Bevartydama vieną vietos leidinį atrandu, kad Palangos miesto savivaldybė skelbia aukcioną ir, mano nuostabai, siūlo įsigyti slėptuvę. 19 tūkst. eurų – tiek prašoma už 80 kv. metrų dydžio negyvenamąją patalpą.
Plotas nemažas, maždaug tokio dydžio paprastai būna dviejų, o gal net trijų kambarių butas.
Aukcioną skelbia jau ketvirtą kartą
Šį neįprastą objektą nutariu apžiūrėti ir aš. Jį aprodyti sutiko Palangos savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Liebienė.
Mums nuo savivaldybės einant slėptuvės link, V. Liebienė papasakojo, kad šias patalpas bandoma parduoti nebe pirmą kartą. Aukcionas, teigia pašnekovė, skelbiamas jau ketvirtą kartą.
„Pasiteirauja, atvažiuoja, pasižiūri, bet kažkaip kol kas niekas neperka“- apie galimus pirkėjus kalba savivaldybės darbuotoja.
Paklausta, kuo gi potencialūs pirkėjai konkrečiai domisi, V. Liebienė sako, kad dažniausiai teiraujasi konkretesnių smulkmenų, nori apžiūrėti pačią vietą: „Jie nori išsiaiškinti konkrečiau – ar rūsyje, yra langas ar nėra lango. Matyt, gal svarsto kokias gyvenamas patalpas vasarai įsirengti.“
Dažniausiai maždaug dviejų, o gal net ir trijų kambarių buto dydį atitinkančiomis patalpomis, anot pašnekovės, domisi ne vietiniai.
„Pavyzdžiui, praeitą kartą net neatvažiavo (apžiūrėti – DELFI). Jau po aukciono kažkas vienas susizgribo, kad norėtų pažiūrėti, bet taip ir neatvažiavo. O prieš tai yra buvę, kad po kelis atvažiuoja, pažiūri, pergalvoja“, – pasakoja V. Liebienė.
Savivaldybės darbuotojos teigimu, kartą šia slėptuve domėjosi ir verslininkas, svarstė čia įsirengti sandėliavimo patalpas, bet galiausiai slėptuvės taip ir nenupirko.
Renovuoto namo rūsyje – šiurpą keliančios patalpos
Besikalbėdamos su V. Liebiene priartėjame prie J. Biliūno gatvėje esančio renovuoto daugiabučio. Čia mus pasitinka pagyvenęs vyriškis, kuris taip pat atėjo apžiūrėti slėptuvės. Anot savivaldybės darbuotojos, tai pirmasis žmogus, kuris šiomis patalpomis susidomėjo ketvirtą kartą paskelbus aukcioną.
Žingsniuojame laiptais žemyn į daugiabučio rūsį. Dešinėje pusėje – senos, storos ir sunkios rudai nudažytos durys, o ant jų ratas, skirtas durims užveržti. Tiesa, šia rankena dabar jau nesinaudojama, durys užrakintos paprasta pakabinama spyna.
Atidarius duris nesimato nieko, tik – aklina tamsa. Savivaldybės darbuotoja įjungia žibintuvėlį ir paaiškina, kad viduje yra šviesa. Tiesa, veikia ne visose patalpose.
Uždegus šviesą pasimato ir tikrasis vaizdas. Mintyse pagalvoju, kad tokia vieta būtų puikiai tinkama filmui apie branduolinę katastrofą ar karą filmuoti. Būtent tokių pavojų, sako V. Liebienė, jos ir buvo įrengtos dar sovietmečiu.
Sovietų Sąjungoje tokias slėptuves turėjo ne tik daugiabučiai namai, bet ir kone visos didesnės įmonės. Kai kurios jų būdavo tokios didelės, kad būtų galėję sutilpti 600, o gal net ir daugiau nei 1000 žmonių.
Pasak V. Liebienės, ši pardavinėjama slėptuvė buvo pastatyta dar 1966 m., o savivaldybei perduota jau 1996 m.
Viską uzurpavęs pelėsis
Įėjus į slėptuvę iš karto jaučiasi stiprus pelėsio kvapas. Čia būta ne vieno kambario. Vieni jų didesni, kiti – visai mažyčiai.
Matyti, kad slėptuvėje buvo ir vandentiekis – iki dabar išlikusi sena, jau parūdijusi kriauklė. Tiesa, tualeto nebėra, nors buvo ir jis.
Viename slėptuvės kambarių sukrauti seni, mediniai mokykliniai stalai. Kitame – išlikusios dvi lovos, o ant viduryje kambario esančio stalo numesta oranžinis segtuvas su užrašu „Biliūnas“. Jame – namo brėžiniai.
Šalia apdulkėjusių ir drėgmės gavusių lovų stovi sena dulkių sluoksniu padengta metalinė šiukšliadėžė. Kone viskas – nusėta pelėsio, kuris čia įsišaknijęs ant visų sienų.
„Mano anūkas pasakytų, kad baisu“, – nusijuokia slėptuvės apžiūrėti atėjęs vyras ir pradeda galvoti, ar tokioje vietoje būtų galima padaryti bent kelis langus.
Tuo tarpu V. Liebienė svarsto, kad patogiausia būtų, jei tokią patalpą įsigytų namo gyventojai, galėtų čia pasidaryti rūsį ir laikyti uogienes ar bulves.
„Ne, čia galima padaryti daug daugiau“, – įsitikinęs patalpų apžiūrėti atėjęs palangiškis.
Buvo įsiveisusios žiurkės
Viename slėptuvės kambariukų iki šiol yra išlikusi ir medinė dėžė, kuri iki pat viršaus prikrauta dujokaukių. Tai slogų vaizdą tik dar labiau sustiprina.
Išeidami iš slėptuvės sutinkame ir vietinius gyventojus – du susikibusius senolius. Pasiteirauju jų, ar atsimena, jog slėptuvėje būtų kas nors vykę. Vyriškis patikina, kad puikiai pamena, jog čia, dar sovietmečiu, vydavo ekstremalių situacijų valdymo pratybos. Tuo metu, sako jis, slėptuvę prižiūrėti buvo palikta jam, tad jis turėjo tų patalpų raktus.
Kartą, pasakoja senolis, visą ją buvo užpylęs vanduo. „Atsimenu, aš nuo pat pradžių prižiūrėjau ją, buvo iš Vilniaus net atvažiavęs tas apsaugos generolas. Sako – greitai uždarykite ją, čia negalima įeiti, kas čia dedasi, – nusijuokia senolis. – Sienos tiesiog byrėjo. Čia buvo paplūdę, vandens pilna buvo. Aš anksčiau prižiūrėjau, visada raktus turėdavau.“
Negana to, į pokalbį įsitraukia ir namo gyventojo žmona, slėptuvėje buvo įsiveisusios ir žiurkės, teko naikinti. O kol būdavo tualetas ir nebuvo užkaltas įėjimas iš namo išorės, į slėptuvę esą įlįsdavo ir sumanę atlikti gamtinius reikalus.
Kaip teigė V. Liebienė, kadangi slėptuvės niekaip nepavyksta parduoti, savivaldybė jau nuleido ir kainą.
„Pradinė kaina buvo 21 100 eurų. Dabar jau ketvirtą kartą skelbiame, tai nuleidome 10 proc., dabar kaina 19 tūkst. eurų. Suprantat, mes negalime šiaip sau susigalvoti kainos, mes turime pasidaryti vertinimą“, – aiškino savivaldybės darbuotoja.
Ji taip pat patikina, kad tokios slėptuvės karo atveju naudojamos nebūtų, nes jos nebeatitinka civilinės saugos keliamų reikalavimų.
„Kiekviena savivaldybė savo interneto tinklapiuose pateikia tokių statinių sąrašus, kuriuose galėtų slėptis neturintys galimybės evakuotis asmenys – pagyvenę, ligoti žmonės, šeimos su mažais vaikais.
O svarbiausios valstybės, savivaldybių institucijos ar ypatingi strateginę reikšmę turintys objektai privalo turėti savo slėptuves, kuriose galėtų glaustis ekstremalios situacijos atveju gelbėjimo ir evakavimo darbus vykdančios tarnybos“, – anksčiau DELFI yra sakiusi Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus atstovė.
Kaip nurodoma civilinės saugos puslapyje, kilus karui ar esant ekstremaliai situacijai gyventojai turėtų evakuotis iš miesto, o negalintieji to padaryti turėtų patraukti į kolektyvinės apsaugos statinius – jie ženklinami mėlynu trikampiu oranžiniame kvadrate. Tokiomis vietomis galėtų tapti, pavyzdžiui, mokyklos. Ten gyventojai būtų aprūpinti maistu, geriamuoju vandeniu, švariais drabužiais, higienos priemonėmis ir kita.