Seimo narys išsakė skeptišką požiūrį dėl skulptūrų vertės, tačiau mano, kad nutarus skulptūras restauruoti, sovietinės emblemos pašalinimas galėtų būti kompromisas, teigiama parlamentaro išplatintame pranešime.
„Sprendimo restauruoti Žaliojo tilto skulptūras reikalingumu stipriai abejoju, tačiau, jeigu visgi bus skirta lėšų restauracijai, sovietinės emblemos pašalinimas būtų tam tikras kompromisas tarp siekio išsaugoti skulptūras kaip kultūrinį, istorinį paveldą bei tarp pagarbos ir atminties žmonėms, nukentėjusiems nuo sovietinio teroro. Nereikėtų pamiršti, kad šį simbolį naudojo represinės sovietinės struktūros KGB ir NKVD“, – sakė parlamentaras.
Anot jo, tai nebūtų pirmas atvejis Lietuvoje, kai nuo tiltų nulupama sovietinės simbolika.
„Kiek žinau, tokia praktika panaikinti visuomenę kiršinančius ir skaldančius simbolius yra plačiai naudojama pasaulyje. Lietuvoje panaši situacija buvo sėkmingai išspręsta renovuojant Kauno Aleksoto tiltą, kai buvo pašalintos sovietinės žvaigždės“, – siūlė K. Masiulis.
KPD: kūjis ir pjautuvas – dalis skulptūros autentiškumo
KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis DELFI teigė, jog Seimo nario pasiūlymas negali būti įgyvendintas. Esą Aleksoto tiltas – netinkamas pavyzdys.
„Nelabai čia įmanoma. Aleksoto tilte jie (sovietinės simbolikos elementai – DELFI) buvo atskirai, vėliau padaryti. O čia yra vienalytė skulptūra. Neišeina pusės nuimti. Čia ne „Venera“, kur rankas nuimsi ir menas pasidaro“, - ironizavo A. Degutis.
Anot jo, jeigu restauracijos metu nuo sovietų karių skulptūros bus pašalintas kūjis su pjautuvu, KPD tai traktuos kaip įstatymo pažeidimą.
„Skulptūra yra skulptūrą. Kaip čia dabar cenzūruosi jos dalis? Restauruoti reikia autentiškai. Nes pats restauravimas – tai autentinės dalies atstatymas. O ne perdarymas“, - aiškino pašnekovas.
KPD prieš keletą metų pasipriešino kito konservatoriaus, tuomečio Vilniaus mero Viliaus Navicko iškeltai idėjai skulptūras nuimti ir atiduoti, pvz., į Grūto parką. Paveldosaugininkai griežtai pareiškė, kad Žaliasis tiltas ir skulptūros – saugomas paveldo objektas. Esą kol stovės tiltas, tol stovėti turi ir skulptūros.
DELFI primena, jog Vilniaus savivaldybė skulptūrų remontui yra numačiusi skirti iki 250 tūkst. Lt.
Socialinio realizmo kareivių, darbininkų, valstiečių ir studentų skulptūros buvo pastatytos 1952 m. Iš kūrėjų buvo reikalaujama, kad socialinio realizmo kūriniai estetiškai išreikštų marksistinę pasaulio ir žmogaus koncepciją, būtų susiję su komunistine ideologija ir revoliuciniu darbininkų judėjimu.