Už tokią Seimo rezoliuciją ketvirtadienį balsavo 40 parlamentarų, prieš buvo du, 12 susilaikė.
Grupės Seimo narių rengtoje rezoliucijoje teigiama, kad "keičiant vasaros laiką į žiemos laiką, pailgėja tamsusis paros metas, dėl ko, policijos duomenimis, padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius", o realių skaičiavimų ar tyrimų, įrodančių, kad keičiant laiką yra gaunama ekonominė nauda, nėra.
"Atsižvelgdamas į tai, kad dauguma gyventojų nepritaria sezoninio laiko įvedimui bei nuolatiniam laiko keitimui, Lietuvos Seimas siūlo Vyriausybei nekeisti vasaros ir žiemos laiko, paliekant esamą laiką", - rašoma rezoliucijoje.
Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė ir dviem priešingo turinio Seimo nutarimų projektams. Pagal liberalės Dalios Teišerskytės parengtą projektą, siūloma gyventi žiemos laiku, atsisakant vasaros laiko, o pagal "tvarkiečio" Algimanto Dumbravos siūlymą, Lietuvai reikėtų gyventi vasaros laiku.
Visų trijų projektų autoriai tvirtino, kad laiko keitimas turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai, nusikalstamumui ir net atmosferai šeimose.
Rezoliucijos projektą pateikęs Andrius Mazuronis sakė, kad pakeitus laiką jo žmona tampa nervinga ir kenkia visai šeimai.
D.Teišerskytė tvirtino, kad laikrodžių sukiojimu nepatenkinti mokytojai, moksleiviai, gydytojai, tėvai.
"Ir mums patiems nelabai sveika, kai reikia vieną valandą keisti savo gyvenimą (...) Tai kenkia vaikams, seneliams, širdininkams", - dėstė politikė.
Pasiūlymų racionalumu suabejojęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Edmundas Pupinis atkreipė dėmesį, kad Lietuvai nekeičiant laiko, ji atsidurs tam tikroje "laiko duobėje", nes Lenkija ir Latvija neatsisakė visoje Europoje galiojančio vasaros ir žiemos laiko įvedimo.
Premjeras Andrius Kubilius, ketvirtadienį paklaustas, kuriuo laiku - žiemos ar vasaros - gyventi jis norėtų, atsakė, kad labiausiai norėtų turėti "gerą laiką". Jis tik pabrėžė, kad šį klausimą reikia derinti su kaimyninėmis šalimis.
Dabar Lietuvoje vasaros laikas, laikrodį pasukant valanda į priekį, įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.
Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų.
Kadangi šiemet baigiasi direktyvos galiojimas, parlamentarai teigė, kad reikia tuo pasinaudoti ir nebesukti laikrodžių rodyklių dukart per metus.
Daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 metais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą - paskutinį spalio sekmadienį - nustatė 1996 metais įsigaliojusi septintoji direktyva.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis - į antrąją laiko juostą.