Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos ir diplomatijos mokslų fakulteto prodekanė Aistė Žemaitytė „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ paaiškino, kad rinkimus stipriai paveikė karas Ukrainoje.
„Šį kartą balsavimas, ko gero, vyko ne tiek labai „už“, kiek labiau „prieš“. Tas telkimasis po vėliava – Latvijos partijų rinkimasis tą aiškiai atspindėjo“, – sakė ekspertė.
Dėl to rusakalbių remiamos partijos, pasak jos, taip prastai pasirodė rinkimuose, tačiau tai buvo prognozuota.
„Jei žiūrėtume pagal suskirstytus Latvijos balsavimų regionus, čia išsiskiria Latgalė, kurioje rusakalbių piliečių yra daugiausia, bet, jei vertinsime visus kitus regionus, tai jie ten tokių aiškių pirmavimų neturėjo“, – paaiškino A. Žemaitytė.
Ji atkreipė dėmesį į įvairius įvykius, nutikusius per pastaruosius metus – buvo demontuoti sovietiniai paminklai, vyko latvių protestai prieš karą ir panašiai.
„Tai parodė, kad tikėtina, jog rinkimai taip ir suksis. Augo nepasitenkinimas prorusiškomis partijomis“, – konstatavo VDU ekspertė.
A. Žemaitytės vertinimu, Rusija turėtų suprasti, kad savo įtakos zonas praranda, ir nesistebėti tokiais Latvijos Saeimo rinkimo rezultatais.
„Ta žinutė yra labai aiški apskritai geopoliniu požiūriu mūsų Baltijos regione: ta proeuropietiška dimensija yra labai stipri ir ji yra stiprėjanti“, – akcentavo politologė.
Dėl to po rinkimų, pasak jos, didesnių pasikeitimų Latvijos politikoje nereikėtų tikėtis.
„Jie deklaruoja, kad tęs savo užsibrėžtus tikslus“, – pastebėjo A. Žemaitytė, paaiškinusi, kad valdančiąją koaliciją, tikėtina, sudarys trys partijos.
Be to, K. Karinis, kaip atkreipė dėmesį VDU fakulteto prodekanė, yra pirmasis premjeras, išdirbęs visą kadenciją – 4 metus.
„Tai rodo didelį rinkėjų pasitikėjimą, kad vėl jam patiki formuoti naują vyriausybę. Manau, kad tiek Lietuva, tiek kitos Baltijos šalys tuo rezultatu turėtų būti patenkintos, nes tai reiškia, kad mes išlaikome tą vieningą kryptį prieš Rusiją ir palaikymą Ukrainai“, – įvertino A. Žemaitytė.
Jos teigimu, rinkėjų aktyvumas siekė beveik 59 proc. ir buvo beveik 5 proc. aukštesnis nei buvo 2018 metais.
„Tai rodo žmonių susirūpinimą, supratimą, kad politikai jis, kaip rinkėjas, turi įtaką“, – pridūrė VDU ekspertė.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite žiūrėti čia:
