimt kartų daugiau nei LVŽS atstovai – 63,5 tūkst. eurų.

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų politinė reklama
Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų politinė reklama
© DELFI / Kiril Čachovskij

Konservatorių veiklos sąnaudos buvo beveik aštuonis kartus didesnės nei „valstiečių“ ir sudarė 962,5 tūkst. eurų. Partijos išlaidos 12-kos darbuotojų išlaikymui siekė beveik 198 tūkst. eurų. Tiesa, ši suma – daugiau nei trečdaliu mažesnė nei 2016-aisiais, kai TS-LKD turėjo 24 darbuotojus, partijai kainavusius 303 tūkst. eurų.

TS-LKD išlaidos 2017-aisiais vykusiems rinkimams sudarė 23,5 tūkst. eurų.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad 2016 metų vasarį konservatoriai ėmė milijono eurų vertės kreditą iš „Šiaulių banko“. Jį grąžinti TS-LKD turi iki šių metų gegužės. Per praėjusius metus konservatoriai „Šiaulių bankui“ grąžino 740 tūkst. eurų.

Bylos gerbėjų dosnumo neatšaldė

Opozicinis Liberalų sąjūdis (LS), įklimpęs vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, per praėjusius metus gavo 799 tūkst. eurų. Iš šios sumos 395 tūkst. eurų sudarė valstybės dotacija. Ji būtų buvusi beveik dvigubai didesnė, tačiau praėjusių metų rudenį VRK dėl neleistino partijos rinkimų kampanijos finansavimo iš liberalsąjūdiečių atėmė pusmečio dotaciją – daugiau kaip 395 tūkst. eurų.

Nepaisant LS užklupusių kaltinimų korupcija, gyventojai šiaip partijai paaukojo beveik tiek pat, kiek konservatorių gerbėjai – 230 tūkst. eurų. Iš daugiau kaip 8 tūkst. partijos narių LS surinko 40 tūkst. nario mokesčio.

Per praėjusius metus LS veiklos sąnaudos sudarė daugiau kaip pusę gautų pajamų – daugiau kaip 438 tūkst. eurų. Beveik pusę šios sumos – daugiau kaip 200 tūkst. eurų – liberalsąjūdiečiai išleido apmokėdami aštuonių 2017-aisiais partijos įdarbintų asmenų veiklą.

Kaip ir daugelis partijų, prieš 2016 metų Seimo rinkimus LS paėmė iš banko paskolą – 800 tūkst. eurų, kuri buvo panaudota Seimo rinkimų sąnaudoms padengti. Per 2017 metus grąžinta daugiau kaip pusė – 410 tūkst. eurų.

Toje pačioje, kaip ir LS, korupcijos byloje įtariama Darbo partija (DP), šiuo metu Seime turinti tik du atstovus, pernai surinko 384 tūkst. eurų. Beveik visą šią sumą – 324 tūkst. eurų – sudaro valstybės dotacijos. Dar 56,6 tūkst. eurų atnešė pervedimai nuo GPM, o 10,4 tūkst. sudarė nario mokesčiai.

Savo veiklai „darbiečiai“ išleido viską, ką gavo. Beveik pusę išlaidų – 141 tūkst. eurų, sudarė darbo užmokestis 44-iems šios partijos darbuotojams.

Ypatingas dosnumas savo darbuotojams

Dar daugiau nei LS ar „darbiečiai“, savo partijos darbuotojams pernai sumokėjo praėjusių metų rudenį į opoziciją perėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Jos išlaidos darbuotojų išlaikymui 2017 metais sudarė beveik 390 tūkst. eurų ir buvo daugiau kaip 100 tūkst. didesnės nei 2016 metais.

Iš viso per praėjusius metus socialdemokratai gavo 1,2 mln. eurų pajamų. Valstybės biudžeto dalis sudarė kiek daugiau kaip pusę milijono eurų. Dar beveik 184 tūkst. eurų LSDP gavo per GPM, ir net 268 tūkst. eurų surinko kaip nario mokestį.

Partijų finansų ataskaitas skaityti įdomiau nei dienoraštį: vidinis jų gyvenimas skiriasi kaip diena ir naktis
© DELFI / Karolina Pansevič

Savo veiklai per 2017 metus socialdemokratai išleido viską, ką surinko. Dosnia ranka LSDP finansavo ne tik savo darbuotojus. Ši partija išleido beveik dvigubai daugiau nei kitos ir praėjusiais metais vykusiems rinkimams – 41 tūkst. eurų. Šie pinigai, kaip jau minėta, socialdemokratams „atnešė“ Jonavos bei Marijampolės merų postus.

Opozicijoje taip pat veikianti partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) per 2017 metus gavo beveik pusę milijono eurų pajamų, beveik visą šią sumą padengė biudžeto dotacija – 447 tūkst. eurų. Dar 26 tūkst. eurų TT gavo per GPM.

Šios partijos išlaidos siekė 345 tūkst. eurų. „Tvarkiečiai“ turėjo 82 tūkst. eurų finansinių įsipareigojimų.

Mažiausiai pajamų tarp parlamentinių partijų gavo Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga. Jos pajamos sudarė 114 tūkst. eurų: biudžeto dalis siekė beveik 61 tūkst. eurų, nario mokesčiai – beveik 46 tūkst. eurų, gyventojų aukos per GPM – beveik 117 tūkst. eurų. Partija išleido beveik 61 tūkst. eurų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Aižėja „valstiečių“ vienybė: bendražygiai šiaušiasi prieš Karbauskį (248)

Mokesčių reforma ir naujas parlamentinis tyrimas – du slenksčiai, už kurių kliūva...

Lietuvoje siaučia audra – užfiksuoti pirmieji padariniai papildyta 22.40 val. (191)

Šiandien Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos išplatino...

Šio jauno vyro darbą daugelis laikytų košmaru: papasakojo, ką tenka patirti (8)

„Jaunas, bet profesionalus“, – taip Mindaugas Maslauskas yra apibūdinamas žmonių, kurie jį...

Prabilo dukrą Gražuliui pagimdžiusi palangiškė: visas meilumas dingo man pastojus (1045)

„Kai buvau penktą mėnesį nėščia, jis atėjo pas mane į darbą ir padėjo tris tūkstančius,...

Moteris pasidalijo karčia patirtimi, kaip įkliuvo sukčiams: likau ir be prekių, ir be pinigų (4)

Į Delfi redakciją kreipėsi mama, kuri tikėtina, kad nukentėjo nuo internetinių sukčių. Moteris...

Pristatęs naują pavadinimą Gudelis kalbėjo apie mažėjančias „Ryto“ skolas ir atsiprašė Kurtinaičio (61)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos sostinėje nebelieka. Nuo ateinančio sezono Vilniaus klubas...

Myliu vyrą, bet be meilužio – niekaip... (82)

Niekada nemaniau, kad ištiks tokia bėda, bet gyvenime būna visko. Iš vienos pusės, jaučiuosi...

Fantastiškai atakavę kroatai sutriuškino Argentiną (146)

Pasaulio čempionate ketvirtadienį vakare futbolo gerbėjus kaustė D grupės rinktinių –...

Po artumo su vyru vis prisimenu, kad jis buvo neištikimas (5)

Po sekso su vyru kaskart atsimenu, kad jis buvo man neištikimas. Pasidaro nemalonu: kaip iš viso...

Sirams butus nuomojantis lietuvis: tokių nuomininkų norėtų visi (174)

Jeigu susitiktų su pabėgėliais, iš arčiau pamatytų jų gyvenimą, nuomoti jiems būstą...