Pakeltas minimalus stojamasis balas verčia ieškoti naujų gelbėjimo būdų abiturientams

Šiais metais pakeltas minimalus balas stojantiems į aukštąsias mokyklas vienam abiturientui pakišo koją.

Abiturientas ištiesia pagalbos ranką

Tačiau kai kurios aukštosios mokyklos suskubo padėti moksleiviams. Švietimo ekspertai tokias paskatas giria, tačiau pabrėžia, kad svarbu, jog ši situacija nevirstų universitetų konkurencija ne dėl gabiausių, o dėl 3,6 balo nesurinkusių abiturientų.

Visai neseniai Mykolo Romerio universitetas (MRU) pranešė apie švietimo iniciatyvą moksleiviams „4mm. Pasistiebk“. Kaip teigiama išplatintame pranešime spaudai, ši iniciatyva skirta abiturientams, kurie norėtų pagerinti savo brandos egzaminų rezultatus ir kitais metais stoti į norimą universitetą.

„Viešoje erdvėje formuojama nuomonė, kad į universitetus stoja labai daug nepasiruošusių abiturientų. Bet net ir motyvuotiems vaikams brandos egzaminų rezultatai gali užkirsti kelią siekti savo svajonės, ypač dabar, kai stojimų į universitetus kartelė vis aukščiau keliama, o konkurencija į konkrečias specialybes tik auga“, – teigia MRU studijų ir mokslo prorektorė, profesorė Inga Žalėnienė.

Anot jos, nepasisekus tokie vaikai neturi daug alternatyvų: tik rinktis panašią programą, vietoj universiteto studijuoti kolegijoje arba apskritai išvykti iš Lietuvos. „Mes siūlome dar vieną galimybę – papildomai pasimokius įgyti antrą šansą. Mūsų tikslas – padėti motyvuotiems vaikams ir tuo pačiu didinti aukštojo universitetinio išsilavinimo prieinamumą Lietuvoje“, – sako I. Žalėnienė.

Anot MRU atstovo spaudai Vaidoto Norkaus, iniciatyva nemokama, programą savo lėšomis finansuos universitetas ir socialiniai partneriai. „Tačiau mums labai svarbu, kad programoje dalyvautų motyvuoti, tikslo siekiantys moksleiviai, todėl planuojame surengti atranką ir motyvacinį pokalbį“, – sako V. Norkus.

Sulaukė abiturientų laiškų

Panašią idėją gvildena ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA). LKA viršininkas brg. gen. Algis Vaičeliūnas neslepia, kad stojamojo balo slenksčio pakėlimas neleido kai kuriems abiturientams siekti savo svajonių Lietuvos kariuomenėje. Generolas teigia, kad kaip pirmą studijų programą LKA studijas pasirinko 95 jaunuoliai, o studijuos 54. Likę, sako generolas, nesurinko 3,6 balo.

„Yra jaunuolių, kuriems nepavyko išlaikyti gerai egzaminų. Dėl tos priežasties vaikai, kurie svajojo visą gyvenimą būti karininkais, dėvėti uniformą, yra patriotai, negalėjo įstoti į karo akademiją.

Šiais metais gavau keletą laiškų iš buvusių abiturientų, kurie klausia manęs: ką daryti? Visą gyvenimą svajojau tapti Lietuvos karininku ir kadangi nepavyko išlaikyti ar matematikos, ar tai lietuvių, ar anglų kalbos egzamino, to daryti negaliu. Ką man daryti?“, – pasakoja brg. Gen. A. Vaičeliūnas.

Anot jo, Vakarų valstybėse karo akademijos organizuoja parengiamuosius kursus, o į juos patekę abiturientai vadinami kandidatais į kariūnus. „Vaikams yra dėstomi tie dalykai, kurių rezultatai buvo nepakankamai geri ir jie per metus trunkančius parengiamuosius kursus gerina savo žinias. Vėliau pagal mokyklinę programą perlaiko tą dalyką ir sėkmingai stoja į karo akademiją“, – sako pašnekovas. Anot jo, LKA planuoja panašiu principu padėti abiturientams.

Brg. gen. A. Vaičeliūnas teigiamai vertina minimalaus stojamojo balo pakėlimą, tačiau pastebi, kad karininko profesija šiek tiek skiriasi nuo kitų universitetuose siūlomų variantų. „Tai gyvenimo būdas. Čia jaunuolis ar jaunuolė stoja į karo akademiją, nes mato save Lietuvos kariuomenės dalimi. Dėl to mūsų kontingentas yra specifinis: tai ne moksleiviai, kurie apsisprendžia paskutinę minutę. Ir tai ne profesiją vaikų, kurie laiką leidžia bibliotekoje. Tai aktyvūs, sportuojantys, aktyviai dalyvaujantys socialinėje veikloje vaikai. Mes nekalbame, kad jie negabūs, jiems tiesiog reikia padėti“, – teigia jis.

Konkuravimas dėl prasčiausių

Pasak Mokslo ir studijų stebėsenos centro (MOSTA) vadovo Ramojaus Reimerio, tokios iniciatyvos yra teigiamas reiškinys, tačiau tai turėtų daryti ne pavieniai universitetai. „Gyvename ne tobulame pasaulyje. Matyt, universitetai, imdamiesi tokios iniciatyvos, tikisi prisivilioti vėliau daugiau studentų. Jei tokia iniciatyva būtų nacionaliniu lygmeniu, turėtume gražią praktiką“, – sako jis.

Universitetai, teigia R. Reimeris, imdamiesi tokių iniciatyvų atlieka savo misiją – yra žinių ir mokslo centrai, padeda tiems, kuriems sekasi sunkiau. „Iš kitos pusės, nėra gerai, jei tai tik viešųjų ryšių akcija arba kelių universitetų bandymas konkuruoti ne dėl gerai išlaikiusių egzaminus, o dėl neišlaikiusių“, – sako R. Reimeris.

Konkuravimas dėl prasčiausių, sako pašnekovas, parodo, kokia yra sunki universitetų būklė. „Tam įtaką daro finansavimo sistema. Kiekvienas studentas yra vertas tam tikros sumos pinigų. Universitetai kaunasi dėl pinigų, nes jiems kitaip nepavyks išsilaikyti. Universitetas pats savo noru dar nėra užsidaręs“, – pastebi specialistas.

Anot jo, universitetai veikia tomis sąlygomis, kurias jiems nustato valstybė. O valstybė, pastebi R. Reimeris, nustačiusi, kad reikia kautis dėl krepšelių. „Universitetai kaunasi įvairiomis priemonėmis: važinėja į mokyklas, savo vardu pavadina gimnazijas, marketingui išleidžia dideles sumas. Universitetai konkuruoja su atskirai parengta kampanija. Tai yra normalios produkto įvedimo kampanijos ir kiekvienais metais jos būna kitokios“, – teigia R. Reimeris ir priduria, kad universitetai Lietuvoje veikia griežtomis ir atšiauriomis sąlygomis.

Minamalus stojamasis balas turėtų būti pakeltas

Švietimo ekspertas tikina, kad būtų geriau, jei universitetai turėtų finansavimą ir galėtų koncentruotis į kokybę, o ne kiekybę, neprarasdami finansavimo. Anot jo, taip matytume geresnius rezultatus.

„Yra opozicija, kuri savo, kad tokiu sprendimu aukštasis mokslas yra elitizuojamas. Norima, kad aukštasis mokslas būtų pasiekiamas tik išrinktiesiems ir tauta dėl to nukentės. Nežinau, ar tauta labai išlošė, kai aukštasis mokslas tapo masinis. Dar dabar jaučiame reputacijos pasekmes“, – apie tokios idėjos kritiką atsiliepia R. Reimeris.

Jis taip pat pabrėžia, kad minimalus stojamasis balas į aukštąsias mokyklas turėtų būti aukštesnis. „Ta kartelė yra reikalinga. Tai filtras, kuris filtruoja gebančius ir norinčius studijuoti nuo tokiais nesančių. Jeigu visiškai negebantis studijuoja su gerais, motyvuotais studentais viename kurse, tai atmosfera pasidaro iškreipta: nei dėstytojas gali su visais vienodai dirbti, nei patys studentai jaučiasi gerai. Tai neskatina geros aukštojo mokslo aplinkos“, – teigia R. Reimeris.

Anot jo, kitose valstybėse filtro funkciją atlieka motyvacinis pokalbis. „Prancūzai suteikia galimybę studijuoti daugeliui, tačiau po pirmo kurso studentų iškritimas yra milžiniškas. Pats universitetas juos šalina. Mūsų atveju, kadangi universitetai yra pririšti prie studentų krepšelių, studentai nėra šalinami. Lietuvoje tokia situacija, kad kelis kartus dažniau pats studentas nutraukia studijas nei universitetas jį pašalina“, – pastebi specialistas.