LSDD frakcija rugsėjo 17 d. organizuoja suinteresuotų institucijų - Teismo psichiatrijos tarnybos, ekspertų, teisininkų, psichiatrų, ministerijų apskritojo stalo diskusiją ir kvies ieškoti sprendimo, kaip keisti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos darbo tvarką.
Šeimoms, auginančioms vaikus ir paauglius iki 18 metų amžiaus, prireikus vaikui atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę baudžiamosiose ar civilinėse bylose, jos atlikimas gali užtrukti nuo trijų iki keturių mėnesių, o kartais ir pusę metų. Parlamentarų nuomone, toks laikotarpis per ilgas.
Pasak Seimo narės R. Šalaševičiūtės, dar vienas probleminis klausimas - suėjus pilnametystei (18 metų), asmuo nebelaikomas vaiku ir iš naujo tenka peržiūrėti neįgalumą, siekiant nustatyti jo, kaip fizinio asmens, veiksnumą. Tokiu atveju vėl būtina atlikti Teismo psichiatrijos ekspertizę.
„Tai užtrunka kartais iki pusmečio. Tuo laikotarpiu vaikui nėra mokama jokia išmoka ir neaišku, kas yra globėjas. Dėl to reikėtų keisti Civilinio proceso kodeksą ir numatyti kitą tvarką neįgalumo peržiūrėjimui, kad terminai sutrumpėtų ir nesudarytų žmonėms sunkumų. Gyvenimiška patirtis rodo, kad dėl per ilgo proceso susiduriama su skaudžiomis problemomis“, - sako SRDK pirmininkė R. Šalaševičiūtė.
Nuo liepos mėnesio įsigaliojus vaiko teisių apsaugos naujam įstatymui, pasikalbėjus su Vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene dar kartą iškeltas klausimas dėl ekspertizių.
„Vienas skaudžiausių atvejų, kai dėl užtrukusios Teismo psichiatrijos ekspertizės nukentėjo tėvai ir patys vaikai, buvo aptartas šalies žiniasklaidoje. Pati dalyvavau televizijos laidose, kur kalbėta apie situaciją šeimoje, kai į darželį atėjo vaikas, nusėtas mėlynėmis, ir įtarus, kad prieš jį šeimoje smurtaujama, vaikas buvo Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų paimtas. Tuo metu vaikučio mama aiškino, kad vaikui pradėta daryti psichiatrijos ekspertizė ir įtariamas autizmas, kuriam būdingi vaiko veiksmai, dėl kurių jis galėjo susižaloti pats. Iš šeimos buvo paimtas ir mažasis nė dviejų metukų neturintis vaikas. Tėvai pagal nustatytą tvarką tokiu atveju galėjo su savo atžalomis matytis tik po valandą per dieną, psichologiškai nukentėjo ir vaikučiai, ir patys tėvai. Pusę metų buvo laukiama ekspertizės pabaigos, tik po to vaikas pripažintas autistu. Vaiko teisių specialistai atsistatydino iš pareigų, o vaikučiai buvo sugrąžinti šeimai. Kad ekspertizės truktų trumpiau būtina keisti esamą tvarką“, - sako R. Šalaševičiūtė.
Pasak SRDK pirmininkės, labai trūksta Vaiko teismo psichiatrijos ekspertų - šiuo metu Lietuvoje jų yra tik trys. Tarnyba teturi tik 2,5 etato, kad būtų galima vaikams atlikti ekspertizes. Pasak R. Šalaševičiūtės, Teismo psichiatrijos tarnybą būtų tikslinga sugrąžinti Teisingumo ministerijos žinion iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip buvo anksčiau. Taip pat perkelti Teisingumo ministerijos pavaldumui Teismo medicinos ekspertizių tarnybą. Tą konstatuoja ir Vyriausybėje sudaryta darbo grupė.
„Ko gero, geriausias kelias būtų šias tarnybas sujungti. Tačiau rugsėjį apie tai diskutuosime. Teismo psichiatrijos tarnybos padaliniuose trūksta žmonių, trūksta ekspertų, dėl esamų atlyginimų dydžių trūksta norinčių dirbti žmonių. Tarnybos darbą vis dėlto reikėtų organizuoti kitaip, keičiant Civilinio proceso kodeksą. Pabendravus su viena geriausių vaiko teismo psichiatrijos eksperčių Asta Dervinyte-Bongarzoni, jos nuomone, būtina susitikti su visomis suinteresuotomis institucijomis, tarp jų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir išdiskutuoti, kaip reikėtų keisti Tarnybos darbo tvarką. Tuomet pradėsime rengti įstatymų projektus Civilinio proceso ir Baudžiamojo proceso kodeksams tobulinti. Reikės parengti naujas darbo metodikas. Mūsų iniciatyva, toks suinteresuotų institucijų, tarnybų, ministerijų ir psichiatrų susitikimas galėtų vykti rugsėjo 17 d., tuomet imsimės įstatymų projektų pataisų, kad situacija iš esmės keistųsi ir išvengtume skaudžių atvejų“, - sako R. Šalaševičiūtė.