Akivaizdžius skirtumus vardijo ir politologas Raimundas Lopata. O į klausimą, ko iš tiesų tikisi piliečiai, politologas atsakė: „Viena iš matavimo priemonių – sociologinės apklausos. Jos rodo aukštus prezidento reitingus. Gal tai ženklas, kad tokia kalba tinka, o gal tai susiję su tam tikrais lūkesčiais“.

Bielinis: Nausėdos kalbėjimas skatina kūrybiškumą

„Skirtumai akivaizdūs. Grybauskaitė nuo pat pirmosios inauguracinės kalbos, per visą šimto dienų laikotarpį, pakeitė emocinį santykį į save ir savo aplinką. Sukūrė daugelį įtampų, kurios praktiškai išliko iki paskutinės dienos. Tos įtampos buvo psichologinio pobūdžio, savotiškos grėsmės. Tuo tarpu Nausėda priešingai – nuo pat pirmosios dienos labai aiškiai deklaravo, kad jis nori būti atviras ir tas atvirumas natūraliai reiškiasi kaip įtampų naikinimas“, – teigė politologas L. Bielinis.

Jo teigimu, G. Nausėda pakankamai lengvai priima kritiką ir „konstruktyviai diskutuoja nesukeldamas kitam pavojaus jausmo“.

L. Bielinis teigė, kad per tris mėnesius neįmanoma nuversti kalnų, tačiau įvardijo, ką pavyko padaryti G. Nausėdai. „Jis optimizavo mūsų galvojimą ir diskusijas dėl gerovės valstybės. Jis sukėlė dėmesį šiam reiškiniui, – kalbėjo politologas. – Jis privertė visus galvoti ir siekti išspręsti šią problemą.“

Kokia kita jo užduotis? „Pereiti nuo žinojimo, kad tai yra problema, iki problemos sprendimo: kaip pasiekti tą gerovės valstybę“, – įvardijo L. Bielinis.

Lauras Bielinis

Jis taip pat tvirtina, kad kardinaliai skiriasi ir abiejų prezidentų retorika. „Grybauskaitė nebuvo tas žmogus, kuris turėjo kažkokių oratorystės įgūdžių. Jos kalbėjimas yra paprastas nomenklatūrinis kalbėjimas, o tuo tarpu Nausėda yra įgudęs kalbėtojas, geras oratorius, lengvai diskutuoja ir lengvai aiškina net sudėtingas problemas. Jam komunikuoti su aplinka nėra sudėtinga“, – lygino politologui.

Lauras Bielinis
Skirtumai akivaizdūs. Grybauskaitė nuo pat pirmosios inauguracinės kalbos, per visą šimto dienų laikotarpį, pakeitė emocinį santykį į save ir savo aplinką. Sukūrė daugelį įtampų, kurios praktiškai išliko iki paskutinės dienos.

O kas aiškiau ir geriau visuomenei: lankstus ir įgudęs kalbėtojas ar tiesiai šviesiai kalbanti lyderė? „Daliai visuomenės, kuri laukia šeimininko ir yra pasiruošę šeimininkui paklusti, Grybauskaitės kalbėjimas (praktiškai įsakymas ar paliepimas) yra priimtinesnis ir aiškesnis. Toks kalbėjimas nereikalauja susimąstyti, reikalauja vykdyti, – tvirtino L. Bielinis. – O tiems, kurie turi savarankiškumo gaidelę, kurie nori kūrybiškesnio, laisvesnio funkcionavimo, jiems priimtinesnis Nausėda, kuris nesiunčia komandos, jis siunčia diskusinį klausimą su problema, kurią kviečia spręsti kartu.“

Vertindamas, kas yra geriau, politologas neslėpė, kad atsako subjektyviai: „Būsiu subjektyvus, bet manau, kad Nausėdos kalbėjimas skatina kūrybiškumą“.

Kokia valstybei ir visuomenei nauda iš tokio kūrybiškumo? „Būdami tam tikroje bendruomenėje ir veikdami joje kuriame tos bendruomenės kontūrą ir valstybę. Nekūrybiškai veikdami mes nekuriame valstybės, nes geriausiu atveju esame vergai, o blogiausiu – chaotiška masė, – kalbėjo politologas. – Kūrybiškumas ir yra valstybės egzistavimo ir pulsavimo pagrindas.“

Lopata: lūkesčiai gali subliūkšti

Politologas Raimundas Lopata tvirtino, kad G. Nausėda nuo D. Grybauskaitės labiausiai skiriasi tuo, jog jis yra moderatorius, turintis idėjų, bet „dėl jų turinio pats nėra apsisprendęs“.

„Manau, kad ir pats prezidentas pripažįsta, kad jis yra toks savotiškas moderatorius, turintis iniciatyvų. Prieš tai buvusi prezidentė nebuvo moderatorė, – kalbėjo R. Lopata ir pridūrė, kad prezidentas G. Nausėda yra pakankamai atsargus. – Jis turi tam tikrų idėjų, bet dėl jų turinio pats nėra apsisprendęs.“

R. Lopata pabrėžė, kad dar nėra aišku ir kaip bus įgyvendinta gerovės valstybės idėja, nors ji plačiausiai ir aptarinėjama.

Raimundas Lopata

O koks kalbėjimo tonas žmonėms yra labiau priimtinas? „Sunku pamatuoti, bet viena iš matavimo priemonių – sociologinės apklausos. Jos rodo aukštus prezidento reitingus. Gal tai ženklas, kad tokia kalba tinka, o gal tai susiję su tam tikrais lūkesčiais, – kalbėjo politologas. – Man atrodo, dar sunku vertinti.“

Jo teigimu, prezidento G. Nausėdos gali tykoti ir pavojai. „Moderatoriui su iniciatyvomis, dažnai ieškančiam turinio, bet jo nerandančiam, gali pasibaigti liūdnai. Gali subliūkšti lūkesčiai, – kalbėjo politologas ir įvardijo, ko trūksta G. Nausėdai. – Trūksta proceso suvokimo ir žinojimo, kaip siekti galutinių tikslų. Ko norima ir kaip.“

Raimundas Lopata
Viena iš matavimo priemonių – sociologinės apklausos. Jos rodo aukštus prezidento reitingus. Gal tai ženklas, kad tokia kalba tinka, o gal tai susiję su tam tikrais lūkesčiais.

Politologo nuomone, D. Grybauskaitė buvo kitokia. Kitaip skambėjo ir jos retorika, kurią, kaip teigė R. Lopata, lydėjo ir tam tikri veiksmai.

„Anot jos, ji puikiai išmanė tuometinę sistemą, žinojo, ką, kur ir kaip reikia spausti, kokius mygtukus reikia spausti“, – kalbėjo politologas. Ar tie mygtukų paspaudimai pasiteisino? „Sunku pasakyti. Dešimt metų yra dešimt metų. Situacijos keitėsi“, – kalbėjo R. Lopata.

Politologas tvirtino, kad piliečių meilė prezidentui priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir gerovės, kurią jaučia piliečiai.

Beveik 100 prezidentavimo dienų

Beveik 100 dienų darbo laikotarpį pasiekęs prezidentas Gitanas Nausėda antradienį surengė spaudos konferenciją, kurioje akcentavo esąs ir planuojąs likti aktyvus vidaus politikoje ir plačiau paaiškino, ką jam reiškia gerovės valstybės sąvoka.

„Gerovės valstybės klausimas skamba jau visų lūpose. (...) Visos politinės partijos tai supranta, tik kai kurios skirtingai įsivaizduoja“, – kalbėjo G. Nausėda. Prezidentas per spaudos konferenciją teigė pasigendąs solidarumo jausmo visuomenėje ir akcentavo senjorų situaciją.