Kitos Seimo opozicinės frakcijos tvirtina dar neaptarę šio klausimo savo partijų gretose – apsispręsti ketina tik kitą savaitę. Visgi, parlamento socialdemokratai bei demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariai stebisi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sprendimu inicijuoti naują tyrimą dėl galimo pedofilijos skandalo, nepasitarus su kitais opozicijos atstovais.
Parlamento opozicija jau vasario mėnesį bandė sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją ir sušaukė neeilinę Seimo sesiją. Tuo metu, „valstiečiai“ laikėsi kiek kitokios pozicijos nei likusi Seimo mažuma – specialųjį tyrimą palaikė, tačiau nesutiko šaukti neeilinį posėdį.
Tvirtina, kad „valstiečiai“ nebendradarbiavo su kitomis opozicinėmis frakcijomis
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas stebisi LVŽS sprendimu inicijuoti tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo, neaptarus šios idėjos su kitomis opozicinėmis frakcijomis. Politiko manymu, tai nėra pats tinkamiausias sprendimas ir taktika suburti tinkamą palaikymą opozicijos gretose.
„Visiškai nieko nesiderino“, – Eltai tvirtino demokratų atstovas.
„Ar tai yra dalykiškai tinkamiausias sprendimas, vėl teikti projektą nederinus? Akivaizdu, kad ne pats geriausias būdas. Bet, manau, priešingai nei kolegos – pasižiūrėsime dalykiškai“, – kalbėjo jis.
Parlamentaras teigė, kad demokratų frakcija šį klausimą aptars kitą savaitę – iki tol pasirašyti dėl parlamentinio tyrimo neketina, nors pažymi, kad klausimai dėl galimo informacijos nutekinimo nebuvo atsakyti.
„Paprastai, (siūlymas – ELTA) yra derinamas, kad būtų užduodami klausimai, galbūt vienokios ar kitokios formuluotės patikslinamos.
Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, tai aišku, kad reikės susitikus frakcijoje (...) kitą savaitę aptarti“, – aiškino jis.
Visgi, politikui kyla klausimų, kodėl „valstiečiai“, prieš keletą savaičių neapsisprendę dėl neeilinės sesijos šaukimo, šią savaitę netikėtai nutarė vėl imtis naujo tyrimo.
„Valstiečiai“ čia, matyt, jau susizgribo, kad galbūt neteisingai kažkas buvo padaryta. Dabar ieško kažkokių išeičių prieš rinkimus“, – svarstė L. Savickas.
„Klausimas tikriausiai pasidarė labai nepatogus prieš rinkėjus ir staiga nutarė su niekuo nederinus tą projektą vėl iš naujo pakelti“, – galimas „valstiečių“ iniciatyvos priežastis aiškino jis.
LVŽS frakcija tyrimo komisijos steigimo nederino ir su Seimo socialdemokratais. Jų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė antrino L. Savickui, teigdama, kad kol kas frakcijoje šis klausimas nebuvo aptartas.
„Tame ir reikalas, kad keista, kodėl nesikreipė į opozicines frakcijas dėl palaikymo. (...) Galėjo informuoti“, – apgailestavo LSDP frakcijos lyderė.
„Kadangi tikrai neteko bendrauti nei su „valstiečių“ seniūne, nei su kuriuo nors frakcijos nariu (...), tai tikrai žadėti iš anksto kažką nežadame. Žinome, kad tokia iniciatyva yra, kad yra užregistruota – paskaitysime turinį ir tarsimės frakcijoje, kaip elgiamės“, – situaciją frakcijoje aiškino O. Leiputė.
Tačiau parlamentarė akcentavo, kad konservatorių partijoje kilusio skandalo aplinkybes privalu išsiaiškinti.
„Ši tema dar išlieka, ji yra aktuali, bet dėl pačių sprendimų, dėl parašų tarsimės“, – sakė ji.
D. Gaižauskas: „valstiečiai“ kalbėsis su visomis frakcijomis asmeniškai
Pasak „valstiečių“ frakcijos nario Dainiaus Gaižausko, šiuo metu dėl specialaus tyrimo pasirašė tik jo bendrapartiečiai. Visgi, jis neabejoja, kad palaikymas augs, ir tvirtina, kad „geriausias parašų rinkimas – kai kalbiesi su kolegomis“. Paklaustas, kodėl LVŽS nariai neinformavo kitų opozicinių frakcijų apie savo planus ir nederino bendro projekto, D. Gaižauskas nurodė kalbėjęs apie tai ir su pačiu Sauliumi Skverneliu.
„Tai, kad mes inicijuosime dar kartą specialiosios tyrimo komisijos sudarymą – aš ne tik kad visiems medijos kanalams, bet ir kolegoms.
Tada, kai nepavyko neeilinės sesijos metu komisijos suburti, „valstiečiai“ sakė – mes rankų nenuleisime. Visi jie tai žinojo, iki vieno – kalbėjausi ir su kitų frakcijų nariais, su tuo pačiu Sauliumi Skverneliu“, – Eltai nurodė D. Gaižauskas.
Todėl, tęsė politikas, šiuo metu „valstiečiai“ renka tik raštiškus parašus – taip, anot D. Gaižausko, bus galima aptarti konkrečius klausimus ir padaryti reikiamus pakeitimus tekste.
„Mes norėsime pamatyti, kas bus siūloma kitų frakcijų, ir tada pažiūrėsime. Dėl to šis popierinis variantas yra pirmas mūsų projektas“, – aiškino jis.
Sukurti parlamentinio tyrimo komisiją gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. D. Gaižauskas viliasi, kad LVŽS sulauks pakankamo palaikymo, o parašus padės ir valdančiosios koalicijos atstovai.
„Kiek esu kalbėjęs ir su kitų, valdančiųjų frakcijų kai kuriais atstovais – jie taip pat sako, kad reikia išsiaiškinti ir padėti tašką (istorijoje – ELTA)“, – Eltai pripažino jis.
ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, vėliau ėmė aiškėti naujos skandalo detalės. Paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.
Savo ruožtu socialdemokratų partija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami išsiaiškinti, kas galimai Seime nutekino slaptą informaciją K. Bartoševičiui, tačiau prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo.
Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
