aA
Molėtų rajone prie vieno gražiausių Lietuvoje Baltųjų Lakajų ežero susiklostė situacija, kai ežero pakrantėje, miške ar net ant paties ežero ėmė kilti poilsiui skirti nameliai. Ir visa tai vyksta Labanoro regioninio parko širdyje.
Namelis ant vandens
Namelis ant vandens
© DELFI

Namelis ant ežero su visais patogumais

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, draudžiama statyti statinius vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ir miške.

Tačiau skelbimuose galima rasti net kelis pasiūlymus, kviečiančius apsistoti ežero pakrantėje ar net ant paties ežero.

Delfi nuvyko į Labanoro regioniniame parke esantį Mindūnų kaimą ir vietoje apžiūrėjo susiklosčiusią situaciją. Labanoro gatvėje veikianti Mindūnų sodyba siūlo nakvynę ant paties ežero.

Štai taip savo internetiniame puslapyje ji pristato kvietimą apsistoti: „Puiki naujiena romantikams! Jūs įsikursite dviviečiame kupole ant vandens. Malonumų gausą papildysite greta stovinčiu kubilu su džiakuzi. Namelyje yra dvigulė lova, patalynė, kondicionavimo sistema oras-oras, šaldytuvas, būtiniausi indai, kavos aparatas, taip pat tik Jums skirta keramikinė kepsninė-grilis Kamado BONO, valtis. Yra biotualetas. Jūsų ramybės niekas negalės sutrukdyti, nes iki namelio galima atvykti tik valtimi. Komplekso nakvynės kaina - 150 Eur.

Švarus Labanoro parko oras, girios grožybės ir vaizdai į Baltųjų Lakajų ežerą Jums įsimins ilgam. Laukiame Jūsų bet kuriuo metų laiku. Su valtele galėsite romantiškai praleisti laiką plaukiodami ežere bei apsilankyti greta esančioje Meilės saloje.“

Nuvykus į vietą įsitikinome, kad pasiekti namelį galima tik valtimi. Šeimininkas ją duoda atvykusiems svečiams. Plaukti reikia ne taip ir daug. Atstumas nuo kranto – maždaug 50 metrų. Tiesa, karštomis vasaros dienomis iki platformos su nameliu galima ir atbristi. Gylis – maždaug 120 cm.

Kaip pastebėjome atvykę į vietą, kupolinis namelis ir šildomas kubilas įrengtas ant specialios platformos. Iki jos nuo kranto po vandeniu atvesta ir elektra. Namelyje veikia oro kondicionierius: galima ir sušildyti, ir atšaldyti orą.

Kubilo vanduo sušildomas krosnyje. Prie jos sodybos šeimininkas yra palikęs malkų. Svečiai patys pakuria krosnį ir sušildo vandenį iki norimos temperatūros. Įdomu tai, kad kubilui naudojamas ežero vanduo. Šalia kubilo į ežerą įmestas elektrinis siurblys, kurio pagalba ir imamas vanduo. Išsimaudžius vanduo taip pat išleidžiamas į ežerą. Kubilo apačioje yra žarna, kurios čiaupą atsukus į ežerą iš kubilo ima tekėti vanduo.

Ant platformos vietos užtenka ir tualetui. Jis pridengtas lengva pertvara ir skėčiu nuo saulės. Kaip nurodo pats sodybos šeimininkas, ant platformos pastatytas biotualetas. Kur galiausiai išpilamas jo turinys, ar jis nepatenka į ežerą, nėra aišku.

Be to, ant platformos yra ir kepsninė. Jai reikia anglių, kurių šeimininkas palieka namelyje.

Jei iki platformos nuo kranto galima ir atbristi, vandens gylis iki jos siekia maždaug 120 cm, tai pasiekus platformą, iš karto giliau. Jos pabaigoje yra kopėtėlės į vandenį ir ten jau kur kas giliau – maždaug 2 metrai.

Atvykę į vietą pamatėme kad namelyje yra svečių patogumui svarbios įrangos: šaldytuvas, virdulys, kavos virimo aparatas. Taip pat palikta indų.

Siūlo poilsį ant ežero kranto

Tačiau matyti, kad panašių objektų yra ir netoliese. Toliau nuo Mindūnų sodybos taip pat rūksta dūmelis, matosi iš miško išlindę statiniai.

Tik čia savo paslaugas jau siūlo kiti verslininkai. Internete suradome, kad šalia savo paslaugas teikia „Glamping Lithuania“. Jie turi net kelis pasiūlymus.

Štai, pavyzdžiui, nedidelis namelis dviems. „Vieno kambario namelis dviems su peizažu į Baltųjų Lakajų ežerą. Šiuo metu galime jums pasiūlyti net keturis skirtingus namelių variantus, kurie skiriasi nuo įrengtos SPA įrangos nameliuose.

Ilsėkitės su visais patogumais. Namelyje yra dvigulė lova su kokoso čiužiniu, tualetas, dušas, persirengimo kambarys, kepsninės, šaldytuvas, krėslai, šezlongai, SPA vonios, pėdų masažo procedūros, romantiškas apšvietimas, suteikiantis romantikos ir atsipalaidavimo. Čia yra sutvarkyta lauko aplinka, yra liepteliai, laipteliai, kiemo apšvietimas“, - rašoma skelbime.

Ten pat nurodoma, kad iš viso yra 3 tokie nameliai. Jų dydis – maždaug 25 kvadratiniai metrai.

Tačiau yra ir didesnių. „Susipažinkite su mūsų vila. Tai tikra ramybės oazė! Namelis ant ežero kranto, kuris neturi kaimynų! Šis namelis išsiskiria tuo, jog yra ypatingai erdvus, o vaizdas pro langą visais metų laikais tiesiog užburia! Taip pat šiame namelyje rasite ir elipsinę vonią“, - rašoma skelbime.

Nurodoma, kad šio kambario dydis – 50 kvadratinių metrų. Šio namelio nuomos kaina priklausomai nuo sezono svyruoja nuo 150 iki 180 eurų parai. Mažesnių namelių kaina nedaug tesiskiria. Ji prasideda nuo 140 eurų, o viršutinės kainos lubos taip pat siekia 185 eurus.

Kaip nurodyta internete, visi nameliai turi patogumus, dušus, tualetus, atpalaiduojančias vonias.

Prašė pradėti tyrimą

Ir vis dėlto šioje vietoje reikia grįžti prie klausimo, ar nameliai miške, ežero pakrantės apsaugos juostoje, ant paties ežero nepažeidžia galiojančių įstatymų? Miškų ir Saugomų teritorijų įstatymuose nurodyta, kad miškuose ir vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje statybos draudžiamos.

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas Delfi pripažino, kad situacija dėl „Glamping Lithunia“ jam yra žinoma. Anot jo, parko darbuotojai yra atlikę patikrinimą vietoje ir dėl galimų pažeidimų kreipėsi į kontrolę vykdžiusią Valstybinę miškų tarnybą.

Situaciją dėl kaimyninio sklypo, kur stovi namelis ant vandens, pakomentavo jo kolega Žydrius Mukulys.

„Šių metų kovo mėnesį į direkciją buvo kreiptasi dėl liepto statybos šiame sklype, tačiau direkcija liepto statybai nepritarė. Šiuo metu Aplinkos apsaugos apsaugos departamentas atlieka tyrimą dėl galimai esančių šiame sklype pažeidimų. Ar tai statiniai ar kilnojamieji daiktai, galėtų atsakyti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos", - teigė Ž. Mukulys.

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas Voldemaras Kutra Delfi suteikė šiek tiek papildomos informacijos dėl situacijos „Glamping Lithuania“ valdomuose sklypuose.

„Direkcijos specialistai, 2018 m. nagrinėdami naujai pateiktą miškotvarkos projektą bei vykdydami faktinį patikrinimą minėtuose sklypuose, užfiksavo, kad esama situacija galimai neatitinka 2013 m. parengto, suderinto ir patvirtinto vidinės miškotvarkos projekto sprendinių. 2018 m. lapkričio 11 dienos raštu direkcija pagal kompetenciją informaciją perdavė Valstybinei miškų tarnybai. 2019 m. lapkričio mėn. 28 d. į LR AM Valstybinę miškų tarnybą dėl situacijos šiuose sklypuose raštu kreipėsi ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM“, - nurodė V. Kutra.

Paklausus, ar buvo tikrinta, kaip tvarkomos nameliuose susidarančios nuotekos, parko direkcijos darbuotojas teigė, kad šis klausimas nepriklauso direkcijos kompetencijai.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė Delfi patvirtino, kad VSTT savo nuožiūra taip pat kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą su prašymu atlikti tyrimą „Glamping Lithuania“ valdose.

„Taip, 2019 m. lapkričio mėnesį raštas buvo siųstas Valstybinei miškų tarnybai. Rašte kalba ėjo apie namelį, pastatytą miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame Labanoro regioniniame parke“, - teigė D. Rakauskaitė.

Tyrimas nebuvo atliktas

Tačiau įdomu tai, kad Valstybinė miškų tarnyba, nors ir gavo du raštus su prašymu atlikti tyrimą nurodytoje vietoje, to nepadarė.

Tai Delfi patvirtino Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus patarėjas Vidmantas Gerdvila. „Informuojame, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistai Jūsų išvardintuose sklypuose, patikrinimų nėra atlikę.“

Nuo šių metų liepos 1 d. Lietuvoje valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę gali atlikti tik Aplinkos apsaugos departamentas. Miškų tarnyba ir valstybinių parkų direkcijos pažeidimų gamtoje jau negali fiksuoti. Taigi, tyrimus, kurių neatliko Valstybinė miškų tarnyba, dabar turės atlikti Aplinkos apsaugos departamentas.

Delfi kreipėsi į jį ir nurodė konkrečius sklypus. Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyrius teigė, kad pareigūnai atliks tyrimą.

„Tyrimą apie „Glamping Lithuania" statinius atliko Aukštaitijos nacionalinis parkas. Ši situacija jiems buvo žinoma, dėl matomų pažeidimų parko direkcija perdavė tyrimą Valstybinei miškų tarnybai. Iki 2021 liepos 1 d. pokyčių tai buvo ne AAD kompetencija. Su jūsų laišku AAD pasiekė ši informacija, todėl plačiau pakomentuoti negalime, bus atliekamas išsamus tyrimas. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atliks patikrinimą vietoje kuo greičiau ir tada bus žinoma tyrimo eiga ir terminai“, - nurodė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.

Informaciją apie situaciją prie Baltųjų Lakajų ežero taip pat perdavėme Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Jos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi teigė, kad pareigūnai atliks tyrimą dėl sklypuose esančių statinių teisėtumo.

„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (IS „Infostatyba“) duomenimis, nurodytuose žemės sklypuose esantiems statiniams statybą leidžiantys dokumentai nėra išduoti. Minėti sklypai priklauso 2 savininkams.

Informuojame, kad Statybos inspekcija iki šiol skundų dėl statinių teisėtumo Jūsų nurodytuose žemės sklypuose nėra gavusi ir nėra tyrusi statinių teisėtumo. Jūsų paklausimo pagrindu Statybos inspekcijoje priimtas sprendimas atlikti tyrimą. Apie tyrimo rezultatus informaciją pateiksime atskiru pranešimu“, - teigė R. Kėkštienė.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas
© DELFI / Tomas Vinickas


Bandė gauti finansinę paramą

Abu sklypai, kuriuose dar 2018 metais patikrinimus atliko Labanoro regioninio parko darbuotojai, Registrų centro duomenimis, priklauso tam pačiam asmeniui – Tadui Vyteniui Jociui. Jis šiuos sklypus nusipirko 2015 metais.

Pirmojo sklypo plotas – 1.1530 ha (iš jo miško žemės plotas – 1.0087 ha), antrojo – 24800 ha (iš jo miško žemės plotas – 2.4430). Abiejų sklypų žemės naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Taigi, kaip matyti, didžioji dalis šių sklypų teritorijos yra miško žemė, kur statybos yra griežtai reglamentuotos.

Registrų centro duomenimis, sklypai patenka į valstybinio parko ribas, vienam iš jų galioja pakrantės apsaugos juostos reikalavimai, abiems - Miškų įstatymo reikalavimai.

Delfi susipažino su Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 24 d. dokumentu, kuriame matyti, kad T. V. Jocys bandė gauti paramą savo verslui. Ir paraiškoje jis pristatė, ką ežero pakrantėje ketina daryti.

Posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl projektų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“, tinkamumo gauti paramą. Ir galiausiai buvo nutarta, atsižvelgiant į Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktas projektų vertinimo ataskaitas, teikti rekomendaciją T. V. Jociui patikslinti paramos paraiškos vertinimo išvadas.

Jis taip ir padarė, tačiau sėkmė siekiant paramos verslininko nelydėjo. Delfi susipažino su atrankos komiteto 2017 m. birželio 26 d. posėdžio protokolu.

Jame nurodyta, kad T. V. Jocio projektas „Vilnos nameliai“ (paraiška pateikta 2015 m.) neatitinka ES paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ įgyvendinimo taisyklių.

Kaip matyti iš dokumento, verslininkas norėjo pradėti nakvynės ir pusryčių, kaimo turizmo veiklą.

Dokumente nurodoma, kad atsakydamas į agentūros 2017 m. paklausimą, kuriame, be kita ko, buvo prašoma pateikti pajamas, gautas 2014 metais iš kaimo turizmo veiklos pagrindžiančius dokumentus, pareiškėjas pateikė 23 sąskaitas-faktūras, kuriose paslaugos pavadinimas nurodyta „nuoma“, viso sąskaitų-faktūrų pateikta 25 598 Lt (7 414 Eur) sumai. Sąskaitų apmokėjimo dokumentų nepateikta. Taip pat jis pateikė gyventojo individualios veiklos 19 pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą, kuriame pateikta informacija apie gautas pajamas nuo 2014 metų liepos 1 d. Pagal pajamų žurnalą gauta iš viso 21 548 Lt (6 241 Eur) pajamų. Išlaidos žurnale neapskaitomos. Pajamų žurnalo tituliniame lape nurodytos veiklos: apgyvendinimas, kaimo turizmas su pusryčiais.

Lapkričio-gruodžio sąskaitų-faktūrų suma 3 358 Eur. Atsakyme į paklausimą pareiškėjas nurodė, kad gavo iš kaimo turizmo veiklos 21 550 Lt (6 241 Eur).

Verslo plano VIII skyriaus „Informacija apie paslaugas, produkciją ir pajamas“ 9 dalyje „Teikiamų apgyvendinimo paslaugų pobūdis“ nurodyta, kad iš kaimo turizmo paslaugų teikimo gauta 4 140 Eur pajamų ir iš stovyklaviečių paslaugų 2 071 Eur, viso 6 241 Eur.

„Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pranešimą apie apgyvendinimo paslaugas Turizmo departamentui pateikė 2015 m. gruodžio 8 d., todėl 2014 metais negalėjo gauti pajamų iš kaimo turizmo veiklos, nes negalėjo vykdyti šios veiklos pagal Turizmo įstatymą, todėl projektas neatitinka taisyklių 19.4 ir 15.18 papunkčiuose nustatytiems reikalavimams“, - nurodyta protokole.

Verslo plano vertinimo metu iškilus klausimams dėl finansinių prognozių sudarymo prielaidų pagrįstumo, pareiškėjui buvo siųsti paklausimai, prašant aprašyti iki paraiškos pateikimo vykdomą veiklą ir naudojamas patalpas, veiklai reikalingą įrangą, pagrįsti teikiamų paslaugų kainas.

Atsakydamas į paklausimą, pareiškėjas nurodė, kad vykdo veiklą kaimo turizmo pastate, kuriame yra 3 kambariai su 3 dvigulėmis ir 1 išskleidžiama lova, taip pat svečių namelyje, kuris talpina 4-6 asmenis, t. y. iš viso turi ne mažiau kaip 10 vietų (iš pateikto gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo nustatyta, kad vienu metu rugpjūčio 16-18 d. buvo priimta 15 asmenų), tuo tarpu verslo plane nurodytos 6 vietos.

Atsakydamas į paklausimą, pareiškėjas nurodė, kad 2014-2015 metais numatytas vidutinis įkainis 30-45 Eur už nakvynę namelyje vienam žmogui. Į šią kainą taip pat yra įtraukti ir pusryčiai. Projekto įgyvendinimo metu pareiškėjas numato pastatyti 6 jurtas. Įkainis planuojamas 60 Eur už nakvynę jurtoje arba namelyje, nepriklausomai nuo žmonių kiekio.

„Verslo plane pareiškėjas 2014-2015 metais nurodęs, kad buvo 6 nakvynės vietos, o po projekto įgyvendinimo nuo 2016 metų – 12 vietų. Kadangi planuojama pastatyti 6 jurtas, tai reikštų, kad jurtoje yra 1 vieta, kuri planuojamu laikotarpiu kainuotų nepagrįstai didelę kainą 60 Eur. Pažymėtina, kad verslo plane pajamos skaičiuojamos nakvynių skaičių dauginant iš nuomos kainos už parą. Be to, pareiškėjas nepaaiškino, kaip bus įrengtos jurtos, tik nurodė, kad bus užtikrinti visi patogumai, sutvarkyta infrastruktūra, visa jurtos kapsulė bus iš natūralios vilnos. Tuo tarpu techninio projekto brėžiniuose aiškiai matyti pavaizduoti baldai: lovos, minkšti baldai, stalas su kėdėmis.

Finansinėse prognozėse taip pat yra nesutapimų: prognozinėje pelno (nuostolių) ataskaitoje pardavimo pajamos ataskaitiniais ir prognozuojamais metais nesutampa su verslo plane nurodytomis pajamomis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas, kadangi ir po siųstų agentūros paklausimų verslo plano informacija yra prieštaringa, verslo plano finansinių prognozių sudarymo prielaidos nepagrįstos, projektas neatitinka taisyklių 15.11 papunktyje nustatytų reikalavimų“, - nurodoma dokumente.

Taigi verslo plėtrai T. V. Jociui paramos gauti nepavyko.

Mano, kad jokių pažeidimų nėra padarę

Delfi kreipėsi į „Glamping Lithuania" ir paprašė plačiau pakomentuoti situaciją Baltųjų Lakajų ežero pakrantėje.

„Mūsų miško žemė yra kempingų ir palapinių zona, nustatyta parko. Ir mes jokių statinių neturime šioje žemėje. Ten stovi palapinės, kurios leidžiamos pagal šį reglamentą statyti“, - nurodė „Glamping Lithuania“.

„Parkui priklausančiose vandens juostose, taip pat kur nustatyta palapinių statymo vietos, taip pat leidžiama statyti palapines. Taip, mus patikrino departamentas ir pas mus viskas gerai, pažeidimų nerado. Leidimą palapinėms esam gavę“, - teigė „Glamping Lithuania“ atstovai.

Registrų centro duomenimis, sklypai, šalia kurių yra namelis ežere, priklauso Vandai Milinavičienei ir Aldonai Dominikai Kučinskienei. Delfi bandė susisiekti su Mindūnų sodybos šeimininkais, tačiau jie į pateiktus klausimus neatsakė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(109 žmonės įvertino)
3.3486

Top naujienos

Naujausi reitingai ekspertų nestebina: apie antrą šansą valdantiesiems galvoti nereikėtų (4)

Mažėja žmonių, kurie mano, kad Ingrida Šimonytė geriausiai tinka užimti ministrės...

Įsigalioja dar vienos sankcijos Rusijai: didesni pokyčiai lauks gruodį, gali turėti įtakos ir karo baigčiai

Nuo trečiadienio – jokios rusiškos anglies Europoje, – įsigalioja naujos sankcijos , kurios...

Karas Ukrainoje. Dar vienas pavojaus signalas – virš Zaporožės AE numuštos dvi rusų raketos

Virš Zaporožės regiono Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė dvi priešo raketas. Tai...

Iš Pekino – nauji nurodymai Lietuvai: politikus ragina nevykti į Taivaną (1)

Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Vilniuje Qu Baihua sako, kad bet koks Lietuvos ar kitų...

Matematikos korepetitoriai išgyvena neregėtą aukso amžių: prašo vis solidesnių sumų, o jas tėvai sumoka nė nemirktelėję

Vertindami šių metų matematikos egzaminų rezultatus, ekspertai juos pusiau juokais pavadino...

„TikTok'e“ apie santykius kalbantis Dovydas Laukys sulaukė žmonos reakcijos: Monikai Marijai mano bajeriai nejuokingi

Pastebėjęs, kad daugybė žmonių turi įvairių neatsakytų klausimų, susijusių su santykiais,...

Delfi PliusVytautė Merkytė

Lietuviai išdrįso pasidalinti savo vaikystės nuoskaudomis: psichologė įvardijo, kaip tėvai net neįtardami traumuoja vaikus

Kartais tėvai net vedami gerų norų gali padaryti tam tikrų auklėjimo klaidų, kurios gali...

Verslas PliusLukas Miknevičius

Ką reikia žinoti, kad atliekų pristatymas į aikštelę netaptų galvos skausmu ir netikėtomis išlaidomis

Kone kiekvieną dieną į didelių gabaritų atliekų aikšteles atvyksta gyventojai, bandantys...

Nuo šiandien – malonūs orų pokyčiai: kasdien bus vis karščiau (2)

Šiandien, trečiadienį, mūsų regione stiprės anticiklonas. Šalyje vyraus nepastoviai debesuoti...

NASA marsaeigis „Perseverance“ Raudonojoje planetoje aptiko neatpažintą objektą: čia jo neturėtų būti – kas tai?

NASA marsaeigis „ Perseverance “ aptiko dar vieną netikėtą objektą, kurio Marse įprastai...