Žinios apie pirmuosius skiepus, kurie pasiekė Europos šalis bei JAV, suteikė bent šiek tiek daugiau vilties 2020-aisiais koronaviruso iškamuotam pasauliui. Nesunkiai visas kitas tarptautines krizes, skandalus bei įtampas į antrą planą nustūmusi pandemija ne tik prikaustė dėmesį, vargino milijonus žmonių, bet kartu ir užgožė patį faktą, kaip prasidėjo ir kokių pasekmių jau turėjo šis reiškinys.
Jei dar metų pradžioje atrodė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai gali sukelti krizių Artimuosiuose Rytuose, o Azijoje galima tikėtis nebent atsinaujinsiančių amerikiečių ir kinų prekybos konfliktų, tai viską pakoregavęs užkratas Uhano mieste visas pernykštes prognozes apvertė aukštyn kojomis.
Ir jei pirmosios bangos metu prognozuota rimtesnis poveikis pirmiausia Kinijai, būtent Vakarų šalyse šis užkratas išplito daug plačiau ir nusinešė daugiau gyvybių nei Kinijoje, kurioje, oficialiais duomenimis, mirė 4,6 tūkst. žmonių.
Dar daugiau – poveikis Vakarų šalių ekonomikoms gali būti daug stipresnis, ilgalaikis ir negrįžtamas, o Kinijai anksčiau, nei planuota, matuojamas pasaulio lyderės vaidmuo. Iki šiol tokiu mėgavosi JAV, jos toliau kenčia nuo koronaviruso – JAV nuo šio užkrato mirė per 330 tūkst. amerikiečių.
Dėl neatsakingo elgesio pandemijos pradžioje kritikuotas D. Trumpas pripažino tyčia menkinęs koronaviruso grėsmę, taip esą nenorėjęs kelti panikos. Vis dėlto toks jo elgesys tik dar labiau įaudrino Ameriką, ji, net ir neperrinkusi D. Trumpo antrajai kadencijai, lieka suskilusi kaip niekada. Ir visa tai – vos vienų metų pasekmės, o ekspertai neabejoja, kad Kinija kitais metais dar labiau išnaudos 2020-ųjų pamokas.
Vakarų vienybės pabaiga
Tai, kad Europai ir JAV pastaraisiais metais ir taip buvo sunku rasti bendrą kalbą, o dabar bus nelengva atsitiesti po koronaviruso, vis garsiau kalba ekspertai. Ir nors dar pavasarį Europos Sąjungos lyderiai pažadėjo ambicingą atsigavimo paketą bei milijardus eurų, kurių dalis jau pasiekė ir kitais metais taip pat pasieks ES nares, braškanti Bendrijos vienybė, nesutarimai ir objektyvi antrosios bangos realybė kol kas neleidžia kalbėti apie greitą atsigavimą.
Kol kas Europos ir JAV viltis atsigauti bei atnaujinti dialogą skatina nebent vakcinavimo proceso pradžia bei JAV prezidento rinkimų baigtis. Tačiau pastaroji amerikiečius iki šiol skaldo, mat pralaimėjimą JAV prezidento rinkimuose Joe Bidenui patyręs D. Trumpas iki šiol formaliai laikosi įsikibęs vilties šiaudo bei skaldo pasitikėjimą šalies demokratine sistema. O tai, pasak ekspertų, yra pavojinga ir transatlantiniams santykiams, pastaraisiais metais patyrusiems daug iššūkių.
„Sausio mėnesį bus naujojo prezidento inauguracija ir bus įdomu stebėti šį procesą, nes dabartinis lyderis neatsisako teiginių, kad nepralaimėjo rinkimų, ir tų keistokų minčių, kad situacija vis dar gali pakrypti jam palankia linkme. Tai nėra labai džiuginantis veiksnys, nes JAV yra kertinė NATO valstybė, labai svarbi Lietuvos partnerė, ir bet koks politinis nestabilumas nėra sveikintinas reiškinys“, – laidoje „Delfi tema“ sakė Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Ir tai tėra problemų pradžia, mat jeigu vilčių dėl J. Bideno pergalės lapkritį neslėpusi Europa ir galėjo tikėtis daugiau sutarimo kitais metais, neslepiama, kad kai kurie JAV ir Europos nesutarimai yra ne šiaip įsisenėję, bet ir pasmerkti dramatiškiems sprendimams. O tai gali būti susiję su ta pačia Kinija.
Viena vertus, anot L. Kojalos, lūkesčiai, kad Kinija įsilies į globalią ekonomiką, taps dar viena svarbia partnere ir rinką, o į šią šalį bus žvelgiama kiek kitaip, šiemet žlugo.
„JAV yra sutarimas, kad Kinija – potencialus pavojus daugelyje sričių, nuo technologinių iki vertybinių, ir ieškoma priemonių, kaip tą Kinijos įtakos augimą apriboti. Kita vertus, Europos šalyse tokio sutarimo dar nėra, dar šiemet girdėjome, kaip ES diplomatijos vadovas sakė, kad Europa mėgsta pasirinkti savo kelią, kaip toje Sinatros dainoje. Klausimas – koks tas kelias gali būti?“ – svarstė L. Kojala.
Ar tai toliau reikš dvipusį eismą, viena vertus, pabrėžiant žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, kita vertus, tęsiant tolesnę prekybą, nes Kinija yra reikšminga ypač tokioms šalims, kaip Vokietija, kurios prekybos apimtys sudaro pusės visos ES prekybos apimčių. Ar ES imsis griežtesnių veiksmų ir stos į JAV pusę? Anot eksperto, pastarojo kelio iš ES sunku tikėtis, nes ES bendros užsienio politikos iš esmės daugeliu atvejų neturi ir nepanašu, kad artimiausiais metais turės.
„Jei Vakarų pasaulis dar ir tarpusavyje nėra vieningas pačiais svarbiausiais geopolitiniais klausimais, tai suteikia svertų trečiosioms šalims plėsti savo įtaką“, – pažymėjo RESC vadovas.
Pekinas pralenks Vašingtoną
Ką reiškia tokia įtaka atskiroms ES valstybėms, jos jau spėjo patirti savo kailiu šiemet, kai dėl koronaviruso krizės dramatiškai keitėsi europiečių požiūris į JAV ir Kiniją. Daugelio ES šalių palankumas amerikiečiams mažėjo, o Kinijai kaip tik augo.
Simbolišku tokio įspėjimo patvirtinimu tapo nedidelis incidentas Italijoje. Netoli Vičencos, kur dislokuoti amerikiečių kariai, vienas italas šių metų kovą šalia parduotuvės nukabino Europos Sąjungos vėliavą ir užkabinęs iškėlė Kinijos. Tokio elgesio apraiškų Italijoje ir kitose šalyse padaugėjo po to, kai Kinija pradėjo kaukių diplomatijos politiką, – siuntė pagalbos rinkinius Europos valstybėms ir taip sudarė įspūdį, kad labiau nei ES rūpinasi europiečių sveikata.
Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Marius Laurinavičius įsitikinęs, kad tai tėra pradžia. Vienas pirmųjų apie Kinijos keliamą grėsmę ėmęs kalbėti ekspertas įspėjo, kad Vakarų konfrontacija su Kinija neišvengiama dėl Kinijos veiksmų, ambicijų ir agresyvumo.
„Deja, tenka pripažinti, kad pandemija yra ta priemonė, kurią Kinija toliau išnaudoja galiai ir įtakai stiprinti pasaulyje. Prieš kelias dienas paskelbtas naujas tyrimas rodo, kad dėl pandemijos Kinija gali tapti didžiausia ekonomika anksčiau, nei prognozuota, tai dar labiau didina Kinijos agresyvumą: supratusi savo galią ji pradėjo elgtis, kaip nori, rodyti pasauliui, kad visi kiti turės prisitaikyti prie jos, ekonominis stiprėjimas didins jos agresyvumą, o Vakarai, nors ir atsimerkę, tas grėsmes dar nepakankamai supranta“, – teigė ekspertas.
Jo paminėtame Ekonomikos ir verslo tyrimų centro tyrime pažymima, kad Kinija jau 2028-aisiais, t. y. penkeriais metais anksčiau, nei prognozuota iki šiol, turėtų pralenkti JAV ir tapti galingiausia pasaulio ekonomika.
O to pasekmes gali pajusti ne tik Amerika, bet ir visa transatlantinė bendruomenė, kuri paremta glaudžiu bendradarbiavimu su galingiausia pasaulio valstybe.
Pekinas išnaudoja pleištus
M. Laurinavičiaus manymu, jau artimiausiu metu Kinijos veiksnys gali tapti nesutarimų priežastimi tarp JAV ir, pavyzdžiui, Vokietijos.
Ir nors artimiausiais metais galima tikėtis transatlantinių santykių ir ypač tarpusavio pasitikėjimo atgaivinimo, nuo koronaviruso labiau nukentėjusių tiek JAV, tiek Europos šalių interesai galiausiai gali išsiskirti, jeigu pragmatiškesnė pasirodys bendradarbiavimo perspektyva su galingesne partnere, t. y. Kinija, arba ekonominę naudą žadančia Rusija.
Pavyzdžiui, „Nord Stream 2“ projektas tarp Rusijos ir Vokietijos iki šiol kursto nesutarimus su JAV, bet nėra jokių ženklų, kad vokiečiai nusileistų amerikiečių spaudimui. Toks pat spaudimas jau kitais metais gali stiprėti ir dėl Kinijos. O į tai dėmesį turėtų atkreipti ir Lietuva.
„Reikia suprasti, kad Kinija nėra taip toli, kaip mums atrodo. Kinijos grėsmė, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, gali tapti didesnė nei Rusijos, o visos tos grėsmės, kai kalbame apie Rusiją, ateina ir iš Kinijos, tik dažniau jų nematome, nes tokios šalys viską išnaudoja žvalgybinėms, ardomosioms operacijoms. Tai, ką Kinija daro kitose valstybėse, Lietuvoje irgi jau daro arba darys“, – pabrėžė M. Laurinavičius.