Liepos mėnesio pabaigoje į Maskvą nuvykę nuteisto A. Paleckio asociacijos nariai propagandinėje laidoje apie Rusiją kalbėjo taip: „Rusija ta šalis, kuri visada buvo draugiška Lietuvos atžvilgiu“.
Taip tada sakė Erika Švenčionienė. Ji dar pridūrė: „Jeigu pasižiūrėtume, tai per 30 metų laisvos Lietuvos prieš ją niekada nebuvo agresijos“.
Bet apie Lietuvą A. Paleckio bendražygė neturėjo, ko gražaus pasakyti. Ji kartojo tradicinį propagandos naratyvą – neva Lietuvos valdžia dirba pagal JAV liniją, negirdi tautos ir su visais pykstasi.
„Pati agresyviausia šalis dabar yra Lietuva. Nes puola visus aplink“, – tada Kremliaus propagandinėje laidoje sakė E. Švenčionienė.
Dalis Lietuvos parlamentarų dvejoja, ar tokia A. Paleckio bendražygių nemeilė ir priešiškumas Lietuvai gali likti be pasekmių.
Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma svarsto, kad galbūt iš nelojalių ir antivalstybine veikla užsiimančių žmonių atėjo metas atimti pilietybę.
„Paradoksaliai atrodo, kad štai, yra Lietuvos pilietis, kuris prisiekė ištikimybę mūsų valstybei ir veikia prieš ją. Ar mes turime taikstytis su tokia paradoksalia situacija, ar ir toliau žmogus, veikiantis prieš valstybę turi išlikti Lietuvos piliečiu?“ – svarstė Seimo vicepirmininkas, valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS–LKD) atstovas J. Razma.
Atimti vienintelę turimą Lietuvos pilietybę dabar beveik neįmanoma. Prieš devynerius metus Seimas ratifikavo Jungtinių Tautą konvenciją. Ir pagal ją žmogus be pilietybės likti negali, nors Lietuvos pilietybės įstatyme yra keletas išimčių.
„Jeigu pilietybė buvo įgyta suklastojus pilietybei gauti reikalingus dokumentus. Šiuo atveju to nebuvo, nes jis pagal gimimą yra Lietuvos pilietis. Arba pradėjus darbą kitos valstybės tarnyboje be mūsų valstybės žinios, tai čia irgi ne tas atvejis“, – LNK sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
J. Razma ir E. Gentvilas ragina papildyti pilietybės įstatymą ir numatyti daugiau pilietybės netekimo išimčių, kurios tiktų ir Lietuvą šmeižiantiems žmonėms.
„Pavyzdžiui – teismui įrodžius, nurodžius, kad šitas asmuo sąmoningai veikia prieš Lietuvos valstybę, naudodamasis Lietuvos Respublikos piliečio statusu. Ir tokiu atveju jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės“, – siūlė E. Gentvilas.
Vidaus reikalų ministerija jau pradėjo konsultacijas su Konstitucinės teisės ekspertais – ar įmanoma išplėsti tiek dvigubos, tiek vienintelės pilietybės netekimo išimtis taip, kad jos nepažeistų nei Konstitucijos, nei Tarptautinių dokumentų.
„Manyčiau, kad turime elgtis pakankamai atsargiai, vertindami visus šiuos paminėtus faktorius ir prieiti prie tam tikrų pasiūlymų“, – LNK sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Politologo Lauro Bielinio teigimu, pilietybės atėmimas yra pavojingas veiksmas, nes tai gali tapti manipuliacijos įrankiu tarp pačių politikų.
„Galime prisidaryti ir bėdų, nes pasikeitus politinei valdžiai, įsižeidus kažkokiam aukštam politikui, tada jis galėtų panaudoti šį instrumentą“, – įspėjo L. Bielinis.
Seimo vicepirmininkas J. Razma sutiko, jog turi atsirasti sudėtingi teisiniai mechanizmai, kurie bet kokias galimas politines manipuliacijas eliminuotų.
Taip pat, anot politologo L. Bielinio, kyla klausimas – ar nedings žodžio laisvė.
„Tai yra mūsų piliečiai. Jie yra iš mūsų atėję, mes juos išauginame tokius. Tai nereiškia, kad jie kažkur iš dangaus nukrito. Todėl sakyti, kad tie, kurie mums netinka – juos galima iš karto išmesti ir padaryti nepiliečiais, reiškia savotišką suabejojimą ir savimi“, – svarstė politologas L. Bielinis.
Jis ragina eiti paprastesniu teisiniu keliu – Generalinė prokuratūra jau yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl A. Paleckio bendražygių veikimo prieš Lietuvą. Šie gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Tačiau tik inicijavus tyrimą, paaiškėjo, jog A. Paleckio forumui suteiktas paramos gavėjo statusas.
„Formaliai paramos gavėjo suteikimo statusas reiškia, kad ta organizacija atlieka visuomenei reikšmingą veiklą. (…) Ar galima didesnį absurdą įsivaizduoti“, – LNK sakė VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio, situacija atrodo prastai.
„Prastai tai, mano galva, atrodo. Nežinau, kaip institucijos tai paaiškintų, manau, kad viešojoje erdvėje buvo pakankamai informacijos apie jų veiklą. Tuo labiau – iškelti ikiteisminiai tyrimai irgi daug ką pasako“, – sakė D. Jauniškis.
Registrų centras rodo, kad įmanoma būti tuo pačiu metu būti tiriamiems prokurorų ir legaliai rinkti paramą.
„Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nesuteikti paramos gavėjo statuso nebuvo teisinio pagrindo – nurodyti tiek asociacijos tikslai, tiek kitos aplinkybės atitiko Labdaros ir paramos įstatyme numatytus kriterijus, leidžiančius asociacijai tokį statusą gauti. Juoba, kad teigiamą išvadą dėl jo suteikimo Registrų centrui pateikė Valstybinė Mokesčių inspekcija“, – tokį atsakymą LNK perdavė Registrų centras.
„Yra pagrindo susimastyti ir Teisingumo ministerijai, ir galbūt kai kurioms kitoms atsakingoms Lietuvos institucijoms – kaip deramai reglamentuoti ir Registrų centro veiklą ir šioje srityje, kad tai nebūtų vien tik formalios techninės procedūros“, – teigė D. Žalimas.
Registrų centras panaikinti paramos gavėjo statuto nesiruošia. Nebent prokurorai nustatys, kad A. Paleckio asociacija buvo įsteigta neteisėtai, ar vykdė nusikalstamą veiką. Tada nei forumo, nei paramos gavėjo statuso neliktų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
