„Iš karto baigusi mokyklą stojau į vieną kolegiją, valstybės finansuojamą studijų vietą. Būsimi mokslo metai man bus paskutiniai. Dar balandžio mėnesį, studijuodama, įsidarbinau ir vienoje parduotuvėje, radau darbą puse etato. Iki šiol dirbu ir dar tikrai dirbčiau, mokyčiausi, tačiau pastojau“, – DELFI pasakojo mergina.
Tai sužinojusi kartu su anyta Skaistė apsilankė „Sodroje“. Mergina tikėjosi gauti finansinę paramą, juk metų neleido veltui – ir mokėsi, ir dirbo, tačiau čia jos laukė šaltas dušas.
Jokios išmokos iš „Sodros“ nepriklauso
Pasirodo, motinystės išmokos jai priklausytų, tik jei ji būtų baigusi mokslus arba turėtų bent metų darbo stažą. Iki pastarojo išėjus motinystės atostogų jai trūks vos poros mėnesių.
„Man aiškino, kad reikalaujamo darbo stažo galima neturėti, tačiau išmoką gauti, jei tau mažiau nei 26-eri ir per pastaruosius dvejus metus mokeisi mokykloje, taip pat profesinėje ar aukštojoje mokykloje, o nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos per 12 mėnesių nuo mokslo baigimo. Tačiau aš dar mokausi“, – pasakojo mergina.
Skaistės teigimu, net ir siūloma „Sodros“ minimali mėnesinė motinystės išmoka (148,33 Eur) nėra pakankama jaunai šeimai. Tačiau dar blogiau, jei nebus ir tokios paspirties.
Svarsto ir apie emigraciją
„Vien paskaičiavus, kiek reikmenų reikės, tokių pinigų tikrai neužtenka. Ką jau kalbėti, kai vaikutis gims. Visos sauskelnės, mišinukai – tai Lietuvoje labai brangiai kainuoja“, – aiškino ji.
Darbo kol kas neturi ir merginos vaiko tėtis. Jis taip pat studentas.
„Galvoja, gal į užsienį vykti, bet, žinote... Pasiims akademines atostogas, paskui mokslų nebepabaigs. Tai sakė, kad bandys su mokslais derinti darbą“, – apie ateities planus svarstė Skaistė. Pati ji dar planuoja kreiptis dėl socialinės pašalpos.
Parašė laišką prezidentei
Beviltiškoje situacijoje atsidūrusios merginos anyta problemas išdėstė ir šalies prezidentei – jai ji parašė laišką, kurio kopija pasidalijo ir su DELFI.
„Laba diena gerb. prezidente, norėjau paklausti, ar bus sprendžiami klausimai dėl motinystės pašalpų? Žvelgiant į dabartinius įstatymus matyti, kad Lietuvai jaunos šeimos nerūpi.
Mano būsima marti bus trečio kurso studentė, mokosi dieniniame skyriuje, jai 21 metai, darbo stažo išeidama į deketą turės tik 10 mėn. Pagal dabartinius įstatymus, jai nepriklauso jokia išmoka. Tai norėjau paklausti, kaip dieniniame skyriuje studijuojantiems studentams įgauti darbo stažo?
Kodėl medicinos studentams, pareigūnams ir t.t. yra išimtis o paprastam studentui nieko? (darbo stažo nereikalaujama, tačiau išmokos iš „Sodros“ mokamos gydytojoms rezidentėms, pastojusioms per 12 mėn nuo medicinos rezidentūros studijų pradžios, pastaruosius dvejus metus buvusioms pareigūnėmis, profesinės karo tarnybos karėms, statutinėmis valstybės tarnautojomis, kai pertrauka nuo tarnybos pabaigos iki įsidarbinimo neviršija 3 mėn., pastaruosius dvejus metus atlikusioms profesinę karo tarnybą, karėms savanorėms, aktyviojo ar parengtojo rezervo karėms, jei pertrauka nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėn. – DELFI)
Tai Lietuva ir toliau skatins jaunimą važiuoti į užsienį ne tik dirbti bet ir ten gimdyti vaikus, nes čia, Lietuvoje, pradėti jaunai šeimai kurti gyvenimą nuo nulio yra neįmanoma (nebent tik su tėvų pagalba)? Ar mūsų jaunimas nieko nevertas Lietuvai? Ar Lietuvai tik asocialios šeimos reikalingos?“, – klausė ji.
Pataria kreiptis į savivaldybę
Savo ruožtu „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis DELFI tik patvirtino, kad šiuo atveju jokios išmokos iš „Sodros“ merginai tikrai nepriklauso, tačiau aiškino, kad išeičių iš šios situacijos yra.
„Nors jai nepriklauso „Sodros“ išmoka, bet kuriuo atveju vienkartinę išmoką likus 70 dienų iki gimdymo ji gaus iš savivaldybės vadovaujantis išmokų vaikams įstatymu.
Nuo 2017 m. sausio 1-os dienos šis įstatymas keičiasi ir net nebelieka išlygos dėl 26-erių metų ir mokslo baigimo, lieka tik 12-os mėnesių darbo stažo reikalavimas. Tačiau tuomet, jei asmuo jo neturi, nuo vaiko gimimo iki jam sukanka vieneri metai, iš savivaldybės jis gauna fiksuotą 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoką (152 eurai) kiekvieną mėnesį“, – aiškino jis.
Pasak R. Stalnionio, neaišku, ar mergina įvertino aplinkybę, kad iš darbo išeis prieš gimdymą, ar yra numačiusi dirbti iki pat gimdymo. Tačiau bet kuriuo atveju pirma ji turėtų kreiptis į „Sodrą“, o sulaukusi neigiamo atsakymo, – į savivaldybę.
Atsidūrė įstatymų spragoje
Tiesa, yra ir dar viena galimybė. 2 mėnesių trūkstamą darbo stažą „prisidurti“ mergina gali ir pagimdžiusi. Pasirodo, pagal įstatymą, reikalinga turėti 12-os mėnesių darbo stažą per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos.
„Kol asmuo mokosi, jis yra draudžiamas socialiniu draudimu, tačiau įmokų nemoka. Dėl to išmokos ir nepriklauso. Tačiau yra išlyga, kad jei pastojama po baigimo, kai būtų galima įgyti 12-os mėnesių darbo stažą, tuomet į išmokas galima pretenduoti. Iš esmės, čia gal ir yra koks kazusas“, – pripažino R. Stalnionis.
Tačiau, jis pabrėžė, kad negalima teigti, kad nėščia moteris paliekama be jokių pajamų. Jei ji neturi darbo stažo ir neatitinka įstatymais apibrėžtų išimčių, išmokų sulaukia ne iš „Sodros“, o iš savivaldybės.
„Turi būti kažkoks balansas ir „Sodros“ biudžeto, kad priskirti nebūtų net ir tie, kurie įmokų nemoka. Tokiu atveju jie pereina savivaldybės globon“, – sakė R. Stalnionis.
Ragina imtis atsakomybės
Tuo metu Labdaros ir paramos fondo „Frida“ vadovė Daiva Baranauskė DELFI sakė, kad ši situacija tik dar kartą parodo, koks Lietuvoje požiūris į šeimą ir studentus.
„Merginos, aišku, labai gaila, tačiau ji – ne vienetinis atvejis, o ydingos sistemos auka“, – tikino D. Baranauskė.
Jos teigimu, kažkas turėtų imtis politinės atsakomybės ir peržiūrėti visą „Sodros“ sistemą.
Įžvelgia ir kitą bėdą
„Mūsų šalyje studentai gali dirbti, tačiau negauna ne tik motinystės išmokų, bet ir bedarbio pašalpų, jei tą darbą praranda. Papildomas apribojimas, kad praradęs darbą Darbo biržoje registruotis gali, tačiau bedarbio pašalpos gauti negali, nes esi studentas.
„Sodra“ iš viso man panaši į valstybę valstybėje, kažkas turėtų spręsti šį klausimą. Tarkime, yra žmonių, kurie moka ir trigubas įmokas (neįgalieji, studentai). Jie socialiai drausti, tačiau dirba ir, pavyzdžiui, kartu yra autoriai ar veikia pagal individualios veiklos pažymą. Nepaisant to, jie vis tiek sumoka „Sodrai“ kelis kartus. Ir dar „Sodra“ verkia, kad jiems neužtenka“, – dėmesį į tai atkreipė D. Baranauskė.
Jos teigimu, 152 eurai, kuriuos mergina galbūt gaus iš savivaldybės, tikrai nėra pakankamo dydžio suma jaunai šeimai paremti.
„Tegul tai nebūna priekaištas merginai, tačiau, manau, čia matome ir lytinio švietimo spragas. Šeimą reikia planuoti. Galima buvo ir pabaigti mokslus, tačiau, matyt, nepakako žinių, kad tai būtų padaryta. Valstybė nesirūpina ir tuo – Švietimo ir mokslo ministerija blokavo lytinio ugdymo programą“, – dar vieną problemą šioje situacijoje įžvelgė D. Baranauskė.