„Reitingus matau kaip didelį blogį todėl, kad mokyklos – nuo geriausios iki blogiausios – surikiuojamos dažniausiai remiantis vienu kriterijumi: egzaminų rezultatais. Ko švietimo sistema yra siekiama? Brandos ir pažangos. Visi tie dalykai reitinguose neatsispindi“, – sako G. Paluckas.
Politikas teigia, kad aukščiausiais balais valstybinius egzaminus išlaikiusių mokinių skaičius nėra ir negali būti pagrindinis rodiklis.
„Daug didesnis pasiekimas, jeigu šešetukininkas tampa aštuntukininku nei kad dešimtukus gavęs išliko dešimtukininku. Visuomenės interesas yra mokinio pažanga, o ne egzamino išlaikymas“, – pažymi jis.
G. Paluckas sako, kad „mokinių rūšiavimas ir selekcija“ Lietuvoje turi baigtis.
„Negalima vaikų rūšiuoti, negalima vis kurti geriausiųjų ir „lūzerių“ mokyklų. Visos mokyklos turėtų būti geros, kaip yra Estijoje, Švedijoje, Suomijoje, todėl priėmimo į mokyklas egzaminų Lietuvoje turėtų būti atsisakyta“, – siūlo Socialdemokratų partijos pirmininkas.
Pasak G. Palucko, Lietuvai derėtų pasimokyti iš Estijos, kuri, kaip matyti iš šią savaitę paskelbtų duomenų apie mokinių pasiekimus, rikiuojasi prie geriausiųjų.
„Estų pavyzdžio negalime vadinti sėkme – jie to link ėjo labai kryptingai. Suomijoje, Estijoje ar Švedijoje švietimas yra prieinamas visiems, ir jis iš tiesų yra nemokamas. Lietuvoje jis yra mokamas: trečdalis tėvų samdo korepetitorius, perka vadovėlius, leidžia pinigus vaikų maitinimui mokykloje ir t. t.“, – sakė LSDP lyderis.
ELTA primena, kad LSDP į rengiamą nacionalinį susitarimą dėl švietimo siūlo įrašyti, kad švietimo finansavimas siektų 6 proc. BVP, kad privačios ugdymo įstaigos nebūtų finansuojamos iš valstybės biudžeto, kad daugiau teisių skirstyti švietimui skirtus asignavimus būtų suteikta savivaldybėms, taip suteikiant didesnę laisvę ir savivaldybėms, ir ugdymo įstaigoms.
Socialdemokratai taip pat siekia, kad būtų visiškai uždrausta steigti jungtines klases ir atsisakyti egzaminavimo priimant vaikus į valstybines mokyklas.