Pirmosios savivaldybės nuomininkės – vos prieš mėnesį Dailės galerijoje menotyrininke pradėjusi dirbti vilnietė Ieva Kuzminskaitė ir naujoji Panevėžio vyriausioji architektė iš Anykščių Daiva Gasiūnienė.
Joms numatyti išnuomoti vieno kambario (29,04 kv. m) ir dviejų kambarių (50,19 kv. m) butai Molainių bei Beržų gatvių mikrorajonuose. Prieš įleisdama nuomininkes, savivaldybė butus rengiasi suremontuoti, o nustatytos nuomos kainos kone triskart mažesnės nei rinkoje.
Amžini nuomininkai
Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistės Rasos Rimšienės teigimu, kol kas nėra apskaičiuota, kiek savivaldybės darbuotojos mokės už nuomą, tačiau pagal Vyriausybės patvirtintiną metodiką ji negalės būti pigesnė nei 26 centai ir ne brangesnė nei 77 centai už kvadratinį metrą. Taigi dviejų kambarių Savivaldybės išnuomotas butas atsieis daugiausia 39 Eur, o vieno kambario – 23 Eur.
„Nuomos kainą lemia ne tik buto būklė, aukštas, bet ir namo pastatymo metai, konstrukcija – plytinis, blokinis ar monolitinis, vieta mieste. Vyriausybės patvirtintos formulės savivaldybės keisti negali. Savivaldybė gali lemti tik vieną iš dalių, rinkos pataisos koeficientą, bet ir jam nustačius maksimalų leistiną dydį nuoma pabrangtų tik centais“, – „Sekundei“ aiškino Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistė Rasa Rimšienė.
Iki tol Savivaldybė būstus nuomojo tik socialiai remtiniems ir senais laikais butus gavusiems, bet jų privatizuoti nespėjusiems gyventojams.
Nors nuomoti socialinį būstą atsieina dar pigiau – nuo 17 iki 47 centų už kvadratinį metrą, tačiau juose įsikūrusieji remtinieji privalo kasmet Savivaldybei pateikti pajamų ir turto deklaraciją, o pajamoms išaugus jiems tenka krautis lagaminus. Tačiau išsinuomojusiesiems ne socialinius Savivaldybės būstus juose leidžiama šeimininkauti nors ir visą gyvenimą, kad ir kokia turtinė padėtis būtų.
„Savivaldybės nuomininkai nors ir milijoną loterijoje išloštų, bet jei norėtų, galėtų toliau gyventi išnuomotame būste, kol dėl ko nors neužklius, pavyzdžiui, neprisidarys skolų. Tik nuo paties žmogaus priklauso, ar jis nori likti amžinu nuomininku ir mokėti savivaldybei, nors ir nedaug, ar įsigyti nuosavą pastogę“, – teigė R. Rimšienė.
Šiuo metu savivaldybė yra išnuomojusi 500 ne socialinių butų. Iš jų apie 200 buvusiuose bendrabučiuose. Kai kuriuose namuose, pavyzdžiui, Margirio g. 9, 11, 13, 15, visi butai nuomojami savivaldybės.
Pasak R. Rimšienės, gyventojai šiuos butus gavo prieš kelis dešimtmečius, dažnas dar sovietmečiu, ir iki 2003-iųjų nespėjo privatizuoti. Tokiam nuomininkui išsikrausčius, Savivaldybė butą įtraukdavo į socialinių būstų sąrašą ir į jį suteikdavo socialiai remtiniems. Panevėžyje valdiškos pastogės eilėje laukia 594 skurstantieji.
Šiuo metu Savivaldybė turi tris laisvus nuomojamus butus, tačiau šįkart jų neužleis socialiai remtiniesiems, o išnuomos savo darbuotojams.
Rūpinasi, kad pavalgytų
Prašymą naujajai menotyrininkei išnuomoti dviejų kambarių butą Savivaldybei pateikusi Dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė teigia, kad taip bandoma padėti jauniems specialistams įsitvirtinti Panevėžyje. Pasak direktorės, jos darbuotoja Savivaldybės butą nuomotųsi kartu su vyru gydytoju.
„Kasdien pirmyn atgal važinėti į Vilnių nėra paprasta, o kultūros darbuotojų atlyginimai tokie, kad sumokėjus už nuomą rinkos kainomis gali likti nevalgęs“, – tvirtina J. Lebednykienė.
Menotyros studijas Dailės akademijoje baigusiai I. Kuzminskaitei Panevėžio dailės galerija yra pirmoji darbovietė.
„Jau kiek metų kalbama, kad į Panevėžį reikia pritraukti menotyrininkų, kad savivaldybė rems jaunus specialistus, tai dabar ir laukiame supratimo“, – sako J. Lebednykienė.
Tarp Panevėžio ir Anykščių
Vyriausioji architektė D. Gasiūnienė šiuo metu nuomojasi vieno kambario butą. Jį sako radusi per pažįstamus, o šeimininkai sutiko nuomininkę įleisti tik laikinai.
Anot architektės, būstas Panevėžyje jai reikalingas, nes ilgai užsibūnanti darbe ir nebegalinti sau leisti gaišti laiką kelyje – važiuoti namo. Kol kas savivaldybės nuomininke pabūsianti D. Gasiūnienė mąsto apie butą Panevėžyje, tačiau pripažįsta nenorinti palikti ir Anykščių.
„Jei gyvenčiau Anykščių mieste, tikrai svarstyčiau visiškai persikraustyti į Panevėžį, nes darbas toks, kad negaliu kasdien vakarais važinėti namo. Kadangi mano namai absoliučiame kaime, kuriam jaučiu daug sentimentų, kur mano tikroji atgaiva, norėsiu visada ten likti“, – sako D. Gasiūnienė.
Už savivaldybės kainą – riestainio skylė
Klientui, norinčiam išsinuomoti butą Panevėžyje, nekilnojamojo turto agentūros mažai ką turi pasiūlyti, o juo labiau už 38 eurus.
„Už tiek galima nebent bendrabutyje kambarėlio su bendrais patogumais paieškoti. Remontas? Kaip pasiseks. Už tokią kainą remonto sunku tikėtis. Už tiek mažai nieko geriau negautų“, – teigė „Asimono“ direktorius Kęstutis Kazakevičius.
Anot jo, netgi vieno kambario buto su remontu nuoma Panevėžyje kainuoja iki 150 Eur. Tiesa, už tiek klientas gautų butą su buitine technika ir baldais. Sėkmės atveju tuščią būstą išsinuomoti kainuotų 100 Eur.
„Pigiausiai dviejų kambarių butą esu išnuomojęs už 95 Eur. Klientui labai pasisekė už tiek gauti. Žinoma, remontas seniai buvo darytas, o daliniai baldai – aptrinti“, – sako verslininkas.
Šiuo metu jis nuomininkų ieško Dembavos bendrabutyje esančiam tvarkingam vieno kambario butui. Tokio nuomos kaina – 75 Eur. K. Kazakevičius juokiasi, kad būstas lyg užkerėtas. Per porą mėnesių jis išnuomojamas jau trečiąkart. Pasak verslininko, pigia pastoge rajone susivilioja ieškantieji, kur laikinai prisiglausti.
„Pagyvena, kol su žmona susitaiko, ir grįžta į savo namus“, – šeiminių dramų atomazgų liudininku tapo verslininkas.
Anot jo, šiuo metu butą rezervavęs kareivis.
Panevėžiečių daugiau nei suskaičiuota
K. Kazakevičiaus teigimu, tokių kainų, kiek užsiprašo Savivaldybė, rinkoje nėra.
Nors Panevėžyje gyventojų sparčiai mažėja, Statistikos departamento duomenimis, per 2015-uosius miestas neteko 1607 žmonių, nekilnojamojo turto sektorius stebina keistenybe – Aukštaitijos sostinėje būsto nuomos paklausa didžiulė, o pasiūla – itin menka.
Tokia situacija diktuoja ir nuomos kainas. Pasak K. Kazakevičiaus, dar prieš šešetą metų, ekonominės krizės laikais, panevėžiečiai džiaugdavosi išnuomoję trijų kambarių butą tik už komunalinius mokesčius. Dabar tokio dydžio butui verslininkas sakosi be rūpesčių suradęs nuomininkus, sutikusius mokėti 200 Eur.
„Vieni emigruoja į užsienį, kiti į Panevėžį atvažiuoja iš kaimo, čia ieško kur gyventi, bet lieka prisiregistravę kaime. Tie ir užpildo tuščių butų rinką“, – mano K. Kazakevičius.
Statistinis nuomininkas Panevėžyje – jauna pora, neturinti vaikų. Esant didelei paklausai ir mažai pasiūlai, žaidimo taisykles būsto nuomos rinkoje diktuojantys šeimininkai, anot verslininko, kategoriškai užtrenkia duris nuomininkams su šunimi ir labai nenoriai įsileidžia mažų vaikų turinčias šeimas.
Kainą muša močiutės
37 Eur už dviejų kambarių nuomą bendrovės „Capital Panevėžys“ vadovui Vitalijui Lialiui sukėlė juoką. Anot jo, nesuremontuoto močiutės buto nuoma triskart brangesnė. Seniai remontą mačiusį dviejų kambarių butą su nenaujais baldais Nemuno g. bendrovė prieš keletą dienų išnuomojo už 120 Eur. Vidutinė standartinio dviejų kambarių buto nuomos kaina Aukštaitijos sostinėje svyruoja tarp 100–150 Eur.
Jis spėja, kad, remiantis praėjusių metų patirtimi, rudenį, prieš šildymo sezono pradžią, nuomos kainos Panevėžyje gali kristi. Pernai tokiu metu pačios nuomininkų ieškančios močiutės už dviejų kambarių būstą prašė 60–70 Eur. Daugiau nusiderėti vargu ar pavyktų.
V. Lialio nuomone, nors nuomojamų būstų pasiūla labai menka, bet tuščių butų mieste apstu.
„Parduodame nemažai tuščių butų, kurių metų metus niekas nenuomojo. Emigravę šeimininkai mokesčius moka, bet nesiryžta svetimų įsileisti“, – Panevėžio realiją mato V. Lialis.