Panevėžio mero Vito Matuzo sutikimu mūsų miesto centro ateitį šiuo metu iš esmės jau pradėjo režisuoti keli įtakingi verslininkai su valdininkais bei dviem architektais.
Mero sprendimas ir miesto plėtros komisijos sudėtis, kurią "Panevėžio balsas" paskelbė prieš pat šalį sudrebinusį Prezidentūros skandalą, jau sulaukė prieštaringų vertinimų visuomenėje.
Mat V.Matuzo manymu, architekto Valdo Klimavičiaus firmos parengtas miesto centro, t.y. Savanorių aikštės, vizijos planas yra daugiau architektūrinio pobūdžio ir nebuvo derintas su neįvardinamais verslininkais.
Mūsų dienraštis rašė, kad šis vienos brangiausių miesto teritorijos planas, parengtas prieš dvejus metus Savivaldybės užsakymu, kai meru buvo V.Matuzo oponentas Valdemaras Jakštas. Už jį iš mokesčių mokėtojų kišenės atseikėta beveik 30 tūkstančių litų.
Dabar V.Matuzas patvirtino miesto plėtros komisiją, kuriai vadovauja Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius.
Komisijoje dirba bendrovės "Ekranas" generalinis direktorius Eimutis Žvybas ir "Panevėžio energijos" generalinis direktorius Vytautas Šidlauskas, bankininkas Valdas Savickas, verslininkas Tarybos narys Gvidas Drobužas.
Taip pat - mero patarėjas ekonomikos ir investicijų klausimais Viktoras Trofimovas, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Rimantas Pauža bei Investicijų skyriaus vedėja Diana Žižiūnienė. Dar yra du architektai Valdas Klimavičius ir Raimondas Pilkauskas.
Tad miesto centro viziją Savanorių aikštėje gali stumdyti verslininkai.
Kaip matyti, šios komisijos dauguma - mero Vito Matuzo praėjusios kadencijos metu gerai pažinti verslininkai bei atsakingi valdininkai.
Pavyzdžiui, "Panevėžio balsas" ne kartą aprašė miesto valdžios sprendimus, kurie sulaukė aktyvaus mero V.Matuzo palaikymo. Juose, kaip buvo komentuojama, galima įžvelgti palankumą E.Žvybo vadovaujamai bendrovei.
Bankininkas V.Savickas miesto Savivaldybės padangėje buvo atsiradęs V.Matuzo praėjusios kadencijos metu. Tuomet jis tapo mero patarėju ekonomikos klausimais. R.Pauža Savivaldybėje V.Matuzo pirmojo meravimo laikais tapo vyriausiuoju architektu.
Verslininkas G.Drobužas yra Panevėžio statybos tresto akcininkas bei valdybos pirmininkas, o taip pat - vienas iš bendrovės "Tertius" akcininkų. Pastarajai bendrovei priklauso viešbutis "Panevėžys", buvęs Panevėžio mėsos kombinatas.
Vienas pagrindinių šios komisijos klausimų šiuo metu - iškelti Autobusų stotį. Tačiau ir šiuo atveju noras tartis su miesto bendruomene neišryškėjo.
Prieš pat Vėlines įvykusiame plėtros komisijos pasitarime E.Žvybas pateikė galinčią sulaukti prieštaringų vertinimų mintį: jei Autobusų stoties ir parko iškėlimą finansuotų verslininkai, būtent jiems būtų paliekama teisė spręsti, ką daryti dabartinės stoties vietoje.
Nesitarę su miesto bendruomene verslininkai jau ginčijosi, ką Autobusų stoties vietoje reiktų įrengti: naktinius barus ir kazino, ar prestižinius biurus.
Taip pakrypus įvykiams, "Panevėžio balsas" kai kurių žinomų miesto politikų klausė, kaip vertina mero V.Matuzo vienašališku įsakymu patvirtintą miesto plėtros komisiją? Ar nekyla abejonių, kad kai kurie šios komisijos nariai gali patys būti suinteresuoti miesto centru?
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininkės pavaduotoja Gema Umbrasienė pokalbį pradėjo priminus, kas tai yra miesto Taryba: "Aš manau, kad Taryba yra ta vieta, kurioje yra tariamasi. Išsakomos nuomonės, vyksta debatai. Vėliau priimamas logiškas sprendimas.
Niekas negali abejoti, kad miesto centras yra istorinę vertę turintis objektas. Šiai vietai, aš manau, galima suteikti senovinį istorinį spindesį.
Miesto centro likimą reikia spręsti ypatingai: daug tariantis ir išklausant nemažai nuomonių.
Žinodama sudarytos komisijos sudėtį, pradedu bijoti, kad mūsų Taryba nevirstų į "susitarybą". Ne paslaptis, kad daugelis klausimų Tarybą pasiekė jau turint išankstinį sprendimą.
Labiausiai nenorėčiau, kad Taryba priimdama miesto Plėtros komisijos sudarytą planą nevirstų "susitaryba".
Miesto centro likimas neturėtų būti keleto žmonių rankose.
Tačiau reikia pripažinti, kad miesto visuomenė yra pasyvi ir nedalyvauja sprendžiant aktualius klausimus. Ji labai vangiai reaguoja į miesto pertvarkymą, nors tai tiesiogiai susiję su jų vaikų likimu.
Tarybos nariai šiuo klausimu galėtų parodyti didelį aktyvumą. Juk galima išklausyti įvairių visuomenės sluoksnių nuomonę. Vėliau ją išanalizavus priimti patį geriausią sprendimą.
Aš jau apie sudarytą miesto Plėtros komisiją esu girdėjusi ne vieną nuomonę. Apie ją sakoma, kad tai "siųta baltais siūlais".
Politikė mano, jei susitarimai tarp Tarybos narių jau yra įvykę, tai balsavimas bus vienreikšmis. Jos nuomone, įvykių eigą gali pakeisti aktyvus visuomenės įsikišimas.
Signataras, Lietuvos krikščionių demokratų miesto skyriaus valdybos narys ir Tarybos politinės frakcijos seniūnas Julius Beinortas norėtų, kad miesto centro vizija apimtų didesnę miesto centro dalį.
Politiko nuomone, jei komisijos darbe nedalyvautų Savivaldybės Investicijų skyriaus vedėja Diana Žižiūnienė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Rimantas Pauža, mero patarėjas ekonomikos ir investicijų klausimais Viktoras Trofimovas, liktų žmonės, kuriuos jis vadintų potencialiais investuotojais: "Aš juos dar pavadinčiau suinteresuotaisiais. Nematau nieko blogo. Juk ši komisija savo darbo rezultatą pateiks svarstyti miesto visuomenei. Ji galės arba pritarti, arba ne. Tačiau aš neatmetu galimybės, kad šį planą tvirtins Taryba".
J.Beinortas sakė, kad miesto centru dabar labiausiai jis mato suinteresuotus du žmones: "Vienas jų yra Tarybos narys verslininkas, o kitas - architektas. Pirmasis jų potencialus investuotojas, o antrasis - suinteresuotas gauti kuo daugiau užsakymų.
Manau, kad reikia ieškoti investuotojų į miesto centro vietą. Jei žaidime dalyvaus vietinis kapitalas, logiška būtų atsiklausti vietinių pramonininkų nuomonės.
Miesto centro vizijos darbe gali dalyvauti visi, kas nori. Manau, kad tai nėra uždrausta".
Politikas tvirtino, kad pasitiki komisijos priimtais sprendimais. J.Beinortas sakė, kad komisijos darbo rezultato likimas galutinai priklausys nuo visuomenės nuomonės: "Jei ta visuomenė aktyvi, ji padarys savo, jei ne - beliks priimti komisijos siūlomą variantą".
Verslininkai matys savo verslą
Buvęs konservatorius, o dabar Lietuvos nuosaikiųjų konservatorių sąjungos miesto skyriaus pirmininkas Tomas Josas sakė: "Manyčiau, kad komisija turi būti sudaryta iš profesionalių šios srities specialistų: ekologų, dizainerių ir architektų. Jie turi spręsti miesto centro likimą, neatmesdami miesto verslo, kultūros, paveldo ir kitų specialistų nuomonių.
Manau, tokios specializuotos komisijos sudarytą miesto plėtros planą vėliau verslininkai, kurie suinteresuoti investicijomis, gali jį koreguoti. Tačiau jokiais būdais jie neturi teisės daryti įtakos planui kurti.
Tarkim, aš esu verslo žmogus. Jei mano verslas klesti, mažų mažiausiai save galėčiau vadinti geru ekonomistu, bet ne visažiniu specialistu, galinčiu sudaryti miesto plėtros planą.
Sakyčiau, verslininkų įtraukimas į komisijos darbą nėra sveikintinas dalykas. Aš labai gerbiu verslininkus, tačiau manau, kad jie pirmiausia matys savo verslą ir jo galimybes. Todėl dar kartą sakau: komisijoje neturi būti suinteresuotų žmonių.
Vėliau, kai planas būtų sudarytas, jų nuomonę galima išklausyti. Jei siūlymai geri, kodėl jais nepasinaudoti. Taip pat vertėtų išgirsti ir paprastų miestelėnų nuomonę".
T.Josas prisiminė ankstesnius laikus. Pasak jo, Nepriklausomybės atgavimo pirmaisiais metais buvo sudaryta miesto centro vizija.
Ją sudarant dalyvavo tuometinio Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) profesionalūs specialistai: "Manau, gerai paieškojus, šią medžiagą dar galima surasti ir ja pasinaudoti".