Per tą patį laikotarpį savo narių gretas gausino tik opozicinė Regionų partija, kurios augimas yra įspūdingas – net 608 nauji nariai per paskutiniuosius penkis mėnesius.
Jono Pinskaus vadovaujama Regionų partija – šiuo metu vienintelė, galinti pasigirti pastebimai didėjančiu narių skaičiumi.
Tiesa, kol kas ši statistika – be neseniai įkurtos, bet oficialiai dar neįregistruotos nuo LVŽS atskilusių Seimo narių įkurtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ duomenų.
Minėta politinė partija buvo oficialiai įregistruota kovo 4-ąją, jau paskelbus Teisingumo ministerijai informaciją apie partijų narių skaičiaus pokytį.
Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio partijoje oficialiai įregistruoti 3 165 nariai.
Politikoje Lietuvoje dalyvauja beveik 100 tūkst. Gyventojų
Nors Teisingumo ministerijos trečiadienį paskelbti duomenys rodo, kad bendras Lietuvoje veikiančių politinių partijų narių skaičius per paskutiniuosius penkis mėnesius išaugo beveik 1000 naujų narių, tačiau per tą patį laikotarpį šalies didžiosios politinės partijos „nukraujavo“ ypač stipriai.
Per penkis paskutiniuosius mėnesius oficialiai politinėms partijoms priklausančių piliečių skaičius Lietuvoje nuo 97 979 narių pernai metų spalio pradžioje iki šių metų kovo 2-os dienos išaugo iki 98 966 narių, kas sudaro 987 narių prieaugį.
Tačiau pateikiama statistika atskleidžia ir kitą pusę – visos pagrindinės šalies parlamentinės partijos per paskutinius mėnesius skaičiavo milžiniškus politinius nuostolius.
Labiausiai susitraukė opozicinė Ramūno Karbauskio vadovaujama LVŽS – net 518 narių, antroje vietoje – irgi opozicinė LSDP, vadovaujama europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės – 496 nariai, treti – valdantieji konservatoriai su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu priešakyje, praradę 316 partiečių.
Kiek mažiau, bet irgi prarado opozicinė Darbo partija – 98 narius, bei valdančiosios Laisvės partija ir liberalų sąjūdis – atitinkamai 63 ir 57 narius.
Vienintelė iš partijų, galinti pasigirti augimu per paskutiniuosius penkis mėnesius – Seimo nario Jono Pinskaus vadovaujama Lietuvos regionų partija. Ji pasipildė net 608 naujais nariais.
Iš viso Lietuvoje registruotos 28 politinės partijos, kurių nariais, šių metų kovo 2-os dienos duomenimis, yra 98 966 asmenys.
Gražulio partija aplenkė Karbauskio LVŽS
Daugiausia narių, šių metų kovo 2-osios duomenimis, turi opozicinė LSDP – 14 709. Antroje vietoje – valdančioji TS – LKD su 13 072 nariais, treti – europarlamentaro Viktoro Uspaskich vadovaujama Darbo partija – 10 141 narys.
Toliau rikiuojasi Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės – Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis – 6 908 nariai, penkti – Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Laisvė ir teisingumas“ (4 569 nariai), šeštoje vietoje – krepšinio trenerio Tomo Pačėso vadovaujama partija „Lietuva - visų“ su 4 224 nariais.
Septintoje vietoje – Seimo nario Jono Pinskaus vadovaujama Lietuvos regionų partija, deklaravusi turinti 4 212 narių, aštunta – parlamentaro Petro Gražulio vadovaujama „Tautos ir teisingumo sąjunga“ su 3 923 nariais.
Pastaroji aplenkė Ramūno Karbauskio vadovaujamą didžiausią opozicinę frakciją Seime turinčią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.
Pastaroji šiuo metu deklaruoja turinti 3 854 narius ir yra devintoje vietoje politinių partijų sąraše pagal narių skaičių.
Politinių partijų dešimtuką užbaigia valdančioji Laisvės partija su 3 406 nariais. Jai vadovauja ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Parlamentinė europarlamentaro Voldemaro Tomaševskio vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga deklaravo 2 097 narius.
Dvi partijos – ant raudonos ribos, penkios – už borto
Daugiau už ją turi į parlamentą nepatekusios Tauro Jakelaičio atstovaujama Lietuvos liaudies partija (2 443 nariai), Ievos Budraitės vadovaujama Lietuvos žaliųjų partija – 2 270 narių, partija „Drąsos kelias“ su kunigu Jonu Varkala – 2 250 narių.
Filosofo Vytauto Radžvilo vadovaujamas Nacionalinis susivienijimas vienija 2 060 partijos narių, buvusio Seimo nario Rimanto Jono Dagio Krikščionių sąjunga – 2 484 narius, anksčiau filosofo Arvydo Juozaičio, o dabar – Vaclovo Fortūnato vadovaujama politinė partija „Kartu su Vyčiu“ – 2 972 narius, Stasio Gvažiausko vadovaujama Žemaičių partija – 2 040 narių, Profesinių sąjungų centras su Kęstučiu Jukniu – 2 352 narius, Gitanos Nevulienės vadovaujama Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija – 2 041 narį.
Minimalų partijos veiklai būtinų 2 000 narių skaičių vos vienu atstovu peržengiantys deklaruoja kultūros istoriko Dariaus Kuolio „Lietuvos sąrašas“ ir Stanislovo Buškevičiaus vadovaujama partija „Jaunoji Lietuva“.
Trys ir dvidešimt aštuonių registruotų politinių partijų Lietuvoje šiuo metu yra likviduojamos – partija „Tvarka ir teisingumas“ (pirmininkas Almantas Petkus), Lietuvos politinių kalinių partija (vadovas Zigmas Medineckas) ir Tautos vienybės sąjunga (buvusi Viktoro Muntiano Pilietinės demokratijos partija).
Dar dvi politinės partijos – išpuoliais prieš Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimą išgarsėjusio save advokatu vadinančio Stanislovo Tomo vadovaujama Kovotojų už Lietuvą sąjunga ir Rusų aljansas (pirmininkė Tamara Lochankina) Teisingumo ministerijai nepateikė duomenų apie savo narių skaičių.
Per paskutiniuosius aštuonerius metus, kai oficialiai skelbiama šalyje veikiančių politinių partijų narių statistika, Lietuvoje gyventojų, priklausančių politinėms partijoms, sumažėjo nuo 110 259 narių 2014-aisiais metais spalio mėnesį iki 98 966 narių 2022-ųjų kovą.
Aukso amžius Lietuvos politinėms partijoms buvo 2016-ieji, kai iš viso politinėse partijose narystę buvo deklaravę 119 745 asmenys. Lyginant su šiuo metu esančiu politinių partijų narių skaičiumi, tai buvo 20 779 politikais daugiau.
