Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga feisbuke rašė, kad virusas keičiasi, pandemijos išraiška bei jos poveikis visuomenei keičiasi. Lygiagrečiai keičiasi ir ekspertų nuomonės apie racionalų pandemijos valdymą šiame jos etape.
„Ir labai gerai, kad nuomonės bei požiūriai išsiskiria – būtent tada, viską racionaliai ir korektiškai įvertinus, galima priimti optimaliausius pandemijos valdymo sprendimus. Živilė Gudlevičienė (premjerės patarėja sveikatos klausimais – „Delfi“) jau organizuoja išplėstinį LRV NEPT (ekspertų tarybos – „Delfi“) posėdį – jame bus pateikti skirtingi požiūriai ir svarstomi įvairūs pandemijos valdymo pokyčių pasiūlymai.
Ir tai puikiai parodo, kad NEPT nėra „užsiciklinusių“ fanatikų klubas, neva tai, turintis „liguistą polinkį“ ribojimams ar atstovaujantis „farma mafijos“ interesus (F20.0 lygio paistalai). LRV, išklausiusi visus pasiūlymus ir įvertinusi jų pagrįstumą, priims reikalingus politinius sprendimus, susijusius su pandemijos valdymo strategijos pakeitimais“, – feisbuke rašė M. Strioga.
Jis asmeniškai mano, kad visuomenės narių susidūrimas su omikrono atmaina yra neišvengiamas, o su visais ribojimais mes procesą tik ištempsime laiko atžvilgiu.
„Informacijos apie galimas natūralios infekcijos (įskaitant omikron atmainą) pasekmes, ypač rizikos grupių žmonėms, yra pakankamai, o jos sklaida – adekvati. Kontakto su omicron atmaina padariniai (tiek ūmūs, tiek ilgalaikiai liekamieji), priklausys nuo imunizacijos statuso optimalumo šio kontakto metu. Vakcinos, apsaugančios nuo sunkiausių infekcijos padarinių, yra visuotinai prieinamos, be jokių ribojimų“, – vardijo M. Strioga.
Sako, kad žmonės patys gali vertinti rizikas
Taigi, eksperto nuomone, omikrono bangos kontekste, žmonės gali patys vertinti rizikas ir spręsti, koks (re)imunizacijos būdas jiems priimtiniausias – saugesnis, ar visgi su prieskoniais bei jų galimu ilgai išliekančiu paskoniu.
„Dabartiniame pandemijos etape ne rizikos grupės žmonėms natūralus užsikrėtimas, imunologiniu požiūriu, yra net tam tikras pranašumas, nes leidžia susidaryti plataus profilio ir tvaresniam humoraliniam (antikūnų), o ypač, ląsteliniam (T limfocitų) atminties imuniniam atsakui, potencialiai galinčiam apsaugoti net ir nuo būsimų C19 viruso atmainų.
Rizikos grupių asmenims sudarytos visos sąlygos pasiskiepyti. Jei jie to nenori, ponų reikalas: net jei jie laikinai „užkištų“ ligonines, tai truktų kelias savaites; dalį jų natūrali atranka „prafiltruos“, – rašė M. Strioga.
Pasak eksperto, nesant omikron atmainai adaptuotų vakcinų, palaipsniui ribojimus reikia mažinti ir leisti visuomenei natūraliai reimunizuotis arba, jei jau dalis pageidauja, pirmą kartą imunizuotis „va bank“ būdu.
Sveikatos sistemos apkrova
Specialisto nuomone, jei būtų trumpalaikis antplūdis ligoninėse (ypač, jei dominuotų visai neimunizuoti ar laiku nerevakcinuoti rizikos grupių asmenys, t.y. natūraliai labiausiai pažeidžiami), irgi nereikėtų itin stabdyti natūralios (re)imunizacijos proceso.
„Jei jau sveikatos apsaugos sistema atlaikė iki šiol buvusias bangas, atlaikys ir šią, nes ji, dėl omikron atmainos plitimo spartos, bus trumpesnė. Svarbu, kad nebūtų sprogstamojo pobūdžio antplūdžio ligoninėse, kuomet neigiamus padarinius patirtų VISI visuomenės nariai.
Jei tik stebėsime per didelį krūvį sveikatos apsaugos sistemai (bet kuriai jos grandžiai, nes sutrikus vienai, poveikis, kaip domino efektas, persimeta į kitas jos grandis), tuomet galima svarstyti tam tikras viruso plitimą ribojančias priemones“, – rašė M. Strioga.
Pasak eksperto, šios priemonės leistų visuomenės susidūrimo su omikron atmaina procesą dirbtinai pristabdyti, taip užsikrėtimų kreivę suplokštinant bei ją ištempiant laiko atžvilgiu, kai y ašyje kreivei žemėjant, x ašyje ji ilgėja.
„Jei sveikatos apsaugos sistema „nebuksuoja“, pradėkime atsipalaiduoti, kitaip – užsižaisime“, – rašė M. Strioga.
Pasak jo, dauguma iki šiol taikytų „pandeminių“ ribojimų savo darbą jau atliko buvusių agresyvesnių pandemijos bangų metu, kai leido išvengti daug hospitalizacijų ir mirčių.
