Tai viena grėsmių, kurias Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas įvardija trečiadienį paskelbtoje grėsmių ataskaitoje už praėjusius metus.

„Rusijos užsienio politika išlieka agresyvi, toliau stebime aiškų Rusijos apsisprendimą naudoti karinę jėgą savo tikslų įgyvendinimui. 2015 m. Rusijos patirtos ekonominės problemos nepaveikė jos ginkluotųjų pajėgų stiprinimo, buvo nuosekliai tęsiamos struktūrinės pertvarkos, didelio masto mokymai, taip pat beveik netriko pagrindinių ginklų sistemų tiekimas ginkluotosioms pajėgoms“, - spaudos konferencijoje pasakojo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius, pulkininkas Alvydas Šiuparis.

Pagrindiniai pokyčiai Rusijos ginkluotosiose pajėgose

Pasak jo, praėjusiais metais didžiausi pokyčiai Rusijoje vyko Vakarų karinėje apygardoje. „Rusija labai nuosekliai ir kryptingai vysto karinius pajėgumus Vakarų kryptimi“, - sako departamento vadovas.

Rusija, jo teigimu, siekia, kad jos ginkluotosios pajėgos galėtų veikti per kuo trumpesnį laiką aplenkdamos oponento reakciją.

2015 m. Vakarų karinėje apygardoje sukurta 1-oji tankų armija, kuriai perduoti buvę 20-osios armijos daliniai: 4-oji tankų divizija, 2-oji motošaulių divizija, 6-oji atskiroji tankų brigada, 27-oji atskiroji motošaulių brigada. 1-oji tankų armija 2015 m. antrojoje pusėje parodė, kad jau yra funkcionali jos padaliniams dalyvaujant bendruose Rusijos ir Baltarusijos mokymuose „Ščit Sojuza 2015”.

Vakarų karinėje apygardoje iš viso turi būti suformuotos 3 divizijos.
 Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas

Praėjusiais metais, anot ataskaitos, Rusijoje vykdytas tolesnis planinis ginkluotųjų pajėgų aprūpinimas naujo ir modernizuoto pavyzdžio ginkluote – ekonominiai nesklandumai beveik nepaveikė Rusijos teikiamo prioriteto karinių gebėjimų stiprinimui.

Aiškus prioritetas teiktas branduolinio potencialo vystymui, aprūpinant konvencines pajėgas orientuojamasi į konvencinių ilgojo nuotolio sistemų tiekimą: naujai statomi laivai aprūpinami sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, sausumos kariuomenė kiekvienais metais gauna po du operacinių-taktinių raketų kompleksų „Iskander“ brigadų kompleksus. Dėmesys teikiamas skaitmeninių ryšio priemonių tiekimui, į sausumos dalinius tiekiami bepiločiai orlaiviai.

Pagrindinis tikslas – visai ne aplenkti NATO

Pasak pulkininko A. Šiupario, Rusija siekia gebėti maksimaliai izoliuoti konflikto regioną, apriboti NATO pajėgų patekimą ir galimybes veikti regione. „Rusija tikisi, kad tokia kryptimi vystomi pajėgumai konflikto atveju jai leistų susikurti ir panaudoti strateginį pranašumą regione, lokalizuojant konfliktą, kontroliuojat jo eskalaciją ir išvengiant plataus NATO įsitraukimo“.

Rusija per praėjusius metus taip pat tęsė netikėtų kovinės parengties patikrinimų praktiką. Per metus tokie patikrinimai organizuoti visose karinėse apygardose, taip pat atskirų kariuomenės rūšių daliniuose.

Kita svarbi kovinio rengimo proceso dalis – didelio masto mokymai. 2015 m. vyko „Centr 2015”, „Ščit Sojuza 2015”, „Vzaimodejstvije 2015”, „Bojevoje Sodružestvo 2015”.

„Karinio rengimo intensyvumas Kaliningrado regione ir apskritai Vakarų apygardoje yra tikrai didelis. Pavojus toks, kad per šiuos mokymus mes matome pasirengimą veiksmams, kurie sukeltų grėsmę Lietuvos saugumui ir teritoriniam vientisumui. Mus neramina puolamojo charakterio mokymai, kurie simuliuoja situacijas su esamų sienų peržengimu, ir pajėgumai, kurių vieni yra vietoje, kiti gali būti permetami ir įgalintų vykdyti platesnio masto operaciją. Tai būtų ne ginamojo pobūdžio operacija, o nukreipta į kaimynines šalis“, - sakė A. Šiuparis.

Kaip teigia Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius, Lietuvoje Rusija labai domisi Baltijos šalių kariuomenių stiprinimu, naujais įsigijimais, pajėgumų plėtra, NATO dalyvavimu Baltijos šalyse.

„Vertinama, kad Rusijos šnipinėjimas Baltijos šalyse toliau augs“, - sako A. Šiuparis.

Tačiau sustiprintas NATO šalių atgrasymas Baltijos regione mažina tikimybę, kad Rusija ryšis pereiti nuo pasirengimo konfliktui iki paties karinio konflikto.

„Nepaisant to, ar NATO ir Lietuva, kaip Aljanso šalis, didino savo pajėgas ar kitaip modeliavo situaciją, Rusija ir iki tol vykdė nuoseklų karinį planavimą NATO šalių kryptimi. Tos priemonės, kurių ėmėsi NATO ir Lietuva, atlieka atgrasymo funkciją, Be abejo, Rusija tai pateikia kaip potencialią grėsmę jos pačios saugumui, bet tai jos neatgraso nuo tęstinio planavimo, kuris vyko ir tebevyksta“, - sako A. Šiuparis.