Priemiestyje įsikūrusių „Ąžuolo“, „Šermuto“ ir „Klevo“ sodų bendrijose jau dabar apie 40 procentų sklypų yra nuolat apgyvendinti. Greta mažyčių medinių namukų kyla modernūs erdvūs gyvenamieji pastatai. Naujasis mikrorajonas kuriamas be dujų trasos, be kanalizacijos ir vandentiekio, netgi be pakankamos galios elektros pastotės. Sodo sklypų paklausa stebina net nekilnojamojo turto specialistus: 40 tūkstančių litų už šešių arų žemę pakloja toli gražu ne svajojantieji apie savaitgalį už miesto. Sodų savininkams jau nebekyla abejonių: po kelerių metų bendrijos virs dar vienu Panevėžio mikrorajonu.

Vis dėlto vos šešiais šimtais gyventojų mažiau nei Pasvalys turinčiose trijose priemiestinėse sodų bendrijose – visiška anarchija. „Kai nėra teritorijos detaliojo plano, didžiuliai namai statomi nežiūrint į ateitį. Neįsivaizduoju, kaip galima taip leisti kurti miestą iš anksto nežinant, kur eis dujų trasa, kur vandentiekis, o kur bus tiesiami keliai“, – stebėjosi „Ąžuolo“ sodų bendrijos pirmininkas Jonas Kavaliauskas. Vien „Ąžuole“ gyvenamuosius namus pasistatę 150 šeimų, „Kleve“ – 38-ios.

Atsakomybė – pensininkams

„Ąžuolo“, „Klevo“, „Šermuto“ bendrijų pirmininkai ne kartą kreipėsi į miesto Savivaldybę, kad būtų skiriama lėšų detaliajam planui parengti. Tam reikėtų bent 900 tūkstančių litų. Tačiau pirmininkai įsitikinę, kad soduose suvešėjusios anarchijos priežastis yra ne tik lėšų trūkumas, bet ir Savivaldybės architektų abejingumas. „Savivaldybė man sako: neleiskit statyti tokių namų. O kaip aš galiu žmogui neduoti sutikimo statytis jo paties privačioje nuosavybėje? Architektai, o ne mes, pensininkai, turi numatyti, kas čia bus ateityje“, – piktinosi J.Kavaliauskas. Jo nuomone, Savivaldybė sodų bendrijoms detaliųjų planų nerengia, nes yra suinteresuota atsakomybę už teritoriją prestižinėje vietoje nuo savo pečių perkelti ant bendrijų pirmininkų. „Kaip jums atrodo, kas turėtų valdyti daugiau nei 150 hektarų žemės plotą: Savivaldybė ar mes, trys pensininkai pirmininkai?“ – stebėjosi J.Kavaliauskas.

Praėjusią savaitę visuotiniame susirinkime „Ąžuolo“ sodų bendrija priėmė sprendimą atsisakyti dabartinio savo statuso. Tačiau J.Kavaliauskas įsitikinęs, kad Savivaldybė turėtų nelaukti, kol tai bus padaryta teisiškai, o jau dabar skirti lėšų detaliesiems planams. „Statuso pakeitimo procedūra užsitęs dar kelerius metus, o planai leistų pradėti koreguoti statybas“, – pabrėžė pirmininkas.

„Klevo“ bendrija nepritaria gyvenamųjų namų kvartalui – ji tik siekia savo teritorijoje sustabdyti modernių pastatų statybas. Tikėdamasi sodą išsaugoti pagal paskirtį, bendrija kreipėsi į Seimo narį Gintarą Šileikį, kad būtų pakoreguotas sodų bendrijų įstatymas.

Sklypai – perpardavinėtojų taikinys

„Klevo“ pirmininko Gintauto Papinigio teigimu, vienas po kito kylančių gyvenamųjų namų savininkų savivalė tampa nebevaldoma: saugodami savo išpuoselėtas teritorijas nuolatiniai sodų gyventojai užtveria gatves, nuotekos nuleidžiamos į kaimynų sklypus. Nerimą kelia tai, kad higienistai nerado soduose nė vieno šulinio, kuriame nitratai ir nitritai neviršytų leistinos normos. Vandens telkiniai nevalyti nuo neatmenamų laikų, keliai neprižiūrėti. 285 sodų bendrijos elektros abonentams tenka vos 20 kilovatų elektros energijos. Tiek užtenka vadinamajai Iljičiaus lemputei. „Jei taip bus ir toliau, katastrofa – garantuota“, – įsitikinęs G.Papinigis.

Pirmininkas teigė neįsivaizduojąs bendrijos perspektyvų. Veikiausiai sodininkai bus išstumti. Sklypai sodų bendrijose – perpardavinėtojų taikinys. Yra savininkų, susipirkusių netgi po 19 sklypų. Suprantama, kad juose iškils modernūs pastatai.

Savivaldybė į bendrijų problemas nesikiša. „R.Pauža mums aiškiai pasakė: aš esu biurokratas ir sodų vizijos neturiu. Jūs esate trys rezervatai ir savo viduje darykite ką norite“, – prisiminė Savivaldybės architekto žodžius G.Papinigis. Vakar apie sodų bendrijoje susidariusią situaciją jis informavo apskrities viršininkę Gemą Umbrasienę.

Lėšų neišnaudojo

Sodininkų ginti stojo ir politikai. Ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Ramūnas Vyžintas įsitikinęs, kad Savivaldybė detaliuosius planus turėtų skubėti rengti ne miesto daugiabučių namų kvartalams, o sodų bendrijoms. „Daugiabučių bendrijos toli gražu nesiveržia, kad jiems būtų greičiau paruošti tie planai, o sodininkai maldaute maldauja. Jei dar bus delsiama, ateityje atsitiks taip, kad dabartiniuose soduose namai stovės viduryje gatvių“, – mano R.Vyžintas.

Tačiau ir daugiabučių teritorijų detalieji planai stringa. Praėjusiais metais Savivaldybė tam skyrė 500 tūkstančių litų, tai yra ketvirtadalį reikalingos sumos. Likę pinigai buvo numatyti skirti 2006-2007 metais. Tačiau kol kas net tų 500 tūkst. litų nespėta panaudoti – 77 hektarams užsakyti planai dar neparengti. Planų laukia dar apie 300 hektarų miesto daugiabučių namų teritorijos. „Šiais metais nieko neskirta, nes ir gautieji dar nepanaudoti“, – patikino Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Ona Chomentauskienė.

Brazilijos lūšnynai

R.Vyžinto nuomone, bendrijų pirmininkams įstatymo suteikta teisė patiems spręsti, duoti ar ne sutikimą privačių namų statybai, yra absurdiška. „Joks pirmininkas negali uždrausti statytis privačioje žemėje. O detalieji planai įvestų soduose tvarką“, – įsitikinęs Tarybos narys. Kol kas, pasak jo, soduose dar daugiausia sklypų savininkų – pensininkų, tačiau jau už kelerių metų namus pasistačiusios jaunos šeimos sudarys didžiąją dalį gyventojų. „Tie žmonės šios kadencijos Tarybą prakeiks, jei nesuspėsime parengti sodų bendrijų aiškios vizijos. Esant dabartinei statybų anarchijai sodai primins Savivaldybės administracijos direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus Brazilijoje matytus lūšnynus: prabangūs namai be kanalizacijos ir vandens“, – pabrėžė R.Vyžintas.

Bendrijos paliekamos likimo valiai

Vis dėlto Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Rimantas Pauža įsitikinęs: sodų bendrijų statusas nesikeis. Būtent tokia žemės paskirtis šioje teritorijoje nurodyta miesto detaliajame plane. Dėl vienas po kito soduose kylančių prabangių gyvenamųjų namų R.Pauža linkęs kaltinti bendrijų pirmininkus. „Patys sodininkai turi nuspręsti, leisti ar ne tokias statybas. Jie tik nori miestui numesti savo problemas“, – pabrėžė architektas. Pasak jo, kadangi žemės teritorija yra bendrijų, ne Savivaldybės, nuosavybė, miesto biudžeto lėšų detaliesiems planams jos ir negali tikėtis. R.Paužos nuomone, kad sodų bendrija atsisakytų dabartinio statuso – net teoriškai neįmanoma prielaida.

Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius stebėjosi sodininkų keliamu triukšmu: kol kas protokolų, kad pageidauja teritorijų detaliųjų planų, nepateikė nė viena iš trijų sodų bendrijų. „Pirmiausia jos turi priimti sprendimą, ar pageidauja individualių namų kvartalo. Abejoju, ar visi bendrijos nariai su tuo sutiktų – tiesiant kelius sumažėtų jų sklypai“, – mano V.Matkevičius. Sodų bendrijų pirmininkų mestuose kaltinimuose Savivaldybei direktorius įžvelgė norą svetimomis rankomis žarstyti žarijas. „Sprendimus dėl gyvenamųjų namų statybų priima pačios bendrijos. Jos ir turi teisę kontroliuoti, todėl nereikia ieškoti Savivaldybėje atpirkimo ožių“, – pabrėžė V.Matkevičius.

Sodų bendrijų problema – ne tik Panevėžio skaudulys. Vilnius jau išgyvena vadinamąją sodų katastrofą. „Apie tai kalbėjausi su sostinės meru Artūru Zuoku. Jis prisipažino bijąs net pagalvoti, kaip susitvarkyti soduose. Ten irgi detaliųjų planų neturi. Pas mus, palyginti su Vilniumi, dar nedaug pristatyta, bet po keleto metų situacija taip pat taps nebevaldoma“, – mano R.Vyžintas.