Įvykį mačiusi praeivė teiravosi, ką reiktų daryti – jos vaikai šio darželio nelanko, tačiau prisipažino, kad tą patį darželį lankė ji pati, kai buvo maža – auklėtoja po 15 metų nepasikeitusi. Po įrašu nusidriekė keliasdešimt komentarų – daugelis dalijosi savo patirtimi.

Bijo, kad situacijos „neužglostytų“

Viena mama pasakojo, jog tokių atvejų pasitaiko gan dažnai. Ji teigė vieną vyresnio amžiaus auklėtoją „pagavusi už rankos“ tyčiojantis iš dukros: „Praeitą vasarą, buvo 30 laipsnių karščio lauke, grupėje dar daugiau. Liepė per pietų miegą gulėti su pižama ilgomis rankovėmis ir užsiklojus žiemine antklode. Dukra atsikėlė ir nuėjo tyliai atsigerti. Auklėtoja ėmė rėkti ant jos ir visaip kitaip koneveikė, kad nemiega. Ji buvo kiaurai šlapia nuo prakaito.“

Sukrečiančia istorija pasidalijusi komentatorė sakė, jog vaiko iš darželio atėjo pasiimti neįspėjusi. „Viską įrašiau. Baigėsi tuo, kad užglaistė viską ir tiesiog išlemeno „atsiprašau“. Nemanau, kad jos elgesys kitų atžvilgiu pasikeitė. Tą savaitę darželyje ne vienas vaikas gavo saulės smūgius“, – reziumavo ji.

Kita mama guodėsi, jog šiandien jos priešmokyklinukas vos priėjęs darželį pradėjo žiūrėt pro langą kokia auklėtoja, o pamatęs – puolė į ašaras. „Bet va, niekaip nepaaiškina kodėl. Kartais vaikams sunku nusakyti kas tai gali būti, juk naudojamas ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas“, – pabrėžė ji.

O pačiai bendraujant su pedagoge nieko blogo neteko pastebėt. „Kaip ir daugeliui auklėtojų, įprasta prieš tėvelius pasirodyt. Bet pas šią pedagogę grupėje būna tylu ypač valgio metu – skrendančią musę išgirsi. Tai va, sunku suprasti kas vyksta, kai tėvai nemato, negirdi. Kita auklėtoja be proto myli ir laukia, nors šiuo metu ji rizikos grupėje“, – samprotavo komentatorė.

Kiti gi pergyveno, jog darželio administracija visko tyliai ramiai neužglostytų, nes nėra jokių įrodymų – tik įvykį mačiusios moters pasakojimas.

„Delfi“ pavyko susisiekti su minėto darželio „Gintarėlis“ direktore Kristina Brinkliene. Nupasakojus atvejį ir pasiteiravus, ar jai yra žinoma, kad viena lopšelyje-darželyje dirbančių auklėtojų galimai smurtavo prieš vaikus – ši greitakalbe atsakė, jog apie tai nieko nežino, komentarų nebus ir nesigilindama į detales baigė pokalbį.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Komunikacijos skyriaus vadovas Arūnas Malinovskis nesistebėjo tokiu poelgiu.

„Visada žiūriu į šį reikalą iš kitos pusės – direktoriai išsigąsta, nenori bendrauti. Tačiau tam yra steigėjai, kurie atsakingi už darželio veiklą – tai savivaldybė (jei įstaiga nėra privati), švietimo skyriaus specialistai. Būtent jie ir atsakingi už emocinį ir psichologinį klimatą, vaikų saugumą darželyje. Atsakomybę prisiima ne tik auklėtojai, bet ir įstaigos steigėjai“, – sakė jis.

Pasiteiravome A. Malinovskio, kokių veiksmų derėtų imtis tokiais atvejais, kai pastebimas ugdytojų smurtas ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pirmiausia, anot jo, pastebėjus emocinį, tuo labiau fizinį smurtą iškart reiktų informuoti ugdymo įstaigos vadovą. Kiekvienoje įstaigoje privalo būti patvirtinti planai, kaip reaguoti į panašius dalykus. „Laikinas nušalinimas, ikiteisminis tyrimas, informuojama vaiko teisių apsaugos tarnyba. Jei smurtas fizinis – tučtuojau informuoti policiją“, – aiškino A. Malinovskis.

Konkrečiu atveju, įvykį matė pro šalį ėjusi liudininkė. A. Malinovskis sakė, jog ji galėjo pasielgti paprastai – paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Yra ir kitas kelias: informuoti darželio vadovybę arba steigėjus – savivaldybę. Kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą (vietinį skyrių). Pagal tą pranešimą bus pradedama veiksmų grandinė. „Jei pastebėtas fizinis smurtas yra reaguojama per valandą, jei psichologinis – per šešias. Atliekamas pranešimo patikrinimas: vykdomos apklausos, susisiekiama su įstaiga, pabendraujama su tėvais, šeimos nariais“, – veiksmus vardijo pašnekovas.

Suėmė už rankos, kad apsaugotų

Anot jo, tyrimo metu paaiškės, ar tai momentinis, kitaip tariant, vienetinis atvejis. Tarkim, jei tėvai auklėtojai neturi jokių priekaištų – vaikų teisių pažeidimas nefiksuojamas. Visgi elgesys gali būti užfiksuotas, kaip emocinis, psichologinis smurtas.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyr. komunikacijos specialistė Loreta Kaškelienė „Delfi“ sakė, jog situacija savivaldybei yra žinoma, buvo susisiekta su lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktore ir išaiškinta situacija.

„Kaip teigė lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorė, vaikas negavęs žaislo elgėsi netinkamai, keldamas pavojų savo sveikatai. Tad auklėtoja, siekdama išvengti susižeidimų, suėmė vaiką už rankos ir pakėlė balsą. Jei auklėtoja nebūtų ėmusi tokių veiksmų, darželį lankantis mažametis būtų susižeidęs. Vis dėlto Švietimo skyrius paragino lopšelio-darželio direktorę dar kartą instruktuoti personalą, kaip tinkamai turi būti elgiamasi su mažamečiais stresinėse situacijose“, – paaiškino L. Kaškelienė.