Pamirškite sočias ir ilgas lietuviškas vestuves: kiek reikia įdėti į vokelį ^{vestuvėms iki 50-ies svečių – 7000–8000 eurų}

Kasmet brangiau

Pamirškite sočias ir ilgas lietuviškas vestuves. Meilės šventės tradicijoms keičiantis vestuvininkai nebeošia ištisas dvi dienas, tam pakanka ir keleto valandų, jaunieji prašo svečių nedovanoti gėlių ir reta pora beužsuka į bažnyčią. Visgi vestuvėms surengti jaunavedžiai nepagaili ne vienos dešimties tūkstančių eurų, o svečiams verta žinoti, kiek mandagu įdėti į vokelį.

Visoje Lietuvoje vestuves organizuojančios panevėžietės Monikos Baltaitės teigimu, šiais laikais iškelti vestuves kainuoja nemažai, tačiau kiekvienos šventės kaina gali labai skirtis.

Daugiausia jauniesiems tenka pakloti už puotos vietą. Tiesa, į tai įskaičiuotas ir maistas bei gėrimai.

Vestuvių planuotoja pastebi: tiek sodybų, tiek vilų kainos kasmet sparčiai kyla.

„Vos ne 50 proc. vestuvių biudžeto reikia skirti šventės vietai“, – skaičiuoja M. Baltaitė.

Anot jos, pastaruoju metu labai madinga surengti neilgą pasibuvimą su svečiais – furšetą.

Tokias vestuvės – su puošnia, iškilminga jaunųjų apranga, skaniais užkandžiais, iki 50-ies svečių – surengti, pasak M. Baltaitės, kainuotų 7000–8000 eurų.

Tačiau jei šventė su nakvyne 50-iai žmonių, kaina prasidėtų nuo 15 tūkst. eurų.

Vestuvių organizatorė atkreipia dėmesį, kad šį sezoną ypač pasijuto, jog žmonės taupo, darosi populiaru tuoktis darbo dienomis.

Anksčiau į vestuves buvo kviečiami pusbroliai, pusseserės, dauguma giminių, dabar svečių ratas gerokai mažesnis. Dažna besituokianti pora renkasi pasibuvimą tik su draugais.

Visgi viena tradicija lieka nesulaužoma: balta nuotakos suknelė išlieka vestuvių etalonu. Tačiau jos modelis keičiasi.

L. Guokės teigimu, maždaug pusė santuokų registruojama darbo dienomis. „Sekundės“ nuotr.

„2000-ųjų suknelės-tortai tikrai jau išėjo iš mados, nebepopuliarios barbiškos, princesių pūstos suknelės. Vyrauja elegancija, kuklumas. Yra nuotakų ir trumpomis suknelėmis“, – pasakoja M. Baltaitė.

Prašo nedovanoti gėlių

Vestuvės – tikrai nepigi šventė ne tik jų kaltininkams jaunavedžiams, bet ir svečiams.

Tokia proga tenka įsigyti šventinius drabužius, avalynę, damoms reikia šukuosenų, makiažo. Neretai diskusijų klausimu tampa, kiek įdėti į vokelį – dovanos jaunavedžiams dabar paprastai nebeteikiamos.

Pasak M. Baltaitės, kiek dėti į vokelį, svečiai sprendžia patys, o sumos labai skirtingos.

„Čia tas pats, kaip ir su auka bažnyčiai – vieni duoda 50 eurų, kiti – 200. Manau, kad turėtų įdėti nuo žmogaus bent jau 100 eurų“, – svarsto vestuvių planuotoja.

Nors viešojoje erdvėje neretai kyla diskusijos, kad dėti į vokelį reikia tiek, jog jauniesiems vestuvės atsipirktų, tačiau, pasak M. Baltaitės, tokio skaičiavimo tikrai neturi būti ir jaunieji to nesitiki – bent jau jai tokie klientai dar nepasitaikė.

Ji pastebi, kad dabar vestuvėse jaunieji nebenori gauti ir gėlių.

„Šį sezoną 9 iš 10-ies mūsų klientų kvietimuose yra parašę, kad svečiai nedovanotų gėlių“, – pasakojo M. Baltaitė.

Lietuviškąsias išstumia amerikietiškos

Šiuolaikinės lietuvių vestuvės: nyksta net tos tradicijos, kurios atrodė nepajudinamos. Piršlių, pagal senųjų vestuvių tradicijas vadintų antraisiais pagal svarbą žmonėmis po jaunųjų, pareigybę išstūmė liudininkai, nebeliko ir pulko pamergių su pabroliais.

Nebeliko ir išbandymų jauniesiems – malkų kapojimo, kūdikio vystymo.

Dabartiniai vestuvių akcentai – torto pjovimas, nuotakos puokštės metimas, pasak M. Baltaitės, yra atėję iš Amerikos.

Iš lietuviškųjų vis dar išlikęs šeimos židinio uždegimas. Kartais jaunavedžius tėvai dar sutinka su duona ir druska.

„Bet kuo toliau, tuo labiau visi atsisako ir to, nes nelabai gražiai įsikomponuoja į šventės bendrą vaizdą“, – teigia M. Baltaitė.

Vestuvių planuotoja atkreipė dėmesį, jog gerokai sumažėjo santuokų bažnyčiose.

Madingiau tampa tuoktis išvažiuojamojoje ceremonijoje ir net ne visada su metrikacijos skyriaus specialistu. Tiesiog jaunieji santuoką užregistruoja dieną prieš šventę ar ryte, o vėliau surengiama šventė su ceremonmeisteriu. Vestuvių planuotojos teigimu, tokios šventės būna intymesnės, ilgesnės, jose pasakojama apie jaunuosius.

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebonas K. Palepšys pastebi, kad poros apskritai nebenori tuoktis – ne tik bažnyčioje. P. Židonio nuotr.

© Asmeninio albumo nuotr.

„Tokių ceremonijų kasmet vis daugiau ir daugiau“, – pastebi planuotoja.

Populiarėja juoda

Šventes organizuojančios studijos viena iš įkūrėjų panevėžietė Ramunė Lapienienė pastebi, kad lietuvių skonis ir pageidavimai kasmet keičiasi.

Jaunieji nori netikėtų, originalių sprendimų.

Pavyzdžiui, vestuvėse vis dažniau pageidaujama juoda spalva ir netikėta šventės vieta.

„Žinoma, kad klasika neišėjo iš mados, bet vis daugiau žmonių nori išskirtinumo. Būtent tai šiemet ir yra svarbiausia tendencija. Tai ir išskirtinės dekoracijos, tokios kaip didžiuliai veidrodiniai burbulai, ir netikėtas spalvų pasirinkimas. Šiemet labai madingas baltos ir juodos arba juodos ir žalios spalvos deriniai“, – pasakoja R. Lapienienė.

Dar viena pastebima tendencija – keičiasi švenčių erdvės. Anksčiau, vestuvių organizatorės pastebėjimu, buvo įprasta privačias šventes švęsti kaimo turizmo sodybose, restoranuose, šiandien ieškoma labiau netikėtų erdvių.

Vestuvių planuotojos teigimu, norint išskirtinės vestuvių šventės, reikės keturženklės sumos.

„Vestuvių kainos tikrai nėra mažos, šventei išleidžiama vis daugiau. Šiandieninis vestuvių biudžetas siekia apie 30 tūkst. eurų, jei norima nestandartinių, išskirtinių sprendimų“, – teigia verslininkė.

Į šią kainą įskaičiuotas visas šventės organizatorių komandos darbas: dekoracijos, desertai, organizavimas, gėlės, spauda.

Darbo dieną – į vestuves

Panevėžyje šiais metais susituokė 150 porų.

Miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Loretos Guokės teigimu, maždaug pusė santuokų registruojama darbo dienomis.

Ji pastebi, kad išvažiuojamosios santuokos Panevėžyje nėra populiarios, matyt, dėl to, kad miestas nėra turtingas vaizdingų vietų.

Visgi atsiranda norinčiųjų santuoką įregistruoti ne Civilinės metrikacijos skyriuje, o kuriame nors miesto parkų ar ant „Ekrano“ marių kranto.

Panevėžio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vyresnioji specialistė Zita Gasiūnienė irgi atkreipė dėmesį, kad neretai poros pageidauja tuoktis darbo dienomis.

Praėję metai rajone buvo rekordiniai – registruotos net 25 išvažiuojamosios santuokos.

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebonas Kęstutis Palepšys pastebi, kad poros apskritai nebenori tuoktis – ne tik bažnyčioje.

Dvasininkas skaičiuoja, jog per visus šiuos metus katedroje tuoktis bus panorusios vos septynios poros.

„Sunku pasakyti, kodėl tiek mažai. Tokio tyrimo nedarėme, bet galima nuspėti. Tiesiog žmonės nenori įsipareigoti“, – mano klebonas.