Ji taip pat siūlo apsvarstyti galimybę Vilniuje ant namo (Pamėnkalnio g. 2, Vilnius, buvusi Uosto g. 4), kuriame Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė nuo 1907 metų iki 1908 metų gyveno ir mokė garsųjį lietuvių kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį lietuvių kalbos, įamžinti memorialine lenta.

Su tokiu pasiūlymu Seimo Laisvės frakcijos narė M. Ošmianskienė kreipėsi į Vilniaus miesto Istorinės atminties komisiją.

Pateikdama argumentus, parlamentarė sako, kad šalia P. Cvirkos skvero esančiame Pamėnkalnio g. 2 name Sofija Kymantaitė gyveno ir mokė M. K. Čiurlionį lietuvių kalbos, šiame name gimė ir Čiurlionių meilė.

„Simboliška ir tai, kad naujai pervadintas skveras taptų artimiausiu keliu nuo Senamiesčio į Nacionalinę koncertų salę „Tautos namai“, kurios pradinę idėją kūrė ir sklypą rinko Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Jonas Basanavičius“, – pastebi M. Ošmianskienė.

Savo kreipimesi ji akcentuoja, kad Mikalojus Konstantinas ir Sofija Čiurlioniai – unikalus dviejų išskirtinių asmenybių duetas, kurio nuveikti darbai paliko ypatingai ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje.

„M. K. ir S. Čiurlionių veikla tėvynės labui turėjo išskirtinę reikšmę, jų indėlis Lietuvai privalo būti atitinkamai pagerbtas ir įamžintas.

Nėra lietuvio, kuris nežinotų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir jo genialių muzikos bei dailės kūrinių, tačiau tikrai ne kiekvienas yra girdėjęs apie Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę ir jos išskirtinę veiklą, o derėtų“ ,– sako Seimo narė M. Ošmianskienė.

Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė – lietuvių rašytoja, pedagogė, literatūros ir meno kritikė, poetė, vertėja, dramaturgė, aktyvi visuomeninė ir politinė veikėja.

„Mažai kam žinoma, jog be kūrybinės ir visuomeninės veiklos, S. Kymantaitė-Čiurlionienė Antrojo pasaulinio karo metu, nacistinės Vokietijos okupacijos Lietuvoje laikotarpiu (1941–1944), gelbėjo ir slėpė žydus. Už tai jai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas, o po mirties, 1991 metais, ji buvo apdovanota atminimo medaliu. Taip pat S. Kymantaitei-Čiurlionienei, kaip ir kitiems žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuolių alėjoje buvo pasodintas medis.

1999 metais už šį nuopelną rašytojai suteiktas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius.

Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė buvo viena žymiausių Lietuvos valstybės kūrėjų, lietuvių kalbos puoselėtoja,išmokiusi lietuvių kalbos ir tautos genijų M. K. Čiurlionį“, – sako M. Ošmianskienė.

Anot jos, Mikalojus Konstantinas ir Sofija Čiurlioniai buvo didieji, ryškūs, svarbūs, reikšmingai prisidėję prie lietuvių kultūros ir prie lietuvių tautinio atgimimo asmenys, kurie savo darbu bei veikla ženkliai nusipelnė Lietuvos kultūrai.

Seimas, siekdamas pažymėti lietuvių kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, 2025-uosius paskelbė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais.

„Todėl, artėjant garsaus menininko jubiliejinėms metinėms, būtų puikus sprendimas dabartinį Petro Cvirkos skverą pervardinti Lietuvai nusipelniusių asmenybių – Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių vardu“, – kreipimesi į Vilniaus miesto Istorinės atminties komisiją siūlo M. Ošmianskienė.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją