„Tai natūralus medis, augęs natūraliomis miško sąlygomis, nebuvo auginamas jis specialiai kalėdinei puošmenai“, - laidoje „Ryto espresso“ teigė pašnekovas.
Nors buvo teigiama, kad Panevėžio miestui eglutę padovanojo vietinė urėdija, jos atstovas V. Juozaitis patikino, kad eglutė buvo parduota pagal kainininką.
„Skonio reikalas: gražu negražu. Tai natūralus medis, augęs natūraliomis miško sąlygomis, nebuvo auginamas jis specialiai kalėdinei puošmenai. O šiaip šita eglė buvo nupirkta iš mūsų urėdijos. Jiems ji patiko, patys ją nusikirto, pasikrovė ir atsivežė. Mes jos nedovanojome, pardavėme pagal kainininką“, - sakė pašnekovas.
Tokia eglė Panevėžio miestui kainavo šiek tiek daugiau nei 300 litų.
Eglutės kaina priklauso nuo aukščio
V. Juozaitis laidos metu supažindino su šiųmetėmis eglių kainomis. Jo teigimu, 1 metro eglė kainuoja 10 litų, iki 2 metrų – 14 litų, 2-3 metrų aukščio eglės kaina siekia apie 18 litų, 3-4 metrų – 35 litai, nuo 4 iki 5 metrų – apie 100 litų. Jei eglė didesnė nei 5 metrai, už kiekvieną papildomą metrą imama po 30 litų.
„Eglės būna kerpamos 8-10 metų, toks amžius yra pats tinkamiausias ir pats populiariausias“, - teigė želdinimo inžinierius.
Jo nuomone, daugelis pirkėjų žiūri į tai, kad eglė būtų kuo simetriškesnė, spalva žalesnė. Tankumas – skonio reikalas. Pašnekovas pasakoja, kad vienas ateina labai retos eglės, o kitas perka panašią į šluotą, kad net rankos negalima įkišti.
Nors trečdalis Lietuvos padengta miškais, tačiau, pasak girininko, nėra vienos tokios vietos, kurioje eglės būtų gražiausios.
„Nėra tokio etalono, kad konkrečiam krašte ar urėdijoje būtų auginamos gražiausios Lietuvos eglės. Eglė toks augalas, jei pasodinta tinkamoje vietoje, tai gražiai ir auga“, - teigė specialistas.
Kirtimas – ne žala
Miškų urėdijos eglutes pardavinėja su sąskaitomis faktūromis arba pirkimo kvitais. Taip žmogus gali žinoti, kad eglė nebuvo nukirsta nelegaliai.
Miško savininkui jokių leidimų nereikia, jis egles gali kirsti savo teritorijoje, nedarydamas miškui jokios žalos. Vis dėlto norint jas pardavinėti, asmuo turi turėti miško nuosavybės dokumentus, asmens dokumentą bei išduotą leidimą.
„Visi supranta, kad medžio kirtimas – tai žala. Nebūtinai. Mes ruošdami eglę miškui jokios žalos nedarome. Eglės yra nukertamos iš pomiškio, kur eglė niekada netaps medžiu, ji yra pasmerkta žuvimui. Arba iš miško želdinių, kur jie yra per tankūs. Jie retinami – iškertamos eglutės, kurios toje vietoj nereikalingos. Arba net yra auginamos specialios plantacijos – Kalėdų eglutėms. Todėl jei nėra kertama savavališkai ir ten, kur nedaroma žala, tai jos ir nepadaroma“, - pasakojo pašnekovas.
Administracinė bauda už savavališką eglių kirtimą siekia nuo 50 iki 100 litų.
„Reikia atlyginti žalą, o žala yra eglutės pardavimo kaina“, - patikino girininkas.