aA
Artimiausiu metu valdantieji „valstiečiai“ Seimui siūlys pratęsti politinį tyrimą, nagrinėjant politikų ir verslo ryšius. Nors sumanymo iniciatorius Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad dėl to sutarta valdančiojoje koalicijoje, „valstiečių“ partneriai socdarbiečiai nesako tvirto „taip“.
Gediminas Kirkilas, Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Domantas Pipas

Siūlymas pritarti nutarimui „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl politikų veiksmų ir priimtų sprendimų atitikimo valstybės interesams bei politikų neteisėtų ryšių su verslo ir kitomis interesų grupėmis parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ Seimui greičiausiai bus pateiktas ketvirtadienį, jei iniciatoriams pavyks suderinti keliamus klausimus ir surinkti reikiamą skaičių parlamentarų parašų.

Apie tokią iniciatyvą antradienį po Seimo frakcijų atstovų susitikimo pas parlamento pirmininką Viktorą Pranckietį prakalbo valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis.

Tą pačią dieną DELFI konferencijoje jis kalbėjo, kad tyrimas turėtų apimti tą patį laikotarpį, kurį nagrinėjo verslo ir politikų ryšius analizavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Jo išvados patvirtintos prieš savaitę. Tačiau, pasak R. Karbauskio, NSGK daugiau nagrinėjo verslo įtakas politikams, o pastarųjų vaidmuo esą buvo menkai atskleistas.

Kiek anksčiau LVŽS lyderis DELFI teigė, kad naujojo tyrimo iniciatyva buvo aptarta tiek „valstiečių“ frakcijoje, tiek su koalicijos partneriais iš Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP).

„Mes šnekamės frakcijoje, mes šnekamės koalicijoje, pas mus yra bendra nuostata, matome, kas aplinkui vyksta, ir suprantame, kad tyrimas dėl politikų įtakos visuose tuose procesuose, valstybę paverčiant tam tikrų verslo grupuočių įkaite, bus, nes ta įtaka neatskleista“, – tvirtino R. Karbauskis.

Tačiau antradienį DELFI konferencijoje viešėjęs LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas išsakė kitokią poziciją. Klausiamas, ar socdarbiečiai pritars partnerių iniciatyvai, jis teigė, jog pirmiausia norima susipažinti su klausimais, kuriuos tyrimo metu norima kelti.

„Spręsime, pritarti jiems (klausimams – DELFI) ar ne. Nesu tikras, kad frakcija pritars“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Tyrimai kelia emocijas, bet naudos neatneša

LSDDP lyderis kalbėjo, jog toliau laikosi nuomonės, kad parlamentiniai tyrimai neatneša ypatingų pokyčių.

„Pradedant garsiuoju Artūro Paulausko tyrimu, po kurio konservatoriai buvo įvardinti kaip partija, turinti teroristinės organizacijos požymių (2007 metais Seimas patvirtino buvusio saugumiečio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes tyrusios parlamentinės komisijos išvadas, pagal kurias nusikaltimą įvykdė teroristinės organizacijos bruožų turinti grupės asmenų, palaikanti ryšius su konservatorių partijos vadovais – DELFI), ir baigiant visais kitais, išskyrus tai, jog partijos tik pačios kompromitavosi, nieko ypatingo daugiau nepasiekta“, – antradienį DELFI konferencijoje sakė G. Kirkilas.

Jis teigė manantis, kad ir naujasis tyrimas „nieko ypatingai naujo neatneš“.

„LSDDP frakcija dar svarstys. Man pačiam įdomus klausimas – pritars ar ne“, – antradienį kalbėjo politikas.

Klausiamas, ar gali įvykti taip, kad socdarbiečiai, koalicijos partneriams pareikalavus konkretaus atsakymo, tyrimui pasakys „ne“, G. Kirkilas sakė: „Gali taip būti“.

„Pagal koalicijos susitarimą mes nesame taip susitarę, kad turėtumėme pritarti visiems koalicijos partnerių pasiūlymams. Mes daug kam nepritariame. Jeigu mums įrodys, kad tas tyrimas tikrai yra būtinas ir, svarbiausia, kažkaip išskaidrins mūsų politinę bendruomenę, gal ir pritarsime. Bet kol kas nematau, kad taip atsitiktų“, – aiškino socdarbiečių vadovas.

Kirkilas: prezidentė sulaukė atsako dėl kategoriškų pasisakymų

Antradienį DELFI konferencijoje kalbėdamas apie naująjį tyrimą R. Karbauskis išskyrė laikotarpį, kai valdžioje buvo dabar opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

„Vienas periodas – 2008-2012 metai. Tas periodas buvo įvardintas, kaip daugiausiai klausimų sukeliantis. Bet nebus apsiribojama tik tuo laikotarpiu, tai bus tas pats laikotarpis, kurį tyrė ir NSGK“, – sakė R. Karbauskis.

Pasak jo, tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, kokie politikai veikė su verslo grupėmis. „Ne visi politikai, kurie dabar yra „MG Baltic“ ir Eligijaus Masiulio byloje, yra tie politikai, kurie veikė. Jų buvo daugiau. Jeigu šnekėtume apie liberalus, tai jų 2008-2012 m. Seime buvo dešimt, jie tikrai negalėjo įtakoti sprendimų taip, kaip juos reikėjo įtakoti, kad ta „MG Baltic“ verslo grupė galėtų naudotis valstybe, kaip ji naudojosi“, – sakė R. Karbauskis.

Prezidentės atveju „valstiečių“ lyderį domina tik jos susirašinėjimas su E. Masiuliu. „Aš matau tik vieną epizodą, tai prezidentės susirašinėjimas su E. Masiuliu, per kurį matosi, kad buvo daromas poveikis verslo grupėms – tas skaliko klausimas, žurnalisto darbas ir visa kita. Tai yra vienas menkas epizodas. Tikrai nereikia sureikšminti prezidentės. (…) Vertinant tas aplinkybes dėl „MG Baltic“, sunku paaiškinti tų laiškų turinį kitaip negu bandymą manipuliuoti“, – sakė R. Karbauskis.

Taip pat jis pakartojo, kad tyrimas gali nagrinėti ir prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklą: pasak R. Karbauskio, prezidentė turėtų prisiimti atsakomybę dėl viešumoje pasirodžiusio susirašinėjimo su šiuo metu politinės korupcijos byloje kaltinamo buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio E. Masiulio.

Šiuose laiškuose, kuriuos prezidentė neva rašė 2014-2016 metais iš tulpes@lrpk.lt elektroninio pašto, aptarinėjamos generalinio prokuroro skyrimo aplinkybės, siūlymai perduoti LNK televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“, turint mintyje žurnalistą Tomą Dapkų. D. Grybauskaitė viešai yra pareiškusi, kad laiškų autentiškumo patvirtinti negali.

G.Kirkilas, vertindamas šią iniciatyvą, DELFI sakė manantis, kad pati prezidentė savo kritišku požiūriu į daugelį politikų, taip pat ir dirbančius šioje kadencijoje, rinkimų laimėtojus, ir pati šiek tiek įsitraukė į debatus.

„Jos kategoriški pasisakymai prieš kai kuriuos lyderius, kurie taip pat yra ambicingi, dabar sulaukė tokio atsako. Tuo visiškai nesistebiu. Bet ar galvoju, kad tai reikia tirti? Visi šie tyrimai sukelia didžiules emocijas, ir dėl jų kartais atidedamos į šalį reformos, rimtesnės diskusijos ir panašiai. O mes aiškinamės, kas teisus, kas didesnis priešas ir panašiai. Todėl aš labai skeptiškas tyrimų atžvilgiu – taip pat ir prezidentės veiklos“, – kalbėjo socdarbiečių lyderis.

Jis aiškino, jog tuo atveju, jei naujasis tyrimas „bus atliekamas taip pat diletantiškai kaip iki šiol“, naudos juo labiau nebus. Klausiamas, ar omenyje turi neseniai pasibaigusį NSGK tyrimą, G. Kirkilas tai patvirtino.

„Atkurti tai, kas buvo prieš 10-12 metų, nėra taip paprasta. Paimti vieną kitą epizodą – tai dar nereiškia, kad tai yra tyrimas. Toli gražu. O jūs galvojate, kad naujas tyrimas kažkuo labai skirsis? Abejoju“, – teigė politikas.

Domėsis valstybės vadovais ir neteisėta įtaka

DELFI turimais duomenimis, naujojo politikų ir verslo ryšių tyrimo metu būtų siūloma atsakyti į penkis klausimus. Pagal pradinį dokumento projektą, teiktą ir koalicijos partneriams, siūloma nagrinėti, kokie politikai ir kokie jų veiksmai lėmė, kad ekonominės krizės laikotarpiu (2008-2012 metais) „suklestėjo verslo grupė, vėliau, NSGK išvados duomenimis, gebėjusi de facto užvaldyti atskiras valstybės institucijas“.

Taip pat žadama nustatyti, ar nuo 2008 metų aukščiausi valstybės vadovai buvo informuojami apie galimus politikų ir verslo grupių ryšius bei galimą neteisėtą įtaką politiniams procesams, o jei taip – kodėl nesiėmė veiksmų užkirsti tam kelią.

Norima nagrinėti ir Seimo valdančiosios daugumos 2008-2012 metais formavimosi aplinkybes, įvertinant, ar „buvo daroma galimai neteisėta verslo grupių įtaka bei spaudimas frakcijoms ar atskiriems Seimo nariams, skatinant juos remti valdančiąją daugumą“.

Žadama ištirti, kokios partijos bei politikai, kurių veiklos tyrimo neapėmė NSGK išvada, turėjo neteisėtų ryšių su verslo ar interesų grupėmis, ypatingą dėmesį skiriant energetikai, kaip strateginei ūkio šakai. Taip pat ketinama rinkti duomenis, ar pasitaikė atvejų, kuomet aukščiausi valstybės vadovai su verslo grupėmis tiesiogiai ar per tarpininkus derino kandidatūras į teisėsaugos institucijų vadovų ar kitus postus valstybės tarnyboje.

Anksčiau R. Karbauskis DELFI sakė, kad naująjį tyrimą turėtų atlikti ne NSGK ar kitas nuolatinis Seimo komitetas, bet parlamentarų sprendimu sudaryta laikinoji tyrimo komisija.

Seimo Statute numatoma, kad iniciatyvos teisę sudaryti laikinąsias kontrolės arba tyrimo komisijas turi Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė, jeigu tam tikrais atvejais nenumatyta kitaip. Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, ją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu.

Kaip DELFI teigė Seimo Teisės ir teisėsaugos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė, dėl būsimajam tyrimui keliamų klausimų bei formuluočių LVŽS dar renkasi diskutuoti. Ji sakė dar nežinanti, ar juos nugludinti bus suspėta iki ketvirtadienio, bet ketinama „stengtis tai padaryti“.

„Mes deriname ir su koalicijos partneriais, esame ir jų pastabas gavę dėl klausimų, kuriuos pateikėme“, – sakė ji.

Pasak A. Širinskienės, surinkus nutarimui teikti reikiamą parašų skaičių, jis būtų registruojamas, o Seimo Statutas numato, kad toks klausimas turėtų būti įtraukiamas į artimiausio plenarinio posėdžio darbotvarkę.

„Teoriškai galima registruoti ir tos pačios dienos ryte, jei yra surinkti parašai“, – aiškino politikė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prezidento posto siekiantis Juozaitis įvardijo, ko imtųsi ir kokios ministerijos valdymą perimtų (191)

Viena iš svarbiausių prezidento funkcijų – suteikti šaliai vilties, sako kandidatas į...

Krizės nuojauta jau kamuoja dalį Lietuvos verslininkų (62)

Verslo, ypač eksportuojančio, nuotaika gali gan gerai atskleisti galimus ekonominio aktyvumo...

Ramanausko-Vanago brolis Albinas: kai mane paleido, iškart supratau, kodėl (468)

Ilgi metai miškuose, tamsiuose, šaltuose ir ankštuose bunkeriuose, sveiku protu nesuvokiami...

Sabonį pažeminti bandęs O‘Nealas apsikvailino tiesioginiame eteryje (52)

Į kuriozišką situaciją tiesioginiame JAV nacionalinio transliuotojo TNT eteryje pateko vienas...

Vilniečio košmaras: per naktį paliktas krautis telefonas sprogo prie pat vaiko lovos (72)

Vilnietis Arūnas naktį pabudo nuo garsaus pokštelėjimo ir pamatė iš kambario, kuriame miegojo...

Ekspertai kalba apie pokyčius Rusijoje: sukurta sistema pradeda springčioti (45)

Nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atplėšė Krymą nuo Ukrainos 2014 metais,...

16-metę biržiškę į garsiausių „Instagram“ žvaigždžių dešimtuką atvedė plaukai: populiarumo pridėjo ir garsus mylimasis (83)

Iš Biržų kilusi Viktorija Jukonytė nė nesitikėjo, kad jos 120 centimetrų ilgio plaukai taps...

Latvija tiria bankus dėl ryšių su Šiaurės Korėja

Latvija ieško ryšių tarp keleto neįvardintų vietos kreditorių ir Turkijos bendrovės, kuriai...

Ligą įveikusio berniuko mama: jei būtų įvykę taip, kaip sakė protas – vaiko tikriausiai jau neturėtume

Vaikų paramos fondo „ Mamų unija “ vadovė Eglė Mėlinauskienė specialiai DELFI iš Turkijoje...

Klaipėdai prognozuoja pakilimą: butų rinka dar labiau išaugs (5)

Apie suaktyvėjusią būsto rinką didžiuosiuose šalies miestuose kalbama ne vienerius metus. Šis...