aA
CŽV kalėjimo paieškų rezultatai, kuriuos antradienį paskelbė parlamentarai, atvėrė tik plyšį į šios istorijos užkulisius. Tyrimo išvadose nekalbama, kas iš tiesų įsigijo sklypą ir statinius Antaviliuose netoli Vilniaus – neoficialių šaltinių teigimu, čia figūravo ir JAV diplomatai. Šie ieškojo sklypo, vilniečiai norėjo parduoti pelno nedavusią jojimo bazę. Sutapus norams, prieš bemaž šešerius metus žemė buvo parduota JAV kompanijai. Parašą ant pirkimo dokumentų padėjo lietuvis, apie kurį galima rasti vos kelias kruopeles informacijos ir kurio niekas nėra matęs adresu, kuriuo jis esą gyveno. 2007-aisiais objektas vėl tapo „lietuvišku“ – atiteko valstybei ir priglaudė saugumo mokymo bazę.
© Corbis

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) antradienį patvirtintose išvadose konstatavo, kad Lietuvoje buvo įrengtos patalpos slaptam CŽV kalėjimui ir amerikiečių orlaiviai skraidė į mūsų šalį, tačiau ar buvo atvežami sulaikyti asmenys, nenustatė.

NSGK tyrė amerikiečių žurnalistų paviešintą informaciją, kad Lietuvoje 2004-2005 m. veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, kuriame galėjo būti laikomi terorizmu įtariami asmenys. Jame esą kalinti ir kankinti aštuoni įtariamieji. Išvadose neminimi konkretūs adresai, bet neoficialiai teigiama, kad iš pradžių buvo nusižiūrėtos Valstybės saugumo departamentui (VSD) priklausančios patalpos Vilniaus Naujamiesčio rajone, Z. Sierakausko gatvėje, netoli Akmenų gatvėje įsikūrusios JAV ambasados. Jos esą nenaudotos, o vėliau pasirinktas sklypas Antaviliuose, mažiau nei už 20 km nuo sostinės.

Prieš mėnesį „ABC News“ ir „Washington Post“ pranešė gavę Lietuvos Vyriausybės atstovo ir buvusio JAV žvalgybos pareigūno patvirtinimus, kad CŽV kalėjimas nuo 2004 m. rugsėjo iki 2005 m. lapkričio veikė Antaviliuose.

Sklypą pirko vieni, pastatus – kiti

Sklype adresu Antavilių g. 11a dar praėjusio dešimtmečio pradžioje buvo pastatyti garažai. 1999-aisiais žemę įsigijo dvi šeimos. Per metus čia buvo įrengtas žirgynas, jojimo maniežas, kavinė. Ši veikla esą nedavė didelio pelno, todėl šeimininkai nusprendė sklypą su statiniais parduoti. Kaip tik tuo metu internete pasirodė skelbimas, kad JAV ambasada ieško sklypo, kartu buvo nurodyti tam tikri reikalavimai. Sklypas Antaviliuose pirkėjams tiko, todėl netrukus vilniečiai ir amerikiečiai sukirto rankomis.

Statinius nupirko ribotos atsakomybės bendrovė „Elite LLC“, registruota Delavere, Panamoje ir Vašingtone bei teikianti konsultacijų paslaugas finansų, investicijų ir prekybos srityse. Įgaliojimus veikti Lietuvoje kompanijai suteikė jos savininkė – Panamoje registruota federaliniais moksliniais tyrimais užsiimanti korporacija „Star Group Finance & Holdings, Inc.“.

Tuo tarpu sklypą 2004 m. kovo 5 d., kaip rodo dokumentai, įsigijo Lietuvos pilietis Valdas Vitkauskas, gavęs šios korporacijos atstovo Stano Gorino įgaliojimą. Kaip neseniai rašė dienraštis „Lietuvos žinios“, būtent jis padėjo parašą po įgaliojimu V. Vitkauskui atstovauti „Elite LLC“ interesams sudarant sklypo pirkimo sutartį.

Maždaug trejus metus, kol statiniai priklausė amerikiečiams (iki 2007 m. sausio 29 d., kai jie atiteko Lietuvai), po jais esančios žemės savininkas buvo V. Vitkauskas. Tuomet sklypą iš jo perėmė Lietuvos valstybė – vėliau čia buvo įrengta VSD mokymo bazė.

PIrkėjas dokumentuose rastas, namuose – ne

Nors V. Vitkauskas figūruoja oficialiuose dokumentuose, informacijos apie šį vyrą beveik nėra ir jį surasti nelengva. Jis esą gimė 1971 m. rugpjūčio pradžioje, o sklypo pirkimo metu gyveno sostinėje, V. Grybo g. 39-311. Šiuo adresu Antakalnyje nuo 1960 m. įsikūręs Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos šeimų bendrabutis.

Prieš kelias savaites DELFI apsilankius bendrabutyje ir budėtojai nurodžius kambario numerį bei ieškomo gyventojo pavardę, moteris akimirksniu atsakė, kad tokio žmogaus nėra. „Jau anksčiau jo teiravosi, - neslėpė budėtoja. - Čia toks niekada negyveno. Daug žmonių ieškojo. Jo vardu ateina laiškai, bet tenka siųsti atgal.“

„Lietuvos žinių“ duomenimis, nuo 2006-ųjų pabaigos V. Vitkauskas mūsų šalyje negavo jokių pajamų ir nemokėjo jokių mokesčių. Pernai jo vardu esą buvo fiksuojamos įmokos už mobiliojo ryšio paslaugas, bet 2009 m. net ir ši gija, siejanti jį su Lietuva, nutrūko.

DELFI pavyko susitikti su žmogumi, kuris tikino, kad V. Vitkauskas yra realus žmogus, ir vadino jį savo draugu: „Valdas – toks pats realus, kaip ir aš. Kalbėjomės prieš 20 minučių“. Tačiau paprašytas padėti susisiekti jis atsisakė – esą bičiuliui pabodo ažiotažas dėl CŽV kalėjimo. Pašnekovas tik užsiminė, kad šis vyras dirba privačioje sferoje. Paklaustas, kodėl V. Vitkauskas tarpininkavo perkant sklypą, teigė žinantis priežastis, bet negalintis jų atskleisti. Sudarant sandorį esą dalyvavo du žmonės, bet dokumentus pasirašinėdavo tik jis vienas.

A. Anušauskas, paklaustas, ar buvo ieškoma V. Vitkausko ir bandoma jį apklausti, DELFI teigė, kad apklausų turinio sutarta nekomentuoti.Tačiau parlamentaras užsiminė, kad NSGK bendravo su asmenimis, kurie minėtu metu ėjo pareigas, leidusias jiems disponuoti tam tikra informacija, ir leido suprasti, kad ankstesni sklypo savininkai į aklausas nebuvo kviečiami.

Rekonstruodami patarimų klausdavo lietuvių

Šaltinių teigimu, savo turtą – 20 arų sklypą su statiniais, įskaitant gyvenamąjį namą ir jame buvusius baldus, – lietuviai pardavė už maždaug 2 mln. Lt. Pirkėjai esą ne kartą buvo atvažiavę apžiūrėti objekto, bet dėl kainos nesiderėjo. Būsimą pirkinį esą apžiūrinėdavo keturi žmonės – trys inžinieriai ir vienas viršesnis asmuo. Neoficialiomis žiniomis, tarp šių lankytojų būta ir ambasados darbuotojų. Bendrauti su užsieniečiais esą padėdavo vertėjas.

Ligtoliniai šeimininkai buvo paprašyti išsikraustyti tik po gerų metų. Kol vyko rekonstrukcija, jie ne tik galėjo gyventi savo būste greta maniežo, bet ir buvo paprašyti suteikti stogą iš užsienio atvykusiems inžinieriams bei tarpininkauti, patarti, padėti atlikti kai kuriuos statybos darbus, susijusius su teritorijos aptvėrimu, elektros įvedimu. Tiesa, lietuviams ne viskas buvo prieinama – kai kuo rūpinosi tik naujieji šeimininkai.

DELFI pašnekovo teigimu, sklypas Antaviliuose, netoli kelių, vedančių į Nemenčinę ir Bezdonis, slaptam kalėjimui įrengti buvo idealus: vieta nuošali, čia vyrauja smėlingas dirvožemis, taigi nesunku kasti, nėra gruntinių vandenį.

Neoficialiais duomenimis, slypas buvo gerokai padidintas – iki 1 ha, įrengtas atskiras generatorius. Čia tekėjo „amerikietiška“ – 110 voltų, o ne dvigubai stipresnė elektros srovė, kaip kitur Lietuvoje, buvo įrengta palydovinių antenų.

Pastatų išorę naujieji šeimininkai esą mažai keitė, daugiausiai dirbo viduje, visų pirma sustiprino kontrukcijas. „Tai buvo statinys statinyje“, - anksčiau tvirtino „ABC News“. Teigiama, esą buvusiame manieže ant betoninių grindų buvo įrengtos atskiros patalpos kiekvienam sulaikytajam, kurias skyrė maždaug pusantro metro. Kiekvienoje kameroje buvo lova, dušas ir tualetas. Atskiros patalpos esą buvo įrengtos apklausoms, o dalis statinio buvo naudojama kaip garažas.

Beje, anksčiau naujienų agentūra AFP skelbė turinti duomenų, jog rekonstrukcija, kurią atliko ne lietuviai, o užsieniečiai, buvo daroma nepasirūpinus įvairiais leidimais.

Žurnalistų teigimu, žvalgybos pareigūnai, dirbę kalėjime, gyveno gretimame pastate, buvusiame žirgyne. Anot vietos gyventojų, anglakalbiai vyrai, tarp kurių esą buvo ir juodaodžių, dažnai maudydavosi netolimame ežere. Jie esą keisdavosi kas pusantro mėnesio. Beje, neoficialiais duomenimis, tarp užsieniečių buvo ir prancūzakalbių, kurie esą galėjo atvykti iš Kanados.

Amerikiečiai: jokių komentarų

Neseniai Vilniuje pradėjusi dirbti JAV ambasadoje Anne Elizabeth Derse, paklausta apie įtarimus dėl CŽV kalėjimo, susilaikė nuo bet kokių komentarų. „Mūsų politika – nieko nekomentuoti“, - DELFI sakė diplomatė.

Beje, šaltinių teigimu, maždaug tuo pačiu metu, kai vyko statinių Antaviliuose rekonstrukcija, ambasadoje atsirado atskiras statybų skyrius. Jo darbuotojai rūpinosi naujo pastato greta ambasados statyba. Čia buvo perkeltas Amerikos centras, iki tol veikęs Pranciškonų gatvėje. Pastatą projektavo amerikiečiai, tačiau statė lietuviai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po skandalo Pravieniškėse – košmaras Alytuje: „bachūrai“ pademonstravo, kas zonoje yra valdžia (418)

Alytaus pataisos namuose , kur bausmę atlieka už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nuteisti...

Kandidatų į prezidentus reitinguose – paskutinė didelė mįslė (540)

Kandidatų į prezidentus reitinguose į antrą vietą stipriai padidinusi savo populiarumą iškopė...

Daugybę metų prekyboje skaičiuojantys Lietuvos verslininkai: sumažinti kainų – neįmanoma (243)

Beveik 19 metų prekybos verslu Lietuvoje užsiimantys Valdas Čeilutka ir Saulius Jurkus įsitikinę...

Ekspertė: Macronas prakalbo itin netinkamu metu, Maskvai lieka tik pasidžiaugti (52)

Bandymai kurti jungtines Europos kariuomenės pajėgas nepadės Europos Sąjungai nei patenkinti...

Robotai gviešiasi europiečių darbo vietų – ypač pažeidžiama – Lietuva (105)

Robotai taikosi į žmonių darbo vietas Europoje, ir ypač pažeidžiamos atrodo šalys iš...

15 kg priaugusi Natalija Bunkė dabar save vadina plius dydžio modeliu: dar niekada tiek daug nesvėriau (172)

Atlikėjai Natalijai Bunkei tikrai galima pavydėti žavesio. Tačiau pati dainininkė savo grožio...

Neišnešiotų naujagimių pasaulyje daugėja: šeimos pasigenda pagalbos (5)

107 dienos. Tiek mamos su gimusiais neišnešiotais kūdikiais praleidžia ligoninėje. Ir jei...

11 didžiausių klaidų, kurias daro bandantys maitintis sveikai (8)

Nesvarbu, kiek sveikų užkandžių suvalgote ar kaip dažnai sportuojate, kaip ir daugelis žmonių,...

Vincas Alesius patarė, kaip pasidaryti dailiausią asmenukę: žinokite savo „šokoladinę“ pusę (4)

Ir asmenukėms pozuoti gana sudėtinga – ypač jei žmogus nežino savo „šokoladinės“ pusės,...

Ekspertai įvardijo, kokią duoną rinktis iš tikrųjų sveika

Šiandien duonos lentynose pasiūla kaip niekada didelė – nuo klasikinio batono iki duonos su...