Lietuvoje net paprasčiausias žolės pjovėjas gali uždirbti daugiau nei aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo patirties turintis gydytojas.
© Facebook nuotr.

Tai paaiškėjo sugretinus du darbo skelbimus – šis nuotraukų montažas sparčiai plinta feisbuke, piktindamas dažną jį išvydusį.

Atlyginimų skirtumas – paradoksalus

Vyriausiojo specialisto (gydytojo) ieškoma Klaipėdos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, žolės pjovėjo – taip pat Klaipėdoje, įmonėje „Švarus namas“.

Iš gydytojo reikalaujama, kad jis dirbtų kompiuteriu, turėtų žinių rašvedybos srityje, būtų įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, gydytojo kvalifikaciją ir bent vienų metų darbo patirtį.

Savo ruožtu žolės pjovėjui užtenka būti baigus vidurinę, turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir neturėti žalingų įpročių. Panašaus darbo patirtis – tik papildomas privalumas.

Tai galbūt dar taip nepiktintų, jei ne paradoksalus atlygių už šiuos darbus skirtumas. Žolės pjovėjui siūloma mokėti 912 eurų kas mėnesį, o gydytojui – vos 692 eurus. Abi sumos nurodytos prieš mokesčius.

Palygino žolės pjovėjo ir gydytojo atlyginimus: Lietuvai laikas daryti išvadas
© Facebook nuotr.

Ieško ilgai ir sunkiai

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Garšva DELFI patvirtino, kad gydytojo už tokį atlyginimą iš tiesų ieškoma.

„Mes esame valstybinė įstaiga, tokie yra atlyginimai. Ilgai ieškom, ypač sunku. Daugiau, sakykime, atsiranda jaunimo – rezidentai, ką tik mokslus baigę, šeimos gydytojai. Tų jaunesnių dar šiaip ne taip priprašome, kad ateitų padirbėti, bet kaita vyksta ir tarp jų. Pradeda dirbti, įgyja praktikos ir išeina. Tiek metų mokytis ir už tiek dirbti... Problema – visur“, – pripažino pašnekovas.

Anot jo, valstybinėse įstaigose apverktinos ir kitų specialistų algos. Pavyzdžiui, socialinių darbuotojų.

„Yra didelė kliūtis gerus specialistus pasamdyti. Visi tą puikiai žino, bet šiandien yra taip. Liaudiškai tariant, ir televizija, ir radijas seniai tą šneka. Ir Seime pašneka. Bet turi valstybė kitų įsipareigojimų, valstybės tarnyboje taip jau yra. Ateis laikas ir iki mūsų. Kiek turime informacijos, rudenį šis klausimas Seime bus sprendžiamas“, – lūkesčiais pasidalijo A. Garšva.

Airijoje tiek uždirba per dieną ar dvi

Jis neslėpė, kad darbuotojus piktina ne tik maži atlyginimai, bet ir sudėtingos darbo sąlygos.

„Gydytojai, turintys aukštąjį medicininį išsilavinimą, tiek metų mokėsi – mokykla, 6 metai studijų, dar 4 rezidentūros... Jie gal norėtų ir dirbti, ir tarnauti, vienas kitas ateina, pabūna, padirba, bet žmogus, žinote, visuomet ieško, kur geriau. O tuo labiau jaunimas. Kaip tam jaunam žmogui, šeimai išsilaikyti? Kaip jis gali pasiimti paskolą? Gerai, jei tėvai padeda tą pirmąjį įnašą padaryti. O kaip jam toliau išsimokėti už gyvenamąjį plotą? Nuomos kokios kainos, ir ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdoje. O ką miesteliuose daryti, kur kokie mažesni skyriai, – Marijampolė, Alytus, Utena?“, – klausė A. Garšva.

Pašnekovas pripažino, kad yra miestelių, kur gydytojams išskiriami net nemokami būstai, kad tik jie atvyktų ten dirbti.

„Žinote, čia žmogus mėnesį dirba, o Airijoje tiek gauna per dieną ar dvi“, – aiškino jis.

Palygino žolės pjovėjo ir gydytojo atlyginimus: Lietuvai laikas daryti išvadas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Susiduria su priekaištais, skundais, išvedžiojimais

Pasak A. Garšvos, jei atlyginimai šalyje būtų didesni, gal visi pasijustume orūs, padengtume ir turimas skolas.

„Kaip užsieniečiai sako: „Atvažiuoji, viskas gerai, viskas gražu, bet gatvėje žmonės eina nusiminę, liūdni.“ Taip. Šeima eina ir galvoja, kaip pragyventi, kaip nusipirkti kokią knygą paskaityti. Šneku iš žmogiškosios pusės. Kaip valstybės tarnautojas galiu pasakyti – apskaičiuota, kad šią dieną tas darbas tiek kainuoja, tiek ir moka“, – kalbėjo jis.

Maža to, pašnekovas ragino prisiminti, kokiomis sąlygomis valstybės tarnautojams tenka dirbti, kaip į juos žiūrima.

„Mūsų klientai ateina su didžiuliais lūkesčiais, o paskui, kai vieno ar kito poreikio patenkinti negalime pagal teisės aktus ir visą tvarką, yra pripažįstamas darbingu ar iš dalies darbingu, susiduriame su didžiausiais iššūkiais. Reikia atlaikyti visus priekaištus, skundus, išvedžiojimus. Jauną žmogų morališkai tie visi įžeidinėjimai labai pažeidžia. Kam jam tas?“, – klausė pašnekovas.

Dvidešimtmečiai darbo net išsigąsta

Anot A. Garšvos, morališkai toks darbas – be galo skaudus ir sunkus.

Savo ruožtu įgiję neįgaliojo statusą gali sau leisti nedirbti, gauna išmokas, už juos mokami mokesčiai, tad tokių malonių siekiantieji ryžtasi ir neįtikėtiniems dalykams.

„Gydymo įstaigose medikai susiduria su atvejais, kai ligoniai už gydymą, sveikatą yra dėkingi, o čia – viskas atvirkščiai“, – aiškino tarnybos atstovas.

Jo teigimu, dvidešimtmečiai socialiniai darbuotojai kartais net išsigąsta, kai klientai pradeda šaukti, grasinti, linkėti ne tik numirti, bet ir kreipiasi į galbūt planuojamus vaikus, pradeda keikti tėvus.

Visuomenės požiūris žeidžia

„Mes, vyresnieji, tą jau praėję, pripratę, bet namo grįžus atsiliepia. Žinote, atvirai pasakysiu, čia pabuvęs dieną, dvi ar tris nenori nieko matyti. Žmonių nereikia tau. Nei draugų reikia, nieko, knygos net ar laikraščių skaityti nenori. Nenori tų žmonių matyti. Po atostogų grįžti atsigavęs, taip sakant. Pamatai kitur linksmus žmones, bet vėl toliau dirbi tą darbą, ir ką darysi“, – mintimis dalijosi A. Garšva.

Skaudu jam, pripažino, girdėti ir visuomenės atsiliepimus apie biurokratus – esą jie utėlės, kurių nereikia.

„Bet be tų biurokratų, valstybės tarnautojų vėl kažkaip neišeina. Jei nebūtų nei tų gydytojų, nei mūsų nedidelės tarnybos ar kitų pareigūnų – policijos, teisėjų – kas gi darytųsi? Kas suskaičiuotų jiems uždirbtus pinigus? Kas pensijas mokėtų, jei valstybės tarnautojų nebūtų? Šneka, kad nereikalingi, o be jų neišeina. Kodėl kitose šalyse yra ir garantijų valstybės tarnautojams, ir viso kito? Dabar visi tave kolioja kasdien po kelis kartus, o jei tik policininką įžeidi, atsakomybė gresia“, – suprasti negalėjo pašnekovas.

Džiaugiasi darbuotoją jau radę

Tuo metu UAB „Švarus namas“ direktoriaus pavaduotojas Algirdas DELFI sakė, kad vieną žolės pjovėją po to, kai skelbimas buvo įdėtas, jie jau įdarbino, tačiau tai – dar ne pabaiga.

„Tai – ne tik žolės pjovimas, todėl ir atlyginimas pasiūlytas toks. Darbo yra visus metus – ir lapus supūsti, ir krūmus karpyti, ir sniegą valyti su benzinine šluota. Žmogus turi būti galvojantis, mąstantis“, – pasakojo jis.

Pasak pašnekovo, jei ko iš išvardytų darbų asmuo negeba atlikti, jis apmokomas. Tiesa, svarbu – tinkama motyvacija.

„Žmogus vairuoja automobilį, pats dirba su technika – atvažiuoja į objektą ir dirba. Tam reikia asmens, kuris būtų negeriantis, mąstantis, mokėtų bendrauti ir panašiai. Nėra taip, kad atvaro žmonių būrį, jie dirba, kažkas juos prižiūri <...>. Darbas nėra labai lengvas, kas yra pjovęs, pavyzdžiui, krūmus, žino“, – sakė Algirdas.

Palygino žolės pjovėjo ir gydytojo atlyginimus: Lietuvai laikas daryti išvadas
© Shutterstock

Mato tik vieną problemos sprendimo būdą

Paprašytas šiuos darbo skelbimus įvertinti, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis DELFI sakė, kad tai – puikus pavyzdys, kad jokių rinkos ekonomikos dėsnių valstybiniame sektoriuje nėra.

„Sveikatos apsaugos sektoriuje ši problema turbūt yra geriausiai matoma. Tačiau bet kur, kur pažiūrėtume – ar švietimo, ar bet kurios kitos valstybinės, viešąsias paslaugas teikiančios įmonės – atlyginimai nuo to, ką turėtų gauti tokias kompetencijas turintys asmenys, skiriasi ne procentais, o kartais. Taip dar kartą iliustruojama tai, kad valstybė visiškai neturi pinigų. Galima sakyti, yra nemoki ir neįgali mokėti adekvačius atlyginimus tokio dydžio viešajam sektoriui“, – aiškino jis.

Ekonomisto teigimu, tai – ir viena pagrindinių priežasčių, kodėl vis dar turime tokius emigracijos mastus.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Domantas Pipas

„Tų sričių specialistai, kurie turi ribotas galimybes įsidarbinti privačiame sektoriuje, yra iš esmės įkalinti. Jie turi tik du pasirinkimus – dirbti už visiškai neadekvatų atlyginimą Lietuvoje arba vykti į kitas ES valstybes. Nemaža dalis, panašu, renkasi dirbti už tokį atlyginimą, kokio yra verti“, – tikino N. Mačiulis.

Pasak pašnekovo, jei ir toliau atidėliosime šios problemos sprendimą, mums labai netrukus ims trūkti ir kvalifikuotų mokytojų, ir dėstytojų, ir gydytojų, ir slaugytojų, ir kitų sričių profesionalų.

„Vienintelis to sprendimas – vėl ir vėl peržiūrėti viešojo sektoriaus dydį ir suprasti, kad Lietuva negali, neturi pinigų išlaikyti čia 400 tūkst. darbuotojų. Jų skaičius turi mažėti ne dešimtadaliu, turbūt – bent ketvirtadaliu, kad užtektų lėšų mokėti adekvatesnius atlyginimus“, – įžvalgomis dalijosi jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Siūlę pirkusiems butą skraidyti sraigtasparniu turi bėdą: kitas kvartalas apsemtas (52)

Žmonės, pirkę namus naujai statomame namų kvartale „Šaulio slėnis“ Bajorų gyvenvietetėje...

Molėtų ligoninės vadovą papiktino ministro požiūris: mums skyrė mažiau laiko nei Minedui (42)

Mažosios rajonų ligoninės ne tik nesulaukia Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesio, bet ir...

„Lietuvos geležinkeliai“ skųs Briuselio skirtą beveik 28 mln. eurų baudą papildyta (129)

„ Lietuvos geležinkeliai “ skųs Europos Komisijos skirtą beveik 28 mln. eurų baudą už 2008...

Žemės ūkio viceministras rėžė: Lietuvoje gaminami dvigubos kokybės produktai (12)

Žemės ūkio ministerija , kurios nurodymu buvo tirta Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES)...

V. Landsbergis: jei būtų kitokia dvasia, jau eitume į Astravą (275)

Dabar laukiame likimo, vaizduodami, kad viskas gerai, bet, jei vyrautų kitokia dvasia, jau eitume į...

Rytiniame danguje – itin keistos spalvos saulė: ką tai reiškia (86)

Trečiadienio rytą į DELFI redakciją kreipėsi keli skaitytojai, atkreipdami dėmesį į saulė s...

Į ką atkreipti dėmesį ruošiant vasarnamį žiemai

Vėstantys orai ir kalendoriaus rodoma data aiškiai primena, kad pats metas suskubti ir tinkamai...

Kada delsti pavojinga: ignoravo problemą, kol iškrito ratas (1)

Cypimas, ūžimas, traškėjimas ir kitokie pašaliniai garsai, girdimi važiuojant automobiliu ,...

Verslininkas po kelionės Afrikoje: nerimavau, kad būsiu iškeptas ant laužo (8)

Grįžęs iš beveik mėnesį trukusios kelionės po Pietų Afrikos Respubliką 21-erių metų...

Kraupiai mylimąją Vilniuje nužudžiusio B. Cantat nuotrauka Prancūzijoje įplieskė didžiulį skandalą (3)

Vienas prancūzų žurnalas, sulaukęs kritikos už Lietuvoje savo širdies draugę nužudžiusios...