Vieniems – aukso kasykla, kitiems – galvos skausmas. Skaičiuojama, kad valdininkų sprendimai dėl žemės kiauram Vilniaus biudžetui kainuos apie 60 mln. litų.
Viso to galėjo nebūti, jei ne sprendimai atkurti nuosavybės teises į sklypus, žinant, kad per juos bus tiesiamas aplinkkelis.
Sprendimų kaina – 60 milijonų ir prarasti metai
Žemė, per kurią bus tiesiamas Vakarinio aplinkkelio trečiasis etapas, ne taip ir seniai buvo valstybės nuosavybė. Tačiau praėjusios Vyriausybės likviduota Vilniaus apskrities viršiniko administracija vieną po kito laimino sprendimus, kurie šią žemę pavertė privačia nuosavybe. Dabar iki ausų prasiskolinusi Vilniaus savivaldybė priversta skolintis papildomai, kad išpirktų šią žemę, o ne vienus metus vėluojantis greitkelis galiausiai būtų nutiestas.
Vilniaus meras Artūras Zuokas DELFI teigė, jog apskrities vadovų ne sykį prašyta atsižvelgti į miesto planus ir siūlyti savininkams kitas teritorijas, kuriose miesto infrastrūktūros plėtrą nėra numatyta.
„Per laikotarpį, kurį man teko būti miesto meru, buvo gal šeši apskrities vadovai nuo 2000-ųjų metų. Faktiškai mes į visus kreipdavomės su prašymu, kad tai nebūtų vykdoma“, - sakė A. Zuokas.
Anot jo, savivaldybės balso apskrities vadovai negirdėjo, o papildomo chaoso įnešė galimybė „kilnoti“ atkuriamus sklypus iš vienos Lietuvos vietos į kitą.
„Kada buvo pakeisti įstatymai, naudingesni žemės atkūrimo šalininkams – ir ypač perkėlimo šalininkams, apskritys į mūsų prašymus neįsiklausydavo“, - tęsė A. Zuokas.
Dabar Vilniaus savivaldybė skaičiuoja šių sprendimų kainą. O ji daugiau nei įspūdinga.
„Dalis Vakarinio aplinkkelio patenka į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją. Šioje teritorijoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą žemės sklypų formavimą ir šių sklypų grąžinimą pagal kompetenciją vykdė Vilniaus apskrities viršininko administracija. Iš viso visuomenės poreikiams (Vakarinio aplinkkelio trečiajam etapui – DELFI) paimama 51 žemės sklypas ar jo dalis, kurių rinkos vertė yra 41,78 mln. Lt“, - DELFI teigė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Žemės tvarkymo projektų poskyrio vyriausioji specialistė Daiva Tenikaitytė.
Pasak jos, šiuo metu tik su devyniais sklypų savininkais yra visiškai atsiskaityta, jiems sumokėta daugiau kaip 5,41 mln. Lt. Dar keli žemvaldžiai pasirinko kompensavimą kitais sklypais, o dauguma trokšta pinigų. Ir ne tokių, kokius jiems siūlo.
„Dėl 17 žemės sklypų Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipsis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemės visuomenės poreikiams, prieš kreipdamasi į teismą Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi pervesti sprendimuose paimti visuomenės poreikiams nurodytas atlyginimo sumas, kurios sudaro 22 428 910 Lt. Likę žemės sklypų savininkai už paimamą visuomenės poreikiams žemę atlyginti pasirinko lygiaverčius sklypus t.y. pasirinkti 6 lygiaverčiai žemės sklypai“, - teigė D. Tenikaitytė.
Meras A. Zuokas DELFI teigė galįs nurodyti labai konkrečią sprendimų, kuriais aplinkkeliui reikalinga žemė perleista į privačias rankas, kainą. Ir tai ne tik pinigai.
Skandalingam politikui nepakako kantrybės
Vakarinio aplinkkelio sklypų istorijoje figūruoja žinomas politikas – garsiai nuskambėjusio sostinės kyšininkavimo skandalo herojus, buvęs miesto tarybos narys Gintaras Kazakas. Jam priklausė vienas iš aplinkkelio trasoje esančių sklypų.
Tačiau G. Kazakui kantrybės nepakako, o galbūt politikas ir nenorėjo būti toliau linksniuojamas šioje istorijoje. DELFI turimais duomenimis, buvęs G. Kazako sklypas dabar priklauso kitam asmeniui. DELFI žiniomis, ši žemė dabar vertinama daugiau nei 2 mln. Lt, o sklypas patenka tarp tų, dėl kurių paėmimo savivaldybė nesusitaria su savininkais ir ruošiasi santykius aiškintis teisme.
DELFI šaltinių duomenimis, toli gražu ne visi sklypai tebeturi tuos pačius savininkus, kuriems Vilniaus apskrites viršininko administracijos vadovai atkūrė nuosavybės teises aplinkkelio trasoje. Yra ne vienas atvejis, kai sklypų šeimininkai keitėsi praėjus vos porai mėnesių po nuosavybės atkūrimo – pirkėjams veikiausiai žinant, kad žemės prireiks valstybei.
Žinomos įmonės, žinomos pavardės ir kurioziškas pavadinimas
DELFI jau skelbė, kad aplinkkeliui reikalingais sklypais disponuoja įmonė „Ligreta“, valdoma koncerno „MG Baltic“ vienos didžiausių įmonių „MG Valda“. Ir tuo žinomi vardai aplinkkelio žemės istorijoje tik prasideda.
Tarp žemvaldžių figūruoja ir dar dvi „MG Valdos“ kontroliuojamos įmonės – bendrovė „Kelvesta“ ir „Eveleta“.
DELFI turimais duomenimis, žemė būsimo aplinkkelio teritorijoje priklauso ir bendrovei „SKV Valda“, tiesiogiai susijusi su buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio verslais. DELFI žiniomis, „SKV Valda“ į miesto pinigus nesitaiko: jos žemė patenka tarp tų sklypų, kuriuos sutarta ne išpirkti, o mainyti į lygiaverčius.
Būsimo aplinkkelio žeme disponavo ir statybų kompanija „LitCon“. DELFI žiniomis, „LitCon“ patenka tarp savininkų, su kuriais rastas kompromisas dėl kainos – statybų bendrovei už jos valdas atseikėta daugiau nei 300 tūkst. Lt.
DELFI duomenimis, tarp būsimojo aplinkkelio žemvaldžių yra ir įmonė, kurios savininkai net verslo pavadinime rodo aiškius signalus, jog bendrovė orientuota į aplinkkeliui reikalingą žemę. Šios bendrovės pavadinimas iškalbingas, nors ir su gramatine klaida – „Aplinkelio valda“.
Vertintojui sustabdyta teisė dirbti
DELFI turimais duomenimis, daugumos paimamų žemės sklypų siūloma vertė gerokai viršija Registrų centro vidutinės rinkos vertės įverčius. Be to, daugelio sklypų vertes nustatinėjo tas pats vertintojas – Valstybės žemės fondo specialistas Juzefas Lisovskis, 2011 m. savivaldos rinkimuose Darbo partijos sąraše kandidatavęs į Vilniaus miesto tarybą.
J. Lisovskis nepasižymi nepriekaištinga reputacija. Turto vertintojų garbės teismas jam pernai skyrė papeikimą dėl įstatymo pažeidimų, o vėliau imtasi ir griežtesnių priemonių.
„Vertintojas J. Lisovskis nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. neturi teisės verstis turto vertinimo veikla, kadangi jam išduoto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas yra sustabdytas Turto arba verslo vertintojų garbės teismui skyrus (…) drausminę nuobaudą“, - DELFI informavo Turto vertinimo priežiūros tarnyba.
Tarnyba nurodo,jog J. Lisovskiui skirta antra pagal griežtumą nuobauda. Griežčiausio sprendimo – teisės verstis turto vertinimo veikla panaikinimo – jis išvengė. Nuobauda J. Lisovskiui skirta už pažeidimus profesinėje veikloje, kuo tiksliai jis nusižengė – Turto vertinimo priežiūros tarnyba nedetalizuoja.
„Drausminė nuobauda vertintojui buvo skirta už turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus“, - teigia tarnyba.
J. Lisovskio vertinimai, kuriais remiantis nustatomos sklypų vertės, atlikti prieš jo galimybių dirbti apribojimą. Pats turto vertintojas DELFI teigė nuobaudą gavęs dėl nesusipratimo.
„Čia dėl kitų objektų. Dėl techninių nesusipratimų, bet tikrai ne dėl šitų objektų“, - sakė jis.
Paklaustas, dėl ko jo vertinimai gerokai viršija Registrų centro įverčius, J. Lisovskis teigė problemos nematantis – esą vertinimai atlikti pagal to meto rinkos kainas.
„Jūs galite pasiteirauti Registrų centre, kodėl pas juos (sumos – DELFI) yra mažesnės negu pas mane. Pas mane – pagal realius sandorius, kokie yra rinkoje. Kaip Registrų centras skaičiuoja – tai klausimas“, - aiškino turto vertintojas.
Pašnekovas patikino, esą jo vertinimais abejoti nėra jokio teisinio pagrindo. „Ataskaita turi juridinę galią. Ir mano sprendimas (galioja – DELFI), kol jis nenuginčytas teisme. Kol kas nei vienas teismas manęs neinformavo, kad jis yra nuginčytas“, - teigė J. Lisovskis.
20 milijonų negana
DELFI jau rašė apie vieną sklypą, kurio savininkai pirmos instancijos teisme sėkmingai prisiteisė gerokai didesnę sumą, nei jiems buvo siūloma – vietoj siūlytos 3,3 mln. Lt kompensacijos teismas palaimino daugiau nei 11,5 mln. litų. Panašias ambicijas puoselėja ne vienas aplinkkeliui reikalingos žemės savininkas.
Tai DELFI patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
„Pagal turto vertinimo ataskaitas, bendra suma, kurią numatoma atlyginti už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus, yra 38 201 805 Lt, tačiau iš šios sumos yra už paimamą visuomenės poreikiams žemę yra suteikti lygiaverčiai valstybinės žemės sklypai, kurių vertė – 12 342 113 Lt. Pažymėtina, kad dėl atlyginimo sumos – 20 442 692 Lt vyks (arba vyksta) ginčas teisme ir galutinė suma bus aiški, kai teismas priims sprendimus“, - teigiama DELFI pateiktame NŽT komentare.
NŽT pabrėžia atliekanti toli gražu ne pagrindinę funkciją nustatant paimamos žemės vertę – esą įsakymuose dėl žemės paėmimo įrašomos tokios sumos, kurias nurodo pati Vilniaus savivaldybė.
„Žemės paėmimu visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti) suinteresuota institucija yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri organizavo projektas rengimą. Šio projekto sudėtinė dalis yra paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaitos ir Vilniaus miesto savivaldybės pasirašytos sutartys su žemės savininkais ir naudotojais“, - teigia NŽT.
Registrų centro įverčiai – ne rodiklis
Daugeliui paimamų sklypų J. Lisovskis nustatė vertes, du ar daugiau kartų viršijančias Registrų centro vidutinės rinkos vertės įverčius. NŽT pažymi, esą Registrų centro duomenys nelaikytini pagrindinio atramos taškus skaičiuojant kompensacijos dydį.
„Paimamos žemės savininkui turi būti atlyginama ne tik žemės sklypo rinkos vertė, bet ir kiti nuostoliai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, o NŽT direktorius sprendimą turi teisę priimti, atsižvelgdamas į minėtas sutartis arba projekte esančias turto vertinimo ataskaitas. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenyse yra nurodoma ne žemės sklypų rinkos vertė, kuri nustatoma atlikus žemės sklypo ir kito turto individualų vertinimą, bet vidutinė rinkos vertė, kuri apskaičiuojama pagal Žemės verčių zonų žemėlapius. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodytos žemės sklypų vertės skiriasi nuo žemės sklypų savininkų ir / ar naudotojų patiriamų nuostolių, susijusių su žemės sklypų paėmimu visuomenės poreikiams, dydžio“, - aiškina NŽT.
Be to, tarnyba pabrėžia, kad J. Lisovskio vertinimai tenkino toli gražu ne visus aplinkkelio sklypų žemvaldžius.
„Pažymėtina, kad žemės sklypo vertę ir kitus nuostolius, susijusius su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, turi atlyginti žemės paėmimu suinteresuota institucija, šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Atsižvelgiant į tai, ši institucija ir turėtų rūpintis paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaitų teisingumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis žemės sklypų savininkų nesutiko su nekilnojamojo turto vertintojo Juzefo Lisovskio parengtose turto vertinimo ataskaitose nurodytu nuostolių dydžiu ir nepasirašė sutarčių. Todėl ginčas dėl atlyginimo dydžio bus sprendžiamas teisme, o žemės savininkams už paimamą visuomenės poreikiams žemę bus atlyginama pagal teismo sprendimuose nustatytus patiriamų nuostolių atlyginimo dydžius“, - teigia NŽT.
A. Macaitis: „Sėkmės jums, iki“
„Aš negaliu 10 metų senumo įvykius komentuoti ir šnekėti. Čia jau yra žaidimas. Jeigu meras sako ir žino – jūs meru ir tikėkit. Jūs juo ir tikėkit. Aš netikiu, kad jis taip sako. Tai sėkmės jums, iki“, - tepasakė A. Macaitis.