aA
Kiek daugiau nei prieš savaitę prasidėjusias kibernetines atakas prieš Lietuvą kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius vertina kaip visiškai nerimtas ir tvirtina, kad galime sulaukti kur kas stipresnių. Jis net įvertino, kokia tikimybė, kad kibernetinių atakų metu būtų „nulaužta“ visa Lietuva bei įvardijo, kiek tai galėtų kainuoti.

Atsakomybę dėl paskirstytų paslaugų trikdymų (DDoS) atakų prisiėmė prorusiška grupuotė „Killnet“. M. Pareščius DDoS atakas palygino tokiu pavyzdžiu: „Yra teritorija, kuri yra užtverta varteliais. tų vartelių plotis yra ribotas, pro juos gali praeiti ribotas kiekis žmonių. Kai tų žmonių atsiranda daugiau nei varteliai praleidžia, jie užsikemša.“

„Delfi“ televizijos laidoje „Jūs rimtai?“ viešėjęs M. Pareščius kritiškai vertina kai kurių komentarus, kad tokios atakos kainuoja per brangiai, tad turėtų greitai baigtis. Jo teigimu, atakos toliau vyksta, tik mažiau apie jas kalbama.

O ar įmanoma tokiomis atakomis visą Lietuvą atjungti nuo interneto? „Penki ekskavatoriai, apie pusantros valandos darbo ir viskas. Reikia su ekskavatoriais tinkamoje vietoje tiesiog pakasti du metrus. Juokas juokais, bet realiai tik tiek tereikia. Mes kažkada esame skaičiavę, kiek tam reikėtų pinigų, ir tai yra tik keli tūkstančiai eurų. Jeigu fiziškai atjungti Lietuvą. Net ir karo atveju ar kažkokios kitokios situacijos atveju toks būdas egzistuoja, – kalbėjo M. Pareščius bei įvardijo sumą, kiek tokiam tikslui kainuotų kibernetinės atakos. – Tik 50-70 tūkstančių.“

Svarstant, ar toks scenarijus įmanomas, M. Pareščius įvardijo Estijos atvejį. 2007 metais, kai Estija nusprendė Antrajame pasauliniame kare žuvusiems rusams skirtą Bronzinio karo paminklą perkelti į miesto pakraštyje esančias karių kapines, kibernetinių atakų metu buvo paralyžiuotas pagalbos skambučių centro darbas, neveikė dviejų pagrindinių šalies bankų internetinės bankininkystės sistemos.

Ir nors praėjo penkiolika metų, M. Pareščius teigia, kad dabar į Lietuvą nukreiptos kibernetinės atakos strategiškai labai panašios į tai, ką Estija patyrė anuomet. „Koordinavimas ir veiksmai, kurie buvo daryti tada ir dabar, yra labai panašūs. Aš tuo metu mačiau kaip viskas vyko ir dabar mačiau koordinavimą, mačiau, kokie taikiniai buvo pasirinkti. Dalis jų net ne Lietuvoje, tai dar įdomiau, dar latviams kliuvo už mus. Netyčia. Sumaišė. Hakeriai, rinkdami, ką pulti, netyčia ir latvius užkabino“, – tvirtino „Delfi“ laidoje viešėjęs kibernetinio saugumo ekspertas.

Marius Pareščius
Marius Pareščius
© DELFI / Audrius Gavėnas

Tiesa, kibernetines atakas patyrė ne tik Lietuva. Kliuvo ir Norvegijai. Ir nors vėliau Norvegijos premjeras pranešė, kad ataka nesukėlė jokios reikšmingos žalos, trumpesnių ar ilgesnių ryšio sutrikdymų vis dėlto buvo.

Ar tokie puolimai yra rimti, o gal galime sulaukti ir rimtesnių? „Man tokie puolimai yra nerimti. Nors puolė ne tik „Killnet“, buvo dar kelios grupuotės, – teigė M. Pareščius ir pridūrė, kad puolimas priklauso ir nuo koordinavimo. – Jei valstybė koordinuotų, būtų stipriau. Čia ne valstybė koordinavo. Pirmadienį koordinavo jaunimėlis, o antradienį koordinatorius buvo pakeistas. Kiek supratau, buvo dėdės atėję su žvaigždutėmis ant pečių ir viskas pasikeitė. Bet tai nerimta.“

Jei ši ataka nebuvo rimta, ar turime ruoštis rimtesnei? „Turime ruoštis ne DDoS atakai. Tą ataką, kurią matėme, aš matau visai kitaip. Tai eterinis triukšmas, dūmų uždanga. Kaip bepavadintume. Tuo metu yra daromi kiti veiksmai“, – tvirtino pašnekovas.

Beje, jis priminė, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, lietuviai taip pat vykdė tokią ataką prieš Rusiją. Tuo metu buvo raginama savo naršyklėje atsidaryti tam tikrą puslapį ir būti DDoS atakos dalimi. „Mums reikėjo dūmų uždangos. Mes duomenų bazes vogėme“, – tvirtino M. Pareščius pridurdamas, kad lietuviai tuo metu padarė gerą darbą. O kas tiksliau buvo padaryta? Kibernetinio saugumo eksperto teigimu, tuo metu buvo gauti visi kariaujančių rusų duomenys ir buvo skambinama jų tėvams pasakyti, kokius kruvinus ir siaubingus dalykus jie vykdo.

Kalbėdamas apie kibernetines atakas M. Pareščius pabrėžė, kad ne tik įmonės, bet ir visi kiti asmenys, turintys įrenginį, kuriame įjungtas internetas, turi būti itin atidūs ir padaryti kai kuriuos darbus čia ir dabar. „Mobilusis įrenginys arba kompiuteris gali būti ne tas, į kurį bus nukreipta ataka, bet įrenginys, kuris bus panaudotas kibernetinei atakai vykdyti. Jūs tapsite atakuojančia puse. Įrenginys bus užkrėstas virusu, bus perimtas valdymas ir jis atakuos valstybę iš vidaus, – kalbėjo M. Pareščius ir priminė, ką būtina padaryti kiekvienam. – Atnaujinti programinę įrangą, įdiegti antivirusinę programą ir kas pusmetį pasikeisti slaptažodį. Tik tiek.“

Laidoje „Jūs rimtai?“ apžvelgiamos svarbiausios savaitės naujienos. Visą laidą su kibernetinio saugumo ekspertu galite pamatyti čia, o visas „Jūs rimtai“ laidas rasite čia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(131 žmogus įvertino)
4.2137

Top naujienos

Delfi PliusVladimiras Laučius

Ekspertas: rusai jau šį rugsėjį pradės suprasti, ką su jais padarė Putinas

Rusija turi ekonominių išteklių kariauti dar porą metų, bet svarbus lūžis rusų sąmonėje...

Įtaria Europoje programuojant krizę: padėtį Lietuvoje sunkina viena aplinkybė

Europos Sąjungai bus sunku įveikti dabartinius ekonomikos iššūkius, jeigu nepasikeis jos kursas,...

Lopata užsipuolė įtakingą Kauno dinastiją: ar šie asmenys dabar tapo neliečiami? (8)

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Raimundas Lopata sako, kad prezidentas turėtų imtis...

Karas Ukrainoje. Kryme – nauji sprogimai karo ekspertas: Putino tikslai pasikeitė (1)

Rusijos publicistas Andrejus Piontkovskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas siekia paliaubų.

Zelenskis kreipėsi į visus Rusijos piliečius: jei tylite – palaikote Putiną (1)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Rusijos piliečius ir prašo jų nebetylėti.

Būsimo pirmoko mama pasidalino, kaip taupiai suruošė sūnų mokyklai: vietoj 350 eurų sumokėjo vos 50 (3)

Ruošiant vaikus naujiems mokslo metams labiausiai tėvų pinigines paplonina ne naujos...

Verslas PliusTautvydas Marčiulaitis

Marčiulaitis: kriptovaliutomis susižavėję gyventojai gali prarasti visus pinigus, vis dėlto yra priežasčių, kodėl verta pabandyti

Nors gyvi jau daugiau nei dešimtmetį, kripto žetonai išlieka pačia kontraversiškiausia ir...

Ekstremali situacija magistralėje „Via Baltica“ – iš vilkiko liejasi aliejus, apsunkintas eismas (2)

Kelyje A5 iš sunkvežimio cisternos ėmė lietis aliejus. Mašina sustojo degalinėje. Įvykio...

Mantas Martišius. Didelės šalies didelės problemos – skaudės visiems

Neabejotinai šiandien svarbiausi demokratinių pasaulio šalių iššūkiai – Ukrainoje....