VTEK aiškinosi, ar priimti sprendimai skirti finansavimą gatvės Vilniaus rajone asfaltavimo darbams nebuvo paveikti galbūt premjero turimų privačių interesų. Taip pat VTEK tyrė, ar, svarstant bei priimant minėtuosius sprendimus, S. Skverneliui nekilo įstatymu nustatyta pareiga nusišalinti.

Kaip anksčiau Eltai teigė VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė, tikėtina, kad ketvirtadienį vyksiančio posėdžio metu VTEK nariai sprendimą priims. Koks verdiktas bus, teigė ji, sunku pasakyti, nes viskas priklausys nuo 4 VTEK narių (vienas nuo sprendimo nusišalino) balsavimo.

Ar galėjo žinoti?

VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas posėdyje nedalyvavo, nes nuo šio klausimo svarstymo yra nusišalinęs.

VTEK posėdžio pradžioje atliktą tyrimą pristatė VTEK atstovas Tomas Čaplinskas. Jis priminė, kad pagrindinis tyrimo objektas – 2019 metų spalio 30 dienos Vyriausybės posėdis.

„Matyti, kad šį svarstomą klausimą kaip papildomą pasiūlė įtraukti susisiekimo ministras, klausimas buvo įtrauktas ir priimtas sprendimas, patvirtintas sąrašas finansavimo objektų“, – apie Vyriausybės posėdį pasakojo VTEK atstovas T. Čaplinskas.

„Visuomenei kilo klausimų ir abejonių, ar šito sprendimo ministras pirmininkas neturėjo asmeninės naudos? (...) Tyrimo kryptis ir buvo dokumentiškai nustatyti aplinkybių visumą – ar svarstomas asmuo spalio 30 dieną pirmininkaudamas Vyriausybės posėdžiui, balsuodamas už šį sąrašą galėjo žinoti, suvokti, ir ar jam atsirado pareiga vengti interesų konflikto“, – posėdyje sakė VTEK atstovas.

„Dokumentai nerodo, kad Vyriausybės nutarime yra kalbama apie konkretų mūsų aptariamą objektą“.

Jis pabrėžė, kad Vyriausybės posėdyje patvirtintame nutarime nėra minima konkreti gatvė, kurioje gyvena S. Skvernelis.

„Tyrimo metu buvo surinkti dokumentai iš Vyriausybės nutarimą rengiančios Susisiekimo ministerijos, užklausta Vyriausybės kanceliarijos. Iš asmenų paaiškinimų, kurie rengė šį dokumentą, (…) aiškėja, kad niekur šitas objektas Upės gatvėje esantys, ji nėra minima“, – sakė VTEK atstovas.

„Dokumentai nerodo, kad Vyriausybės nutarime yra kalbama apie konkretų mūsų aptariamą objektą. Susisiekimo ministerija kaip (nutarimo, aut. p.) rengėja sako, kad vadovavosi Vilniaus rajono savivaldybės dokumentais, jie prašo padidinti finansavimą remiantis 2015 metais protokoliniu sprendimu Vyriausybės priimtam sprendimui, kuriame yra įtvirtintas kriterijus, pagal kurį finansavimas ir buvo patvirtintas“, – priminė jis.

Dvi priežastys asfaltuoti

T. Čapulio teigimu, pirmieji vietinių gyventojų prašymai tvarkyti šią gatvę buvo užfiksuoti dar 2013 metais. Tačiau ne tik aktyvūs gyventojai buvo viena iš priežasčių asfaltuoti šią gatvę.

„Kaip žinia, yra ir Vilniaus rajono savivaldybė pateikusi informaciją, kad Vadovybės apsaugos departamentas (VAD) trimis raštais, mažiausiais tris kartus prašė tvarkyti kelią – 2016 metų gruodį, taip pat 2019 metų birželį ir spalį. (…) Šitie du aspektai – aktyvūs gyventojų reikalavimai ir VAD prašymai, susiję su saugumu ir kelio eksploatavimu, buvo vieni iš kriterijų“, – aplinkybes aiškino VTEK atstovas.

Ši gatvė buvo įtraukta į kapitaliai tvarkytinų gatvių sąrašą, Strateginiame veiklos plane.

„Nurodoma, kad finansavimo šaltiniai yra du: valstybės arba savivaldybės lėšos. Vilniaus rajono savivaldybė į keliamą komisijos klausimą, kaip buvo ketinama užtikrinti finansavimą, teigė, kad būtų kelio tvarkymą dengusi iš savivaldybės lėšų“, – sakė VTEK atstovas.

Buvo nurodytas 1,6 km Upės gatvės atkarpos tvarkymas ir asfaltavimas.

„Komisija kreipėsi tyrimo metu į darbus vykdžiusią bendrovę. Bendrovė atsakė, kad darbai pradėti vykdyti 2019 metų lapkričio 11 dieną, baigti – 2019 metų gruodžio 9 dieną. Tie darbai pradėti vykdyti vėliau nei po Vyriausybės nutarimo“, – kalbėjo jis.

Neginčijamų faktų nėra

Klausimą tyrėjui uždavė VTEK narys Antanas Šenavavičius.

„Ar yra medžiagoje faktų, nenuginčijamų, kad premjeras galėjo žinoti, kad tos lėšos bus skiriamos tos gatvės asfaltavimui?“ – klausė jis.

T. Čapulis tokių nenuginčijamų faktų sakė neturintis.

„To klausimu gyventojai skundus yra rašę ir į Susisiekimo ministeriją, Kelių direkciją. Atsakydamos institucijos aiškiai nurodydavo, kad tai yra Vilniaus rajono savivaldybės kompetencija. Įvykių eiga rodo, kad realūs sprendimai dėl gatvės tvarkymo buvo prasidėję nuo 2017 metų, gavus seniūno kreipimąsi.

Tiesiogiai duomenų, kad spalio 30 dieną Vyriausybės nariai ar projektą rengę asmenys turėjo ir galėjo žinoti, tokiu neginčijamų įrodymų mes neturime“, – sakė T. Čapulis.

„Tai nebuvo įprasta“

Posėdyje dalyvavo Automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas. Jo VTEK narys Virginijus Kanapinskas klausė, kokia yra įprastinė tokių nutarimo projektų svarstymo ir rengimo praktika.

„Iki 2019 metų vasario mėnesio praktika buvo labai paprasta – savivaldybės teikdavo kelių direkcijai prašymus. (…) Tokiu būdu pagal tuo metu galiojantį aprašą surinkdavo ir reitinguodavo projektus, pateikdavo Susisiekimo ministerijai, vykdavo svarstymai Vyriausybės kanceliarijoje. Svarstoma buvo kaip jie prisideda prie Vyriausybės programos įgyvendinimo“, – kalbėjo Automobilių kelių direkcijos vadovas V. Andrejevas.

„Taip, nebuvo suderinta, tai nebuvo įprasta. (…) Pasikeitus teisiniam reguliavimui, todėl negaliu komentuoti, kokių veiksmų ėmėsi susisiekimo ministerija, kaip ir grindė tą naudą, kaip viskas atrodė“, – VTEK posėdyje sakė Automobilių kelių direkcijos vadovas.

Jis teigė, kad dar 2019 metų viduryje Vyriausybės teisės grupės atstovai siūlė nurodyti nutarimų projektuose konkrečius objektus.

Du liudijimai

T. Čapulis VTEK nariams pateikė teisinį vertinimą.

„Komisija yra gavusi buvusio susisiekimo ministro paaiškinimus raštu, kuris yra teikęs tam tikrus komentarus ir viešai. Komisijai buvęs ministras yra paaiškinęs, kad diskusijos šios gatvės tema su premjeru yra įvykę. Tik nėra nurodęs tikslaus laiko, nėra detalizuodama, kokiame kontekste. Gal daugiau iš viešos informacijos galima spręsti, kad kontekstas buvo kalbant apie bendrą žvyrkelių remontavimą, kad premjeras jam spaudimo nėra daręs“, – apie Roko Masiulio teiginius sakė VTEK atstovas.

„Yra gautas vieno asmens, kurio tapatybės prašoma neatskleisti, jis irgi nurodo asmenis, kurie kalbėjo ministerijoje šita tema. Kalba ėjo apie 2017–2018 metus, tokie rašytiniai liudijimai yra. Komisija, atlikdama atyrimą, gautus duomenis ir liudijimus tikrino“, – kalbėjo VTEK atstovas.

Jis teigė, kad šie liudijimai nebuvo patvirtinti.

„Šie duomenys buvo kategoriškai paneigti, buvo nurodyta, kad tokių pokalbių minimo objekto kontekste nebuvo“, – aiškino jis.

T. Čapulis dar kartą patikino, kad nėra argumentų, įrodančių, kad S. Skvernelis žinojo apie kokį objektą yra kalbama.

„Įrodymų visuma neleidžia daryti vienareikšmiško teiginio, kad 2019 metais, spalio 30 dieną, dalyvaudamas priimant Vyriausybės nutarimą, ministras pirmininkas žinojo apie tai, kad tuo sprendimu bus skiriami pinigai konkrečiam objektui“, – kalbėjo VTEK atstovas.

„Interesų konfliktas negali būti aiškinamas prielaidomis, hipotezėmis“, – teisinį vertinimą pateikė jis.

„Tvirtinti, kad veikta interesų konflikto situacijoje, nėra pakankamai faktinių duomenų“, – vertinimą pateikė VTEK atstovas.

Areta Miškinienė VTEK nariams perdavė viso Tyrimų skyriaus poziciją – nutraukti tyrimus dėl S. Skvernelio elgesio.

Visi keturi VTEK nariai pritarė Tyrimų skyriaus vertinimui.

Vylėsi teisiniais argumentais pagrįsto sprendimo

Ketvirtadienį ministras pirmininkas S. Skvernelis vylėsi, kad VTEK nariai sprendimus priims remdamiesi teise, o ne viešose erdvėse sklandančiomis nuomonėmis.

„Visus atsakymus esu pateikęs raštu. Toliau nebematau prasmės. Tikiuosi sprendimo tokio, koks ir turėtų būti, pagrįstas teisiniais argumentais“, – sakė jis, pridurdamas, kad posėdyje pats nedalyvaus.

„Visko buvo per tą laikotarpį, bet mano nuomonės pasakymas prieš svarstymą... nenorėčiau išreikšti išankstinių nuomonių, jau ir taip šiandien pareikšta įvairių nuomonių. Manau, kad VTEK nariai vadovausis tik teise, bet ne kitais faktoriais. Kai kurie iš komisijos narių yra labai aiškiai angažuoti, bet tai sprendžia dauguma komisijos narių“, – sakė jis.

Premjeras akcentuoja nesupainiojęs viešųjų ir privačiųjų interesų dėl gyvenamosios gatvės asfaltavimo aplinkybių.

„Pagal viešą erdvę, atrodo, kad tas kelias veda tik į mano namus ir yra šešių eismo juostų bei trijų sluoksnių. Tai čia toks šaržas, bet jei rimtai, tai aš tikrai neturiu galimybės, laiko, noro daryti įžvalgas į priekį, paskirsčius bendras lėšas, kokia savivaldybė, kokiam objektui kelią ties, mokyklą statys ar kažką renovuos. Matyt, tai būtų man sudėtinga“, – sakė jis.

Tyrimas pradėtas dar pernai

ELTA primena, kad VTEK tyrimą dėl gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, asfaltavimo aplinkybių pradėjo 2019 metų pabaigoje.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda yra užsiminęs, kad VTEK išvados lems jo požiūrį į Vyriausybės vadovą. Savo ruožtu premjeras trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė nesupainiojęs viešųjų ir privačiųjų interesų ir, kad neplanuojantis dalyvauti ketvirtadienį rengiamame VTEK posėdyje.

Tyrimas buvo pradėtas portalo 15min.lt paskelbtos informacijos pagrindu bei surinkus pirminius duomenis iš Vyriausybės kanceliarijos, Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės.

15min.lt atliktas tyrimas skelbia, kad iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, remontui. 15 min. tyrimas taip pat skelbė, kad premjeras posėdžiui, kurio metu buvo skirstomos lėšos Vilniaus rajono kelių asfaltavimui, pirmininkavo.

Kelta abejonė, ar valstybės politiko veiksmai neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams.