Naujo Palangos mero pageidavimu, ministras pirmininkas pirmiausia trumpam stabtelėjo prie Palangos kurhauzo ir vasaros estrados. „Mane čia lankantis apninka nostalgija. Prisimenu, kaip būdamas jaunas, nenorėdamas mokėti už bilietus, per tvorą su draugais į estradą šokinėdavome.
Čia ir mano būsima žmona koncertuodavo. O kai susilaukiau vaikų, vasarodamas Palangoje, mėgau vaikų vežimėlį stumdyti vasaros estradoje. Paprastai vaikai čia labai giliai miegodavo“, - A. Kubilius dalijosi prisiminimais apie vasaros estradą. Nors gausi Palangos Tarybos ir administracijos svita, vadovaujama mero Š. Vaitkaus, gaudė kiekvieną premjero žodį stengdamiesi išgauti jo pažadą dėl Vyriausybės finansinės pagalbos atstatant kurhauzą ir vasaros estradą, tačiau premjeras šykštėjo kokių nors pažadų.
Palangos Tarybos valdančioji koalicija savo bendroje programoje įsipareigojo iš kurhauzo bendrasavininko, prieštaringai vertinamo Gedimino Jackos išpirkti jam priklausančią kurhauzo dalį. Tam reikėtų daugiau kaip milijono litų. Beje, G. Jacka su giminaičiais, nustebindami Palangos savivaldybės valdininkus, irgi laukė premjero atokiau nuo kostiumuotos miesto valdžios. „Ačiū, kad rūpinatės kurhauzu“, - A. Kubiliui gėlių puokštę įteikė G. Jackos giminaitė. Su tamsiais akiniais buvusio G. Jackos veidu nuslydo sausa šypsena, tačiau jis rankos premjerui neištiesė
„Tikras sovietmetis“, - ištarė A. Kubilius įžengęs į apšiurusią Palangos vasaros estrados salę. Prieš mėnesį Kultūros ministerija perdavė šį statinį Palangos miesto savivaldybei. Meras Š. Vaitkus teigia, kad šiais metais bus parengtas estrados techninis projektas. Tada būtų galima skelbti konkursą jos renovacijos darbams atlikti.
Naujieji Palangos savivaldybės vadovai tikisi, kad lėšų šiam tikslui parūpins ir Vyriausybė iš valstybės investicijų programos. Būtinybę skirti valstybės lėšas Palangos valdžia motyvuoja, tuo kad 2013-ais metais Palanga bus Lietuvos kultūros sostinė, todėl tokį patikėjimą kurortui reikėtų sutvirtinti ir valstybės investicijų pinigais.
Tačiau meras nieko konkretaus nenorėjo pažadėti. „Atsivežkite Šimonytę (finansų ministrė – aut.) į Palangą, sakydami jai, kad apie mokesčius kalbėsite ir su ja tarkitės“, - juokavo premjeras. Nutaisęs solidesnį toną, pridūrė, kad „reikia svarstyti įvairius variantus“.
Jis nenorėjo įvardinti Palangos vasaros estrados renovacijos prioritetiniu objektu.
„Žinote, yra daug tų prioritetinių objektų. Pirmiausia tie, kurie buvo pradėti ir neužbaigti ankstesnių vyriausybių. Tačiau aš manau, kad paaiškėjus Europos Sąjungos finansavimui kitam finansiniam periodui (2014-2020 metams-aut.), mes pirmenybę teiksime tokiems mažesniems miestams kaip Palanga, Kretinga ar Skuodas. Stadionų tikrai daugiau nestatysime – užbaigę esančius nacionalinius projektus, rūpinsimės šalies regionais ir provincija“, - pabrėžė premjeras. Tai girdėdamas Palangos meras Š. Vaitkus šyptelėjo – jo vadovaujama koalicija yra užsibrėžusi Palangoje pastatyti daugiafunkcinę sporto ir pramogų salę.
Palanga turi didelį potencialą
Susitikime su Tarybos nariais ir miesto visuomene A. Kubilius teigė, kad Palanga „turi didelį potencialą“, kurio per dešimt metų nepavyko išnaudoti. „Visi matome, kad Druskininkai pagal vystimosi tempus aplenkė Palangą“, - sakė konservatorių pirmininkas.
Sena Palangos bėda – teismai, prokurorų ir Kultūros paveldo apsaugos departamento „ranka“ kurorte. Dėl to, ginant viešą interesą, yra sustabdyta daug investicinių projektų, o kai kurių spa ir rekreacijos pastatų statyba yra „užšaldyta“, kol aiškinasi prokurorai ir paveldosaugininkai. „Gerai, kad yra ginamas tikrasis ar tariamasis viešasis interesas, bet, manau, kad interesus reikėtų labiau derinti, kad nenukentėtų poilsio infrastruktūros plėtra“, - teigė A. Kubilius. Anot jo, jau priimtas naujas Statybų įstatymas ir Seime svarstomas naujas Teritorijų planavimo įstatymas padės išvengti tokios padėties, kai infrastruktūros plėtra yra stabdoma dangstantis tikru ar tariamu viešo intereso gynimu.
Krizė jau praeityje
Premjeras pasidžiaugė, kad blogiausi šaliai laikai – krizė-jau yra praeityje. „Yra daug požymių, kad ekonomika ėmė sparčiai augti, ypač eksportas. Tad ir Palangai ateina geresni laikai“, -teigė ministras pirmininkas.
Palangiškiai skundėsi premjerui sumažintomis pensijomis ir apskritai panaikintomis kai kuriomis socialinėmis išmokomis, reikalavo, kad konservatoriai nesijungtų į vieną koaliciją su lenkais Vilniaus savivaldybėje. A. Kubilius, prisiminęs Sąjūdžio metais skaitytą vieno rusų politikos apžvalgininko knygą, sakė, kad „Kremlius jaus seniai laukia Vilniaus rajone konflikto tarp lietuvių ir lenkų“. „Į galimą tokią koaliciją Vilniuje reikia žiūrėti strategiškai – vengti įtampos kėlimo ir rodyti daugiau santūrumo“, - sakė A. Kubilius.
Palangos savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėja I. Šatkauskienė klausė premjero, kaip bus su europine parama Lietuvai po 2013-ųjų metų, pasibaigus 2007-2013-ųjų metų finansiniam periodui. „Ar galėsime 2014-ais metais realiai tęsti projektų įgyvendinimą, ar tik planuosime, kaip atsitiko su besibaigiančiu finansiniu periodu, kai darbai ėmė iš esmės vykti tik 2009-ais metais“, - klausė vedėja.
Atsakydamas A. Kubilius džiaugėsi, kad Lietuva yra tarp trijų geriausiai ES paramą įsisavinančių Europos Sąjungos valstybių. „Daug kas kol kas neaišku, ES tik pradeda diskusijas dėl sekančio finansinio periodo. Tačiau, kaip sakiau, sieksime, kad jam prasidėjus, daugiau lėšų ateitų į regionus ir savivaldybes“,- pakartojo šalies Vyriausybės vadovas.
Atsakydamas į klausimą dėl atominės elektrinės Visagine statybos, A. Kubilius tvirtino, kad atominės elektrinės gaminama energija Lietuvai yra „logiškiausias“ variantas, nes, kainos atžvilgiu, ji kainuotų mažiausiai – apie 8-9 centus už vieną kilovatvalandę. „Atomines elektrines Kaliningrade ir prie mūsų sienos su Baltarusija planuojama statyti kitokiais – ne tik ekonominiais – sumetimais – kad mes nestatytume savo elektrinės“, - teigė premjeras A. Kubilius.