aA
Prieš beveik metus Lietuvoje įsigaliojo reikalavimas, kuris numato, jog kiekviename gyvenamajame būste ir kiekviename jo aukšte turi būti įrengtas autonominis dūmų detektorius. Priešgaisrinės apsaugos pareigūnai jau antrus metus vykdo akciją, kurios metu lanko gyventojus ir apžiūri, ar jų būstai atitinka Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles.
Dūmų detektorius
© Shutterstock

Šiais metais planuojama aplankyti 100 tūkst. būstų, taigi nenustebkite, jei pareigūnai pasibels ir į jūsų duris.

Kol kas inspektoriai ir ugniagesiai geranoriški ir į svečius užsuka su tikslu šviesti gyventojus, o ne atlikti patikrinimą ir nubausti. Tiesa, skirti baudą, jei neturite dūmų detektoriaus, teisę jie turi.

Gyventojus lanko pagal pasirinktas teritorijas

Kaip DELFI teigia Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Giedrius Jasionis, akciją „Gyvenkime saugiai“ priešgaisrinės apsaugos pareigūnai pradėjo vykdyti dar praėjusiais metais. Ji tęsiama ir šiemet.

Paklaustas, kaip pareigūnai nusprendžia, kuriuos būstus pasibelsti, G. Jasionis aiškina, kad dažniausiai vizitai vyksta pasirinktose teritorijose.

„Tai vyksta labai paprastai. Mes, visi inspektoriai, susirenkame, padarome tokį trumpą aptarimą, kur mes eisime šiandien. Dažniausiai renkamės seniūnijas. Šiais metais mes daugiausiai važiuojame į Vilniaus rajono seniūnijas, nes praeitais metais mes didelį dėmesį skyrėme Vilniaus miestui, daug būstų aplankėme. Bet tai dar nereiškia, kad mes Vilniaus mieste nelankome gyventojų. Lankome, tik šiek tiek mažiau negu praeitais metais“, – teigia Vilniaus PGV atstovas.

Pareigūnai gali pasibelsti ir į jūsų duris: planuoja aplankyti 100 tūkst. būstų
© DELFI / Karolina Pansevič

Jo teigimu, 2017 m. situacija Lietuvoje buvo gerokai prastesnė, o dabar žmonių sąmoningumas esą didėja. Anot pašnekovo, autonominius dūmų detektorius šiuo metu yra susimontavę maždaug pusė šalies gyventojų.

„Mes vykdome akciją „Gyvenkime saugiai“ ir šios akcijos metu mes gyventojų nebaudžiame. Apie detektorius galiu pasakyti, kad tikrai situacija gerėja. 2017 m. buvo liūdnesnė situacija, buvo jaučiamas gyventojų pasipriešinimas, kad kam to reikia. Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos eina ne vien inspektoriai, bet eina ir ugniagesiai, ir kiti dirbantys priešgaisrinėje tarnyboje, konsultuoja tuos gyventojus. Galiu pasakyti, kad jiems yra aiškinama, kad tai reikalinga dėl jūsų pačių saugumo, dėl jūsų vaikų, jeigu jūs norite, kad jūsų šeimos nariai nenukentėtų, neapsinuodytų dūmais arba, neduok Dieve, neuždustų gaisre, tai tie detektoriai jiems reikalingi, ne ugniagesiams“, – pabrėžia G. Jasionis.

O jei viešnagės metu detektoriaus neranda?

Pareigūnas aiškina, kad įsileisti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento darbuotojus nori ne visi lietuviai. Kas tada?

„Matot, kadangi tai yra ne prievartinis, o geranoriškas apsilankymas pas gyventojus, tai mes atsiklausiame, ar gyventojai norėtų, kad mes jiems suteiktume konsultaciją. Ar jie norėtų, kad mes pas juos užeitume. Konstitucija juos gina. Jeigu jie pasako, kad ne, mes nenorime ir tai nėra patikrinimas, nes atliekant patikrinimus mes teisių turime pakankamai, tai tada mes palinkime gero vakaro ir keliaujame prie kitų durų.“

Tais atvejais, jei pareigūnus į namus gyventojai įsileidžia, bet juose nėra dūmų detektoriaus, kaip sako G. Jasionis, jiems primenama apie galiojančius reikalavimus.

„Mes daugiau nieko nedarome, mes tiesiog pasakome gyventojui, kad yra toks reikalavimas ir vis tik tai reikia, kad jie įsirengtų tą detektorių. Dažniausiai gyventojai geranoriškai sutinka, niekas ten piktai nereaguoja, kad ką jūs čia mums aiškinate.

Visi kaip taisyklė sako, kad artimiausiu metu mes susimontuosime. Yra problema su senyvo amžiaus žmonėmis. Jeigu senyvo amžiaus žmonės turi vaikų, kurie atvažiuoja jų aplankyti, tai tie vaikai stengiasi sumontuoti savo tėvams detektorius, o jeigu senyvo amžiaus žmonės vieniši, tada yra problema. Kiek teko girdėti, jeigu toks gyventojas detektorių nusiperka, priešgaisrinės tarnybos darbuotojai mielai sumontuoja“, – tikina pašnekovas.

Dūmų detektorius
Dūmų detektorius
© VPGT

Namuose autonominius dūmų detektorius įsirengti vengiantys asmenys pažeidžia Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles. Ar oficialiai už tokį pažeidimą inspektoriai gali taikyti kokias nors sankcijas, ar tik draugiškai paprašyti būti sąmoningiems ir atsakingiems?

„Taip, tai yra geranoriškas prašymas iš mūsų pusės, nes akcentuoju, kad tai yra akcija. Jeigu jūs klausiate, ar mes turime teisę taikyti baudą, taip, mes turime teisę taikyti baudą. Mes tą misiją vykdome ne tam, kad nubaustume kuo daugiau žmonių, mes norime, kad gaisruose žūtų kuo mažiau žmonių arba dar geriau būtų, kad visai nežūtų“, – pabrėžia G. Jasionis.

Baudos, jo teigimu, yra tik kraštutinė priemonė. Vilniaus PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas įsitikinęs, kad pakaks ir švietimo, sankcijų imtis nereikės. O šviesti lietuvius, jo įsitikinimu, reikėtų pradėti jau mokyklos suole.

„Bauda tai yra tiems, kurie iš dešimto karto nesupranta“, – akcentuoja pašnekovas.

Po gaisro apie detektoriaus nebuvimą praneša draudimo kompanijoms

Namuose įsirengti dūmų detektorių, sako G. Jasionis, nėra naujas reikalavimas: „Jis nėra atsiradęs 2018 ar 2017 m. Tai yra labai senas reikalavimas, bet jis buvo taikomas tik naujiems būstams. Dar iki 2000 m., kai mes priimdavome į eksploataciją daugiabučius namus, mes dar tais laikais reikalaudavome, kad juose būtų sumontuoti automoniai dūmų detektoriai. Bet matome, kad dabar gaisruose žūsta labai daug žmonių, uždūsta, tai priėmėme tokį gyventojams labai nepatinkantį sprendimą, kad vis tik tai reikėtų, kad tie detektoriai būtų kiekviename būste.“

Pagal dabartinius reikalavimus, primena pašnekovas, gyvenamajame būste turėtų būti bent vienas dūmų detektorius, pavyzdžiui, bendroje buto ar namo patalpoje – koridoriuje. Vis dėlto, geriausiai, pasak pareigūno, jei po dūmų detektorių būtų kiekviename gyvenamajame kambaryje ir koridoriuje.

Nors Priešgaisrinės apsaugos inspektoriai bausti žmonių neskuba, G. Jasionis atkreipia dėmesį, kad jei būste kiltų gaisras ir būtų nustatyta, kad jame nebuvo autonominio dūmų signalizatoriaus, tokią informaciją inspektoriai gali perduoti draudimo bendrovėms.

Pareigūnai gali pasibelsti ir į jūsų duris: planuoja aplankyti 100 tūkst. būstų
© DELFI / Karolina Pansevič

„Jeigu kyla gaisras ir gyventojas nebuvo įsirengęs tokio detektoriaus, tai mūsų gaisrų tyrėjai (pas mus yra kelių rūšių inspektoriai, yra ir tie inspektoriai, kurie patikrina gaisrų aplinkybes po kilusio gaisro – dėl ko kilo gaisras, kas kaltas dėl to kilusio gaisro, ar tai yra techninė priežastis, ar tai žmogus sukėlė), jeigu mato, kad būste nebuvo detektoriaus, savo dokumentuose pažymi ir, kai mūsų draudimas užklausia, ar detektorius buvo, tai, aišku, kad mes pranešame, kad to detektoriaus nebuvo“, – aiškina Vilniaus PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas.

DELFI primena kad detektorių įrengimą reglamentuoja Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės. Jose nuo praėjusių metų gegužės atsirado reikalavimas, kad dūmų detektoriai būtų įrengti kiekviename gyvenamajame būste. Nuo 1996 metų reikalavimas įrengti dūmų detektorius taikomas statomiems, rekonstruojamiems ir renovuojamiems būstams.

Viena pirmųjų Europoje privalomųjų dūmų detektorių reikalavimą priėmė Estija. Nuo 2009 metų šioje šalyje beveik tris kartus sumažėjo žūstančiųjų gaisruose skaičius. Daugiau nei prieš dešimtmetį šis reikalavimas buvo įvestas ir Prancūzijoje, Vokietijoje bei Didžiojoje Britanijoje. Latvijoje jis įsigalios 2020 metais.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(44 žmonės įvertino)
3.1136
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Neeilinis žvėriškumas: kaunietis vakarą pradėjo muštynėmis bare, o baigė žiauriai sumušdamas vos trijų mėnesių sūnų (134)

Aiškėja vis daugiau detalių apie praėjusių metų rugsėjį Kaune itin sunkiai sužalotą...

Čia lietuviai jaučiasi laukiami ir turtingi: pilnas kuro bakas vos už 4, o vakarienė restorane už 5 eurus (35)

„Ar jūs norite mirti? Kodėl jūs važiuojate pas teroristus?“ Tokius klausimus dažniausiai...

Gyvai / DELFI Diena. Kodėl valstybei prireikė žinoti, ar moksleivių tėvai turi indaplovę ir kiek jų dirba vadovaujamąjį darbą? vyksta apklausa (2)

Kodėl valstybei prireikė žinoti, ar moksleivių tėvai turi indaplovę ir kiek jų dirba...

Lietuvos bankas prognozuoja atlyginimų šuolius: minimali alga kitąmet gali pasiekti 607 eurus (3)

Kitąmet vidutinis darbo užmokestis (VDU) gali augti 8,1 proc., o minimali mėnesio alga – 9,5...

Kremliaus propagandistų triumfo akimirka: po mūsų iš Porošenkos dergiasi visi (315)

Nuo pat 2014 m., kai Petro Porošenka buvo išrinktas Ukrainos prezidentu karo su Rusijos remiamais...

Baltarusijai sustabdžius degalų eksportą, „Klaipėdos nafta“ kol kas rami (50)

Baltarusijos naftos produktų eksporto monopolininkei „ Belarusskaja neftenaja kampanija “ (BNK)...

Darbuotojai, pranešę apie nusikalstamas veikas, nuo šiol bus ginami: darbdaviams grės baudos iki 4 tūkst. eurų (6)

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas buvo bandomas priimti bene dešimtmetį,...

Biudžeto perskirstymo grimasos: Lietuvai priminė Airijos ir Šveicarijos pavyzdį (51)

Lietuvos biudžetas galėtų būti perskirstomas daugiau, tačiau, kad tai būtų įgyvendinta,...

Arūnui Valinskui Velykas teko sutikti be mylimosios ir dukters: susitarėme šventes praleisti kiekvienas pas savo gimines (38)

„Pirmosios Velykos – pirmosios pažintys. Su šventėmis visus!“ – taip džiaugsmingai visus...

Stresas žudo jūsų širdį: mokslininkai įvardija efektyvius būdus, kurie jus išgelbės kada stresas toleruotinas? (4)

Stresas darbe, stresas namie. Finansinis stresas. Chroniškas stresas neapsiriboja tik emocine...