„Ar partija kels mano kandidatūrą į prezidentus, ar ne, aš bet kokiu atveju pats išsikelsiu. Nes man vis dėlto atrodo, kad mūsų valstybė pernelyg ilgai ignoruoja tarptautinių institucijų sprendimus. Manau, kad atsiras 10, 20 ar 50 tūkstančių žmonių, kurie iškels mano kandidatūrą į prezidentus, ir jeigu jų valia balsuoti už norimą kandidatą nebus patenkinta, tokie rinkimai gali būti laikomi neteisėtais“, - dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė R. Paksas.
Jis taip pat kritikavo dabartinio partijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio vadovavimą partijai ir neatmetė galįs kandidatuoti į partijos vadovus. „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininko rinkimai vyks rugsėjo pabaigoje.
BNS primena, kad Seimas ketvirtadienį žengė dar vieną žingsnį, kad per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam R. Paksui būtų atvertas kelias į rinkimus.
Už Konstitucijos pataisą ketvirtadienį po svarstymo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 21 Seimo narys, 16 parlamentarų susilaikė. Kitame etape Seimas balsuos dėl Konstitucijos pataisos priėmimo, tam jau reikės ne mažiau kaip 94 balsų „už“.
R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais nusprendė, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas.
R. Paksas iš prezidento pareigų pašalintas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Šiuo metu teismas nagrinėja prekybos poveikiu bylą, kurioje kaltinimai dėl prekybos poveikiu R. Paksui ir „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovui Gedvydui Vainauskui.
Prokurorai įtaria, kad 2015 metais būdamas „tvarkiečių“ lyderiu R. Paksas pažadėjo ir susitarė priimti 15 tūkst. eurų kyšį iš G. Vainausko.