„Aišku, kad klausimų kelia. Dabar likome nežinioje: nei politinio tyrimo turime su laikinąja komisija, kur galėtume išsiaiškinti bent jau kažkokias aplinkybes (...), nei dabar turėsime apskritai kokį nors šios situacijos išrišimą, nes ir teisėsauga atsisako išsiaiškinti“, – Eltai teigė G. Paluckas.
Politikas akcentuoja, kad šioje daug klausimų keliančioje situacijoje yra svarbu tiek politinė atsakomybė, tiek ir visuomenės teisė žinoti, kas meluoja, o kas nemeluoja.
„Tai dabar gavosi taip, kad nei politinės atsakomybės, nei teisinės atsakomybės... Klausimas liko pakalbintas – kas ką nori, tas tą daro. Niekam niekas neįdomu, kas čia kokią praktiką formuoja. Tai jeigu net šiandieną ikiteisminiam tyrimui, kurį vykdo Generalinė prokuratūra kažkokios didžiulės žalos ir nepadarė, bet tikrai padarė reputacinę žalą Lietuvai kaip teisinei valstybei. Politikų atsakomybės principų pažeidimas akivaizdus“, – pabrėžė jis.
Socialdemokratas akcentuoja, kad labiausiai stebina tai, kad prokuratūra savo noru atsisako paneigti jai mestus kaltinimus dėl galimo informacijos nutekinimo.
„Ne tik kad abejonių nesumažėjo, bet jų ir padaugėjo. Nes iš esmės kažkas metė kaltinimus pačiai prokuratūrai, kad štai jūs čia čekistai ir nutekinote informaciją, o dabar niekas net nesiruošia tų kaltinimų paneigti. Tiesiog jokio tyrimo mes nedarysime – viskas“, – stebėjosi politikas.
G. Paluckas teigia nežinąs, ar tai yra sąmoningas mėginimas kažką užglaistyti. Visgi, pasak jo, bet kokiu atveju sprendimas situaciją vertinti tik pagal tai, ar galimas informacijos nutekinimas padarė žalos vykdomam ikiteisminiam tyrimui, rodo labai siaurą prokuratūros matymą.
„Informacijos nutekinimas jis irgi turi tam tikrą atsakomybę ne tik politinę, bet ir teisinę. Tuo labiau, jeigu tai būtų nutikę iš pačios prokuratūros, kuri tą informaciją turi. Bet dabar niekas nebegali atsakyti į tuos klausimus, jie liko kabėti ore ir tai yra absurdiška situacija. Nei politinio, nei teisinio tyrimo – visiems viskas gerai išskyrus visuomenę. Tai toks neatsakingas, elitistinis požiūris į žmonių teisę žinoti ir išsiaiškinti, jis graužia pamatus pasitikėjimo valstybės institucijomis apskritai“, – sakė jis.
Spręs, ar kreiptis į teismą
Socialdemokrato teigimu, partija taip pat spręs, ar šį prokuratūros sprendimą skųsti teismui. Visgi, atkreipia dėmesį jis, tai reikalauja tiek finansinių, tiek ir laiko resursų.
„Pasitarsime, frakcijoje pagalvosime, nes prokurorų priimtus sprendimus galima ginčyti, galima kreiptis į teismą. Bet paprastai tai yra ir laiko, ir finansinės sąnaudos, ir pan. Tai politinės partijos ar frakcijos tokių veiksmų nesiima, nedaro, bet tas galimybes mes pasvarstysime, pasitarsime, kaip toliau judėti. Nes aš tikrai esu nusivylęs šia situacija“, – teigė politikas.
Generalinė prokuratūra antradienį pranešė išnagrinėjusi Lietuvos socialdemokratų partijos pareiškimą, kuriuo prašyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl spėjamo duomenų apie ikiteisminį tyrimą perdavimą Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, ir jį atmetusi.
ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, vėliau ėmė aiškėti naujos skandalo detalės. Paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.
Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
