Rusijos Aukščiausiojo teismo rankose atsidūrė prokurorų prašymas likviduoti „Memorial“. Organizacija yra kaltinama ekstremizmo kurstymu, o tai pagal įstatymą suteikia pagrindą ne tik panaikinti pačią organizaciją, bet ir pareikšti baudžiamuosius kaltinimus jos nariams. Teismas svarstymą atidėjo iki gruodžio 14 d. Pasak parlamentarų, tikėtis, kad sprendimas bus palankus „Memorial“ – mažai tikėtinas.
„Šis teisinis precedentas veda šalį į baugų ir nesuprantamą tapatinimosi su budeliais ir jų sergėjimo kelią, į melo sugražinimo, baimės ir prievartos kelią. Tokie veiksmai milijonams aukų atima galimybę sulaukti teisingumo ir atminties. Sovietų Sąjungos tironas žlugo 1991-aisiais, tačiau tai, kas dabar vyksta Rusijoje, rodo, kad demokratijos ten nėra, o Kremliuje tebegyvas noras sugrįžti į totalitarizmo laikus.
Tai atima viltį apie demokratinę Rusijos ateitį, tačiau pasiduoti negalime. Negalime už laisvę ir demokratiją Rusijoje ir regione kovojančių žmonių palikti vienų. Vardan aukų atminimo ir vardan mūsų visų ateities neturi teisės tylėti“, – teigia Parlamentinių ryšių su demokratine Rusija grupės pirmininkas M. Maldeikis.
Seimo nariai pabrėžia, jog būtent ši organizacija Rusijoje prisideda prie istorinės atminties išsaugojimo ir žiaurių Sovietų Sąjungos padarytų nusikaltimų dokumentavimo bei švietėjiškos veiklos. „Memorial“ ne kartą buvo įvardyta kaip potenciali Nobelio premijos laureatė, tačiau jau ne vienerius metus priskiriama „užsienio agentams“.
„Bandymas perrašyti istoriją ir ištrinti visų kentėjusių ir žuvusių Sovietų Sąjungos ir jos okupuotų valstybių gyventojų atminimą, panaikinti bet kokią informaciją apie totalitarinio Sovietų Sąjungos režimo vykdytus persekiojimus ir kitus žiaurumus, demonstruoja, kad Kremliaus režimas siekia, kad teisingumas būtų neapgintas, o istorinė atmintis neišsaugota“, – teigia Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė.
„Memorial“ renka informaciją ir apie šiandien daromus žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje ir buvusiose sovietinėse respublikose, kaupia dabartinių politinių kalinių sąrašą. Ši veikla labai nepatinka Kremliui ir dėl šios priežasties siekiama su organizacija susidoroti. Organizacijai yra vadovavęs ir Nobelio taikos premijos laureatas, Rusijos disidentas Andrejus Sacharovas.
Pasak parlamentarų, šių metų gruodį minėsime 30 metų nuo Sovietų Sąjungos griūties, tačiau sovietiniai metodai, piliečių laisvių suvaržymai, pilietinės visuomenės laisvos saviraiškos ribojimai ir represijos vienu ar kitu būdu Putino Rusijoje gyvi iki šiol. Pastaraisiais metais ypač suintensyvėjo Rusijos valdžios veiksmai nukreipti prieš nevyriausybines organizacijas ir nepriklausomą žiniasklaidą – pagrindines žmogaus teises ir laisves ginančius bastionus.
Žmonės Lietuvoje ir Europoje, visame demokratiniame pasaulyje šį žingsnį vertina ne tik kaip brutalų Rusijos vyriausybės galių viršijimą, bet ir norą susidoroti su Rusijoje dar veikiančiomis demokratiją ir žmogaus teises ginančiomis visuomeninėmis organizacijomis. Tai yra naujausias Kremliaus režimo bandymas apriboti žmogaus teises ir paminti demokratines vertybes.
