Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojas Valerijus Morozovas pasakojo, kad į kliniką užeina persigandusių dėl koronaviruso žmonių, kurie sukelia tik dar didesnį chaosą.
„Vietoje to, pirmiausia jie turėtų skambinti 112 ir telefonu būtų paaiškinta ką toliau daryti. Tačiau dalis žmonių, nežinančių ką daryti, blaškosi ir taip sukelia tik didesnę netvarką. Jeigu jie ateina į polikliniką ir pasiskundžia karščiavimu po grįžimo iš Italijos prieš savaitę, dėl to iškart turi būti izoliuojamas klinikos kabinetas, koridorius ir visi kiti liesti daiktai. Surenkami duomenys apie tai, su kuo po kelionės kontaktavo, turi būti išvežti į ligoninę“, – apie tai, kokių priemonių būtina imtis kalbėjo V. Marozovas.
Pasak jo, tokia įvykių eiga paskui labai išgąsdina kitus poliklinikos lankytojus ir taip užsisuka užburtas ratas, kai tie žmonės irgi užsimano pasitikrinti.
„Nereikia kreiptis į poliklinikas, nes tokiais atvejais negalime kažkuo padėti. Jeigu žmogus kažką įtaria, jam pirmiausia reikalinga saviizoliacija, galbūt, nedarbingumo pažymėjimas. Taip pat reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu arba tiesiai kreiptis į NVSC, kur patartų ką daryti, išduotų nedarbingumo pažymėjimą. Tie žmonės, kurie kontaktavo su ką tik grįžusiaisiais iš riziko šalių, turėtų jaustis laimingi ir vaikščioti toliau į darbą, nes jie tikrai niekuo neserga ir neužsikrėtė“, – patikino gydytojas.
Jis taip pat paminėjo, kad vieno tokio paciento atėjimas į kliniką sukelia labai daug ažiotažo ir chaoso, pasėja bereikalingos baimės.
„Jam nesuteikiama jokia paslauga, o klinikos darbas gali būti stabdomas, kaip, pavyzdžiui, atsitiko su Pašilaičių „In medica“. Šios įstaigos darbuotojai paprasčiausiai nežinojo, kaip elgtis, todėl turėjo vienai dienai užsidaryti, darbas buvo paralyžiuotas“, – aiškino medikas.
Specialisto nuomone, gali būti, kad viešai skelbiama informacija visuomenei yra per sudėtinga, galbūt reikia paprastesnio pateikimo, daugiau vizualizacijų.
„Taip pat žmonės jau nuo senų laikų labiausiai bijo to, kas jiems nepažįstama. Panika šalyje tikrai yra jaučiama ir pats patyriau jos padarinius, kai savo vaikams grikių radau tik trečioje parduotuvėje. Kai taip išplitusi baimė, pacientų greičiausiai nesustabdys ir didžiuliai plakatai, kurie būtų priklijuoti ant įstaigų durų su užrašu neiti. Jie vis tiek tai darytų ir atėję užduotų klausimus. Manau, prisideda ir žmonių nepasitikėjimas valdžia, kai kuriamos sąmokslo teorijos, jog informacija gali būti slepiama“, – kalbėjo daktaras ir pabrėžė, kad koronaviruso atveju poliklinikos niekuo negali padėti.
Jo teigimu, visa ši situacija tikrai trikdo įprastą darbą, kadangi dėl šio viruso įtarimų reikia suorganizuoti pergabenimą, raminti kitus pacientus, taip pat dezinfekuoti patalpas ir tai nėra kelių minučių reikalas.
Rizikos laipsnis užsikrėsti – žemas
Buvęs Seimo narys ir eurokomisaras V. P. Andriukaitis „Delfi“ paprašė perduoti kelias esmines žinutes ir pasakė, kas iš tikrųjų gali labiausiai gąsdinti žmones.
„Visų pirma, tautiečius gąsdina žodžiai pandemija ir epidemija. Paaiškinsiu, kas tai yra. Epidemija, kai infekcijos protrūkis apima daugiau šalių grupių, pandemija – kai, tarkime, visą kontinentą. Tokie apibūdinimai iškart gąsdina, juo labiau, kad PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos – „Delfi“) kai kurie ekspertai pataria, jog reikia suvaldyti abu šiuos procesus. Kai jie taip kalba, turi mintyje labai paprastą dalyką – privaloma užkardyti kelius, per kuriuos virusas galėtų plisti iš pagrindinių židinių. Dabar tokie židiniai yra Azijoje ir net ne Italijoje. Tokiomis šalimis galima įvardinti Kiniją, Pietų Korėją ir kitas Azijos šalis“, – pabrėžė politikas.
Paklaustas, kodėl būtent šios šalys, paaiškino, kad taip yra todėl, jog Azijoje koronavirusas cirkuliuoja jų baisiuose ir nešvariuose turguose, netinkamame maiste ir ten nesilaikoma tinkamų higienos reikalavimų.
„Azijoje žmonės valgo viską. Paprastai šis virusas parazituoja tik tarp nelaukinių arba naminių gyvūnų, kurie neįeina į žmogaus maisto grandinę. Tačiau šiame žemyne žmonės valgo viską, taip ir atsiranda tas virusas mumyse. Taip buvo su MERS, SARS virusais, taip buvo ir su Ebola, kuri dėl beždžionių mėsos valgymo išplito Afrikoje. Taip atsitiko, nes ten labai žemos higienos sąlygos ir kita kultūra, kur valgomas toks maistas, kokio Europoje didžioji dauguma žmonių nevalgo. Kitaip sakant, Azijos židiniuose yra kur kas baisesnių dalykų, dėl ko reikia kelti paniką ir PSO ekspertai kalba būtent apie tai“, – teigė jis.
Vytenis P. Andriukaitis tikino, kad Europos Sąjungos (ES) šalių sveikatos įstaigų sistemos, higienos ir veterinarijos reikalavimai, turgaus apsauga yra visiškai kitokio lygio.
„Tačiau tos baimės, kuri išplito Azijoje, negalima perkelti į Europą. Lygiai taip pat buvo su Ebolos užkratu Afrikoje. Tiesiog mūsų kontinentų sąlygos yra visiškai skirtingos, kai kalbame apie epidemijų ir pandemijų valdymą, – akcentavo jis ir išskyrė antrą svarbų dalyką. – pati epidemija nieko nereiškia, jeigu nematuojame rizikos. Kas šiuo atveju yra rizika? Pavyzdžiui, jeigu dabar Lietuvoje susirgtų 10 000 arba 20 000 žmonių gripu, tai vadintume aukšta rizika. Tačiau jeigu gripu serga keli šimtai, vadinasi, ji yra žema. Reikia suprasti, koks yra rizikos laipsnis ES. Pasaulyje rizikos laipsnis, pavyzdžiui, Afrikoje, Azijoje, yra vidutinis rizikos laipsnis, o Europoje – žemas.“
Politikas pasiūlė, kad žemą rizikos susirgti laipsnį ir reikia žmonėms pabrėžti. Taip pat paminėjo ir trečią dalyką – puikias ES sekimo sistemas.
„ES turi puikias sekimo sistemas, laboratorijas, dėl to ji gali turėti gerą priemonių paketą, jog būtų išlaikytas budrumas. Ką tai reiškia Lietuvos žmogui? Budrumas gali būti įvestas į tas sferas, kuriose yra didesnė rizika susiburti didesniam kiekiui žmonių. Pagrindinės budrumo zonos – oro uostai, uostai, geležinkelių stotys, dideli prekybos centrai, masiniai renginiai. Kas už tą budrumą atsakingas? Visos specialiosios tarnybos, visuomenės sveikatos centrai, higienos tarnybos, visas privatus sektorius. Taip pat šių tarnybų darbas turi būti koordinuotas“, – kalbėjo jis.
Vytenis P. Andriukaičio nuomone, dar viena užkardymo priemone turėtų būti profilaktika – rankų plovimas, dezinfekantai, servetėlės, kaukės.
„Jeigu kosite ir čiaudite, užsidėkite kaukę, kad kito neapkrėstumėte. Svarbu ir anksčiau minėtas žmonių sekimas. Pavyzdžiui, jeigu atvyko žmogus iš Italijos, jis turi užpildyti klausimyną, susisiekti su visuomenės sveikatos centru ir būti 14 dienų stebimas. Tuo metu jam turi būti suteikta galimybė dirbti nuotoliniu būdu“, – pabrėžė jis.
Buvęs eurokomisaras nesuprato ir kilusios panikos, kadangi matematinė tikimybė užsikrėsti yra labai maža. Pasak jo, pavyzdžiui, nustačius Estijoje vieną koronaviruso atvejį, tikimybė susirgti likusiam milijonui estų yra labai maža: „Vis dėlto kam labiausiai reiktų išlikti budriems? Žmonėms, sergantiems diabetu, vaikučiams su alergija, sergantiems kvėpavimo takų ligomis (bronchine astma, bronchitu ir kt.), turintiems imuniteto problemų, vyresnio amžiaus žmonėms, kurie paprastai serga dar kitomis ligomis. Noriu pabrėžti, kad ir 80 – 90 tūkst. žmonių užsikrėtė, bet apie 30 tūkst. pasveiko. Vadinasi, išlieka didžiausia tikimybė nepasveikti tiems, kurie patenka į šias rizikos grupes“.
Politiko nuomone, Lietuvoje dabar daug sveikų žmonių susirgo baime, kuri jau peržengia sveiko proto ribas.
„Manau, reikia turėti nors lašelį sveiko proto. Lietuviai bėga pirkti konservus, kruopas, bet jeigu jau taip bijo, tai gal iš karto pirktų urnas ir karstus? Galime pradėti statyti ir naujus kolumbariumus, nes paskui susidarys eilės kapinėse. Toks elgesys tikrai verčia šiek tiek pajuokauti. Verslui tokia situacija tikrai fantastiška. Iššlavė turbūt net tas kruopas, kurios jau gal buvo ir perdžiūvusios.
Tiesiog nesuprantu, kas Lietuvoje darosi? Mūsų šalyje tikrai yra pažeidžiamų grupių – benamių, narkomanų, kurie bet kada gali pernešti pavojingas ligas. Nuo benamio skrėplio ant asfalto galime apsikrėsti atvira tuberkulioze. Mano nuomone, čia yra mūsų sveikatos sistemos tikrosios problemos ir daug baisesnės, negu koronavirusas“, – konstatavo V. P. Andriukaitis.
