Rusija sukūrė nesibaigiančio karo idėją: tam reikia naujų fašistų
Kaip nutiko, jog V. Putino valdoma Rusija galiausia virto kruvina agresore, o šį karą pradėjusį autokratą palaiko didžioji šalies gyventojų dalis?
Į Lietuvą iš Novosibirsko atvykusi ir čia politinio prieglobsčio pasiprašiusi žurnalistė Ekaterina Orlova atkreipia dėmesį į vieną svarbią detalę: Rusija oficialiai pasiskelbė esanti subyrėjusios Sovietų sąjungos palikimo perėmėja, o pagrindiniu šalies mitu tapo Didysis Tėvynės karas (II-asis Pasaulinis karas – red.). Naratyvą apie didvyriškai kovojusius senolius – veteranus imta itin stiprinti į valdžią atėjus V. Putinui, vis didėjo Gegužės 9-osios šventei skiriamas dėmesys.
„Nacionalinis mitas reiškia, kad šalis pasmerkta ieškoti naujų fašistų, kad su jais galėtų kovoti naujieji „senoliai – veteranai“. Tiesiog turi būti nauja kariavusių žmonių karta, o taip pat ir „naujieji fašistai“ ir taip iki pat begalybės. Juk Rusijoje dar neseniai kabojo plakatai „Senelis kariavo – anūkas pratęsė“, tarsi rodoma, kad turime kariauti su visu pasauliu, nes aplinkui mus – vieni fašistai.
Bet iš tiesų tai visiška nesąmonė – Kyjive stovėjo visi sovietiniai memorialai, niekas jų nelietė, o rusiškai kalbėti buvo visai normalu. Net čia, Lietuvoje, pati važiavau ir savo „Youtube“ laidai filmavau išlikusius paminklus kariams – raudonarmiečiams. Jų dabar nėra, bet labai ilgai jų niekas nelietė tik tam, kad su kvailiais nesipykti. Tai apie kokius fašistus dar kalbama?“, – sakė žurnalistė.
Kremliaus propagandistai rusus gąsdina fašistais, rusofobais ir gėjais
E. Orlova pateikia paprastą ir logišką paaiškinimą, kodėl Rusijos propagandinės pasakos apie fašistus ir Europą esą „užvaldžiusius“ gėjus tokios įtikinamos. Esmė ta, kad didžioji rusų dalis turi tik naudoti šalies viduje skirtą pasą, neturi vadinamo užsienio paso, į kitas šalis vykti leidžiančio asmens dokumento, žmonės mažai uždirba, jie tiesiog nekeliauja.
„Jeigu žmogus uždirba tik tiek, kad šių pinigų jam vos pakanka pačiam prasčiausiam maistui, sumokėti mokesčius už komunalinį butą, o išleisti vaikui į mokyklą prieš rugsėjo 1-ąją imama paskola, kaip jis atvažiuos į Lietuvą? Todėl niekada čia nebuvęs rusas šventai tiki tuo, ką jam sako per televiziją: visus rusakalbius čia skriaudžia ir muša, dar gėjai su rožiniais „stringais“ visur vaikšto...
Žmonių pajamos pastoviai mažėja, jie nekeliauja, gyvena savo uždarame burbule. Tą puikiai žinau, nes dirbdama žurnalistinį darbą Rusijoje tiesiogiai bendravau su žmonėmis.
O paskui kyla klausimas: kodėl pradedami karai? Juk poreikis jiems kyla iš pačių žmonių, didesnė dalis Rusijos gyventojų palaiko V. Putiną. Gal ne 80 proc., kaip skelbiama, bet 60 proc. – tikrai“, – portalui „Delfi“ sakė E. Orlova.
Visuomenės tragedija: norintys žinoti tiesą, ją ir taip žino
Rusijos propagandos mašina veikia maksimaliomis apsukomis, režimas blokuoja prieigą prie daugybės užsienio informacinių resursų, iš Rusijos nepasiekiami socialiniai tinklai „Twitter“, „Facebook“ ir „Instagram“.
Visgi, šie draudimai ir ribojimai yra labiau simboliniai. Bet kuris kiek daugiau techniškai prakutęs žmogus, o tokių Rusijoje esama pakankamai daug, gali nesunkiai juos apeiti. Vienas tokių būdų – naudotis plačiai paplitusia VPN paslauga, tarpiniais serveriais arba buvimo vietą ir IP adresą paslepiančiu „DarkNet“ tinklu.
„Žinote, kas šioje situacijoje tragiškiausia? Tie, kurie nori sužinoti tiesą, ją nesunkiai sužino. Tai prakutęs jaunimas, kuris tuo metu, kai doleris tekainavo 300 rublių vyko į užsienį mokytis ir daug keliavo. Jie prisijungia prie VPN, viską skaito ir žino. Bet kai ateina pas savo močiutę, parodo sugriautų Ukrainos namų nuotraukas, ši atsako, kad visa tai klastotė. Čia ir yra tragizmas: norintys žinoti tiesą, ją žino, o visi kiti šiais faktais niekada ir jokiais būdais nepatikės“, – apie situaciją Rusijoje pasakojo E. Orlova.
Pasak žurnalistės, propagandos naratyvas konstruojamas taip, kad apeliuotų į žmogaus savisaugos, išgyvenimo instinktą. Žmonėms įteigiama, jei šie nepalaikys V. Putino režimo, juos tuojau užpuls ir nužudys fašistai, o prieš nužudant – išprievartaus gėjai.
„Čia kaip kultas ar sekta, jo narių negalima nei perkalbėti, nei įtikinti, kad viskas yra priešingai. V. Putinas kažką panašaus padarė su gegužės 9-ąja: visi turi telktis apie jį tarsi carą ar dievą, kitaip visus išžudys amerikiečiai“, – konstatavo E. Orlova.
Vienintelis būdas ištrūkti iš skurdo – tarnyba kariuomenėje
Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, agresorės kariuomenei patiriant didžiulius nuostolius netruko paaiškėti, kad į karą siunčiami kariai iš atokių, neretai pačių skurdžiausių vietovių. Šį faktą patvirtino ne vienas analitikas, o civilizacijos nemačiusių žmonių įtūžiu atsidūrus nepalyginamai turtingiau gyvenančioje Ukrainoje paaiškinami protu nesuvokiami plėšikavimai, žudymai ir prievartavimai.
Lietuvoje apsistojusi ir politinio pasiprašiusi žurnalistė E. Orlova tikina, gyvenant skurdžioje provincijoje tarnyba kariuomenėje dažniausiai lieka vieninteliu šansu ištrūkti iš nepritekliaus.
„Darbo reikalais nemažai keliavau po Novosibirsko sritį, mačiau daug tokių situacijų. Bebaigiantis sunykti kaimas, jame gyvena penkios močiutės ir jaunas vaikinas. Kaip jam ištrūkti, jeigu nėra pinigų mokslams? Lieka vienas pasirinkimas – eiti tarnauti į kariuomenę.
Atlikus tarnybą galima pasirašyti sutartį, tapti vadinamu „kontraktininku“, o jau tada tarnauti už pinigus. Arba eiti į nacionalinę gvardiją, galbūt policiją – gyventi mieste, mušti žmones ir dar gauti neblogą atlyginimą. Tiesiog dvigubas malonumas, bet esama žmonių, kuriems tokie dalykai patinka“, – Rusijos provincijos realijas apibūdino žurnalistė ir tinklaraštininkė E. Orlova.
Ji minėjo, kad šiuo metu Rusijoje žmonių pragyvenimo lygis itin reikšmingai skiriasi. Viena situacija yra Maskvoje, kur gyvena nemažai politinio elito ir valdininkijos, o visai kita atokiuose regionuose, pavyzdžiui Sibire esančiame Novokuznetsko mieste.
Rinktis į masinius protestus trukdo esminis barjeras: bejėgiškumo jausmas
V. Putinui pradėjus karą su Ukraina, tarptautinė bendruomenė laukė, kaip į tai reaguos pati šalies visuomenė. Nors protestų prieš vykstantį karą ir buvo, tačiau jie, reikia pripažinti, smarkiai nuvylė. Į protesto akcijas susirinko labai nedidelis žmonių skaičius, juos gana greitai išsklaidė policijos pajėgos.
Kodėl Rusijoje nematome masinių protesto akcijų, kai jos diktatorius savo beprotiškais sprendimais ne tik žudo kaimyninės šalies taikius gyventojus bei karius, žūsta ir daugybė rusų, dėl tarptautinių sankcijų valstybei gresia ne tik izoliacija, bet ir itin ženklus ekonomikos nuosmukis?
E. Orlova sako, kad dėl visko kaltas pačių rusų sąmonėje išugdytas bejėgiškumas. Kai žmogus daugybę metų jaučiasi bejėgišku, kritiniu momentu jau nebegali priimti reikiamų sprendimų.
„Kalbama, kad rusai turi vergo mentalitetą, tačiau 2011 metais buvo laikotarpis, kai vyko Bolotnaja aikštėje prasidėję protestai ir mes turėjome šansą šį vidinį vergą sunaikinti. Žmonės tuo metu jau gyveno pakankamai gerai, tačiau Rusijai nepasisekė ne tik su valdžia, bet ir su opozicija.
Tas laikotarpis buvo itin reikšmingas dėl to, nes V. Putinas dar nebuvo įsitvirtinęs valdžioje, elitas – iki galo nesusiformavęs. Tai buvo laikotarpis, kai šis elitas galėjo išduoti V. Putiną, tačiau jie turėjo aiškiai pamatyti, kad juos palaiko tauta. O žmonės tiesiog išsiskirstė namo, nes opozicija pareiškė, kad pamitingavome ir pakaks.
Protestams pasibaigus diktatūra dar labiau sustiprėjo, po to sekė įvykiai Maidane, Krymo okupacija, karas Ukrainoje“, – kalbėjo E. Orlova.
Žurnalistė konstatuoja, kad šiuo metu Rusijos visuomenė – apatiška, nes žmonės jau eilę metų nemato, kad jų pastangos ką nors pakeisti duotų realių rezultatų.
„Jie klauso lyderių, kurie tikina, jog reikia taikiai pamitinguoti, dalyvauti rinkimuose ir viskas pasikeis. Tačiau niekas ne tik, kad nesikeičia, dar labiau stiprėja V. Putino diktatūra, o milijonus žmonių apima depresija. Dabar jau ką nors keisti per vėlu – Rusija protestus malšins tankais, šaudys į žmones. Buvo laikotarpis, kai dar buvo galimą ką nors pakeisti patiriant minimalius nuostolius, bet šia galimybe taip ir nebuvo pasinaudota“, – liūdnai konstatuoja E. Orlova.
Ji spėja, kad 2011 metais protestų metu pavykus nuo valdžios nušalinti V. Putiną pati santvarka valstybėje iš esmės nebūtų pakitusi: toliau klestėtų korupcija ir oligarchai, tačiau šalis nekariautų. Tiesiog nebūtų tų imperinių ambicijų, kurias sukūrė valdžioje įsitvirtinęs V. Putinas.
Mato vienintelę viltį – naujos rusų tautos gimimą
Esama pastebėjimų, kad rusų tautai tiesiog būtina turėti valdytoją, esą tada žmonės jaučiasi saugiai ir užtikrintai, nors dalis visuomenės ir patiria represijas. Tokiais buvo Rusiją valdę carai, vėliau juos pakeitė V. Leninas su bolševikų partija, po jo – J. Stalinas, o šiuo metu valdo V. Putinas.
Žurnalistė E. Orlova sutinka, kad vergo mentaliteto esama ir jį kildina iš ilgai trukusios mongolų – totorių priespaudos. Pasak jos, Rusijoje egzistuoja paveldėtas ir savaip susiformavęs azijietiškas valdymo modelis, jo požymius galima matyti ir per televizorių. Vienas jų – ritualas, kai valdininkai nusilenkia V. Putinui.
Ar egzistuoja tikimybė, kad Rusijoje kažkas iš esmės pakeis, kas gali tapti ta galimų pokyčių varomąja jėga? E. Orlova viliasi, kad tai galėtų padaryti išsilavinusi, po pasaulį pakeliauti spėjusi Rusijos jaunimo karta.
„Tai turėtų būti ne nacijos atgimimas, o naujos nacijos, visiškai naujo žmogaus tipo gimimas. Tačiau tai bus labai skausmingas procesas, žmonės turi tam pasiryžti, su tuo sutikti. Labai skaudės, bet be skausmo nėra kelio į laisvę. Gyvenant diktatūros sąlygomis kitaip tiesiog negali būti.
Viena esminių sąlygų – ne tik V. Putino kulto nuvainikavimas, duomenų apie jo šeimą ir aplinką atskleidimas, archyvų išslaptinimas. Tačiau ir visuotinė liustracija, kad tie žmonės, kurie šiuo metu dirba jėgos struktūrose vykdo ar yra įvykdę nusikaltimus, daugiau negalėtų to daryti“, – apie galimus pokyčius ir jų kainą kalbėjo E. Orlova.
Režimas vis stiprėja ir darosi radikalesnis
„Tai, apie ką kalba pašnekovė – sisteminis autoritarinių režimų darbas su oponentais. Viešai parodoma, kad jų yra nedaug, kad jie yra marginalai, naudojamas V. Putino mėgstamas epitetas „užsienio agentai“. Suprask – valstybės priešai, išdavikai.
Tokios strategijos neretai lydimos represijų: atsirenkami atitinkami veikėjai, demonstruojama fizinė prievarta ir taip „atmušamas“ noras oponuoti“, – portalui „Delfi“ sakė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas ir mokslo darbuotojas dr. Nerijus Maliukevičius.
Knygų apie Rusijos informacinio karo strategijas autorius minėjo ir konkrečius pavyzdžius: režimui neįtinkantys žmonės yra nuodijami, o nepavykus nužudyti – kišami į kalėjimus. Vieni ryškiausių pavyzdžių – Vladimiro Kara Murzos jaunesniojo įkalinimas apkaltinus jį skleidus „melagienas“ apie Rusijos kariuomenę, susidorojimas su Kremliaus kritiku Aleksejumi Navalnu.
„Kalbant apie tai, ar įmanoma iš vidaus pakeisti tokį lyderį, kaip V. Putinas, anksčiau tai buvo įmanoma rinkimų keliu, nes po to jau buvo perimta rinkimų kontrolė. Po to gal buvo laikas, kai vyko protestai Bolotnaja aikštėje, tačiau tai neįvyko.
Kuo toliau, tuo labiau režimas stiprėja, darosi radikalesnis, linksta link totalitarinės sistemos“, – konstatuoja dr. N. Maliukevičius.
