aA
Koronaviruso pandemija paveikė Lietuvos gyventojų saugumą – lietuviai dėl COVID-19 jaučiasi mažiau saugūs, o didžiausias nesaugumo jausmas buvo jaučiamas pirmojo karantino, paskelbto pavasarį, metu.
Pandemija Lietuvoje: kas 6 su simptomais nesikreipia pagalbos, kas penktas mano, kad karantino nereikia
© DELFI / Andrius Ufartas

Didžiausią poveikį pandemija padarė studijoms ir laisvalaikiui.

Tokia informacija apie Lietuvos gyventojų reakciją į šalį ir visą pasaulį apėmusią pandemiją buvo gauta Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) projekto „COVID-19 pasekmės visuomenės saugumui: grėsmės ir naujos galimybės“ tyrimo metu.

LSTC tyrimas kartu atskleidė, kad pandemija į kasdienybę įnešė ir naujas kasdienybės praktikas – viruso neplatinimo praktikas. Vis tik, kaip aiškino LSTC vyriausioji mokslo darbuotoja Dr. Sarmitė Mikulionienė, mąstant apie šių praktikų sėkmingumą, tyrimas parodė, kad 60 iš 100 asmenų, jautusių koronavirusui būdingus simptomus, rudenį niekur nesikreipė.

„Penktadalis Lietuvos gyventojų pripažino, kad susidūrė su koronavirusui būdingais simptomais. Tai ką jie darė? Šimtas žmonių pajuto simptomus, 40 iš jų bandė susisiekti su karštąja linija ar poliklinika, ar su abiem.

60 iš jų nieko nebandė, su niekuo nesusisiekė. (..) Galiausiai rezultatas tas, kad 34 susisiekė, jie gavo profesionalų atsakymą, ką reikėtų daryti. Bet iš tų 40, kurie skambino, šeši negalėjo susiskambinti“, – sakė dr. S. Mikulionienė.

Tai reiškia, kad neaišku, ką, pajutus simptomus, darė 66 asmenys iš šimto. Šešiems procentams asmenų, siekusių gauti profesionalią pagalbą ar informaciją dėl jaučiamų koronaviruso simptomų, arba šešiems asmenims iš šimto, kvalifikuotos pagalbos gauti nepavyko. O 60 proc. žmonių arba 60 asmenų iš šimto dėl jaučiamų simptomų nesikreipė niekur ir neieškojo specialistų pagalbos.

Virusu netiki dešimtadalis

66 proc. tyrime dalyvavusių asmenų nurodė, kad asmeniškai pažįsta bent vieną žmogų, kuriam diagnozuotas koronavirusas. 38 proc. tyrimo dalyvių tikino dėl pandemijos jaučiantys nerimą, būnant viešose vietose. 20 proc. žmonių pripažino, kad jiems jau teko būti saviizoliacijoje.

Nepaisant to, 10 proc. apklaustųjų sakė netikintys koronaviruso egzistavimu.

Saugumo jausmas sumažėjo

„Smūgis gyventojų subjektyviam saugumui įvyko“, – taip pandemijos padarinius įvertino dr. S. Mikulionienė.

Saugumas tyrimo metu buvo vertinamas dešimtbalėje skalėje, kai 1 išreiškia visišką nesaugumą, o 10 – visišką saugumą. Prieš karantiną subjektyvaus saugumo vertinimas siekė 7,18 balo, pirmojo karantino metu jis nukrito labiausiai ir buvo lygus 5,64 balo.

Tarp pirmojo ir antrojo karantino jis pakilo iki 6.62 balo, o antrojo karantino metu vėl krito ir siekė 6,55 balo.

Kurias gyvenimo sritis paveikė labiausiai?

Pasak mokslininkės, didžiausias pandemijos poveikis buvo matomas aukštojo mokslo studijų ir laisvalaikio srityse. Poveikį šioms sritims atitinkamai įvardijo 95 proc. ir 83 proc. tyrimo dalyvių. 65 proc. tikino, kad koronaviruso pandemija paveikė šeimos gyvenimą, 64 proc. apklaustųjų išskyrė poveikį darbui, o 55 proc. – poveikį finansams.

Pandemija Lietuvoje: kas 6 su simptomais nesikreipia pagalbos, kas penktas mano, kad karantino nereikia
© DELFI / Domantas Pipas

Pokyčiai, kaip pastebėjo dr. S. Mikulionienė, buvo įvairių krypčių, tačiau labiau neigiami nei teigiami.

„Vis tik dalis žmonių pokyčius įvertino ir teigiamai, ir neigiamai. Kiekvienoje srityje pokyčiai buvo, pokyčių kryptys įvairios. Esminis pokytis yra tai, kad daugelis veiklų tapo nuotolinės“, – teigė dr. S. Mikulionienė.

„Globalios pandemijos situacija giliai ir plačiai paveikė visas kasdienio gyvenimo praktikas ir sukėlė žmonėms nesaugumo jausmus. Daugeliui iš mūsų teko pamąstyti ir apie gyvenimo trapumą, ir apie gyvenimo vertybes“, – apibendrino mokslininkė.

Anot dr. S. Mikulionienės, persikėlimui į nuotolinę erdvę, kuris dėl pandemijos yra būtinas, sudėtingiausiai pritaikomas nuotolinis moksleivių mokymasis ir laisvalaikio veiklos bei užsiėmimai. Būtent šių praktikų įgyvendinimas nuotoliniu būdu yra labiausiai keliantis įtampą.

Požiūris į skiepus – skeptiškas

LSTC jaunesnioji mokslo darbuotoja, projekto vykdytoja Inga Gaižauskaitė, pristatydama tyrimo rezultatus, aptarė lietuvių požiūrį į skiepus. Nesiskiepyti planuoja net 27 proc. tyrimo dalyvių. Skiepytis – 40 proc.

Tarp nesiskiepijimo priežasčių, I. Gaižauskaitės teigimu, rikiuojasi šalutinio poveikio baimė, patirtos alerginės reakcijos, neaiškus skiepo patikimumas, neigiamas nusistatymas prieš skiepus.

Vakciną nuo COVID-19 teigiamai labiau vertina vyrai: palankiai skiepus vertina 49 proc. vyrų ir 33 proc. moterų.

I. Gaižauskaitė pabrėžė, kad, galvojant apie apsisprendimą skiepytis ar ne, ketinimas ir sprendimas yra skirtingi dalykai, tarp kurių yra laiko tarpas. „Turime laiko aplinkybių ir informacijos tarpą, per kurį poslinkis gali įvykti. Todėl svarbu žinoti gyventojų motyvus“, – aiškino mokslininkė.

vaikas, mergaitė, skiepai, skiepas, vakcina
vaikas, mergaitė, skiepai, skiepas, vakcina
© Vida Press

Lietuviai ilgisi stiprios rankos

LSTC vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Janušauskienė tikino, kad pandemija kelia tam tikrų iššūkių ir demokratijai. „Krizinės situacijos sustiprina autoritarizmo tendencijas ir tai gali turėti ilgalaikių pasekmių. Manoma, kad pokarantininis laikotarpis pasižymės mažesniu demokratijos lygiu, kalbant apie demokratines šalis“, – paaiškino mokslininkė.

Pasak jos, kas penktas tyrime dalyvavęs žmogus ilgisi „stiprios rankos“. „Tai yra nostalgija „stipriai rankai“, nostalgija sovietmečiui“, – sakė dr. D. Janušauskienė.

Nepaisant to, kad Rusija viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje yra minima rečiau, ji išlieka viena iš dažniausiai įvardijamų grėsmių. 4 iš 10 gyventojų Rusiją įvardija kaip grėsmę.

Pandemijos suvaldymo vertinimas taip pat atskleidė, kad kas penktas Lietuvos gyventojas mano, kad karantinas nėra reikalingas. Todėl dar griežtesnės karantino priemonės, kaip pastebėjo mokslininkė, palaikymo nesulauktų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(69 žmonės įvertino)
2.8261

Top naujienos

Nerijus Povilaitis

Rusija atrado naujus priešus – šalyje kyla baisiausius prisiminimus žadinanti banga (1)

Pradėjus karą Ukrainoje , vienas Rusijos deklaruotų tikslų buvo užpultos šalies...

Verslas PliusVytautas Budzinauskas

Kaip išvengti probleminių skolų: nuo psichologinių pratimų iki įsirašymo į „stop“ sąrašą

Infliacijai slopinant gyventojų perkamąją galią ir vartojimą, žmonėms gali kilti pagundų...

Rusijoje peržengta raudona linija: taikiniais taps ir Putino bendražygiai (18)

Totali visuomenės kontrolė, kai įskundžiama ir policijos sulaikoma kavinėje apie karą Ukrainoje...

„Žalgirio“ problemas išskyręs Maksvytis: kai nesiseka, tą ubagą ir su lazda visi muša (2)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (12-11) baigė antru pralaimėjimu bei penktadienį...

Kas nutekino informaciją Bartoševičiui: iškalbinga įvykių eiga (43)

Galimo slaptos informacijos nutekinimo detektyvas tęsiasi. Generalinei prokurorei Nidai Grunskienei...

Savaitgaliui į Lietuvą užsuks žiema: šaltį dar labiau sustiprins žvarbus vėjas

Šeštadienio dieną orus lems anticiklono rytinis pakraštys. Diena bus debesuota, vietomis pasirodys...

Karas Ukrainoje. JAV patvirtino dar vieną karinės pagalbos paketą Ukrainai karo ekspertas: Putinas ruošia spąstus Ukrainai (12)

Rusijos okupantai dabar yra pasiekę tam tikrą etapą, kai Rusijos strateginis pralaimėjimas jau...

„Ignitis“ klientai sulaukė naujo laiško: bendrovė pakeitė sprendimą dėl nefiksuoto elektros plano

Dalis elektros vartotojų nustebo dėl naujų tiekėjo „ Ignitis “ laiškų, kuriuose šis...

„Žalgiris“ iš duobės neišlipo – Kaune triuškinančiai pralaimėjo „Partizan“ komandai (13)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (12-11) baigė antru pralaimėjimu. Kazio...