Anot socialdemokrato, vienas tokių klausimų yra seniūnijų reforma, kuria siekiama seniūną rinkti tiesiogiai.
„Kaip skamba nuostabiai – seniūną išsirinksime tiesiogiai. Tačiau niekas, matyt, nenorėtų, kad savivaldybėje būtų 30 ar 25 merai arba merukai. Tai tikrai nėra efektyvu. Antras dalykas, jeigu jau išrinko žmogų, matyt, reikia jam problemoms spręsti paskirti pinigų, reikia asignavimus atskirus planuoti, vadinasi, tam reikia funkcijas išskirti iš savivaldos bendrų funkcijų katilo, vadinasi, reikia mikroadminsitracijos, jeigu jau yra pinigai. Kažkas juos turi tvarkyti, prižiūrėti“, – teigia G. Paluckas.
Pasak jo, Lietuvoje, skirtingai nei Lenkijoje ar Prancūzijoje, kur yra seniūnų lygmens savivalda, nėra paruoštos sistemos, kaip tai turėtų veikti.
„Reikia sistemą paruošti, o ne tiesiog įbėgti ir pasakyti: išsirenkam seniūnus tiesiogiai ir turėsime nuostabų valdžios sluoksnį, kuris spręs visas problemas. Be pinigų, administracijos, be kaštų“, – teigia politikas.
Jis pabrėžia, kad kosmetinių pasiūlymų koalicijos derybose yra ir daugiau. Pavyzdžiui, G. Paluckas tikina, Socialdemokratų darbo partijos pasiūlytas 32 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM) taip pat nesprendžia mokesčių sistemos spragų iš esmės.
„Kol kas koalicija šneka tik apie vieną tarpinį tarifą GPM, kuris jokios bazės neplečia, jokių skylių neužtaiso ir sistemiškai nieko nekeičia. Prognozuojama, kad papildomo tarifo įvedimas labai aukštoms pajamoms virš 120 VDU (…) iš esmės duotų pajamų apie 4 mln. Tuo tarpu išlaidų, kurių koalicija yra priplanavusi, yra apie 150 mln. Tai mes kalbame apie visą pagreitį įgijusios mokesčių sistemos pertvarką, neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) plėtros stabdymą. Kitu atveju biudžete tiesiog trūks pinigų įgyvendinti tuos visus pažadus mokytojams, kultūros darbuotojams, socialiniams darbuotojams, medikams. Tiesiog mes turėsime dar vieną socialinių neramumų ir streikų bangą“, – sako G. Paluckas.
Jo manymu, tokie pasiūlymai perša išvadą, kad derybos dėl valdančiosios daugumos esą tėra postų perskirstymas.
„Koalicijos derybose nėra nė vieno sisteminio sprendimo – duokite daugiau vaiko pinigų, įveskite mikroprogresinį tarifą, kuris neapsprendžia mokestinės sistemos ydų. Šita koalicija yra perstumdoma ne dėl to, kad pasikeitė programinės nuostatos, o dėl to, kad reikia pridengti elementarų postų perdalinimą“, – teigė LSDP pirmininkas.
ELTA primena, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas po ketvirtadienį Seime vykusio derybininkų dėl valdančiosios koalicijos formavimo susitikimo konstatavo, kad partneriams dėl koalicijos sutarties projekto susitarti pavyko. Projektas, kurį sudaro per 30 nuostatinių punktų, pasak jo, bus perduotas partijų lyderiams galutiniam patvirtinimui.
„Mūsų derybinė grupė iš esmės jaučia, kad mes priėjome prie logiškos derybų grupės darbo pabaigos, džiaugiamės dėl absoliučios daugumos punktų, dėl kurių suradome labai aiškias formuluotes ir visišką konsensusą, kaip turėtų būti“, – žurnalistams sakė T. Tomilinas.
Kaip jau buvo skelbta, tarp anksčiau Vyriausybės programai skambėjusių pasiūlymų buvo „tvarkiečių“ idėja, įpareigojanti valstybės lėšomis studijavusiems studentams atidirbti Lietuvoje, vidutinio darbo užmokesčio pakėlimas iki 1 000 eurų.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga siūlė vaiko pinigų kitais metais didinimą (iki 120 eurų), būtiniausių vaistų senjorams nuo 75-erių metų kompensavimą, didesnių galių suteikimą savivaldai, kelių priežiūros gerinimą ir kt.
Tuo metu „socialdarbiečiai“ teikė siūlymą įvesti papildomą – 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, įteisinti teismų tarėjus, didinti vaiko pinigus (1 valstybės remiamas dydis), taip pat įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus ir užtikrinti meno kūrėjų socialines garantijas.