Buvusio karinio dalinio name butus pirkę žmonės už nuotekas per mėnesį moka iki 250 litų, praustis naudotą vandenį kibirais neša į lauką ir laisto agurkus, o prispausti gamtinių reikalų suka  miškelio link.

„Kai privatizavome būstus, mokėjome valstybei kaip už butus su patogumais: karštą, šaltą vandenį, miesto kanalizaciją, dujas. Dar ir už žaliąją zoną sumokėjome. O dabar yra taip, kad miesto kanalizacijos neturime: mokame už mašiną, kuri kiekvieną dieną atvažiuoja išsiurbti nuotekų“, - piktinosi vienas iš kelių likusių namo senbuvių Vadimas Nikitkovas.

Įdomiausia, kad sąskaitos gyventojams išrašomos ne tik už jų nuotekas, bet ir už lyjantį lietų, tirpstantį sniegą.

Kaip sakė Ilja Starikovas, dėl neaišku kaip padarytos nuotekų sistemos pavasarį žmonės priversti mokėti didžiulius pinigus už tonomis tirpstančio sniego ir lietaus, kuris teka į nuotekų rezervuarą, išvežimą.

Vilniaus vandenys“ gyventojams siūlė patiems už 70 tūkst. litų įsirengti nuotekų valymo įrengimus ir žadėjo puse kainos prisidėti. Tačiau gyventojams kilo du klausimai. Pirmas – kodėl jie turi patys tai daryti, jei mokėjo už būstus su miesto kanalizacija. Tai patvirtinta ir nuosavybės dokumentuose. Antras klausimas, ar tų nuotekų valymo įrenginių po kelerių metų nereikės keisti? Kaip išsiaiškino situacijos įkaitai, vėliausiai 2018 metais jų namą vis viena bus privaloma prijungti prie centralizuotos miesto nuotekų sistemos.

Šiuo metu, kai sausa ir netirpsta sniegai, vien už kanalizaciją daugiabučio gyventojai moka per 100 litų. Drėgnuoju metų laiku suma butui siekia ir 250 litų per mėnesį.

Kol rūpinosi kariškiai - buvo tvarka

Kaip prisiminė Violeta Popova, 32 butų namas sostinės Vismaliukų gatvėje išdygo tuomet, kai čia įsikūrė karinis dalinys. Dalinio vadovybė tuomet daug pinigų investavo į valymo įrengimus, kurie aptarnavo kariškių virtuvę, gyvenamąsias patalpas ir šalia esantį daugiabutį.

„Dabar jie ten apaugę piktžolėmis ir krūmais“, - DELFI rodė moteris.

Kai kariai išsikraustė, visas dalinio ūkis buvo perduotas miesto valdžiai, nuotekų valymo įrengimai veikė, o išvalytas vanduo tekėjo į upeliuką.

„Ten dirbo žmogus, kuris valymo įrengimus prižiūrėjo. Tačiau po pervartos, kai viską perėmė miesto valdžia, viskas užsidarė. Galima sakyti, jog kartu su kariškiais išvažiavo ir mūsų patogumai“, - sakė V. Popova.

Kada buvo uždaryti valymo įrengimai, ir senieji, ir naujieji gyventojai nežino, nes apie tai jų niekas neinformavo.

Teršė gamtą

„Labai daug priekaištų turime miesto valdžiai. Ne mes kalti, kad dėl valdininkų neūkiškumo mes likome be patogumų. Iš dalinio jie valymo įrengimus gavo veikiančius, už nieką nereikėjo mokėti, tik juos prižiūrėti – kažkokių bakterijų laiku pilti. Aš nežinau, kur čia jie nutarė pataupyti, bet faktas – valymo įrenginiai kažkurį laiką nebeveikė ir mes, to nežinodami, teršėme nuotekomis gamtą“, - pasakojo Vismaliukų gyventoja.

Prieš penkerius metus savo funkcijos nebeatliekantys nuotekų valymo įrengimai buvo atjungti, gamtosaugininkai Antakalnio ūkiui skyrė baudą, o daugiabučio nuotekos buvo pradėtos kaupti į rezervuarą. Dabar 32 butų namo srutas tenka siurbti ir kelis kartus per savaitę vežti mašina.

Apie pokyčius namo gyventojai sužinojo iš didžiulių sąskaitų, kurios pradėjo plaukti už nuotekų išvežimą. Žmonės kreipėsi į teismą, nes „dokumentuose aiškiai parašyta, kad butai – su miesto kanalizacija“.

„Teismai tęsiasi, mes už kanalizaciją nebeišsimokame, bet ir parduoti savo butų niekam negalime, nes kai potencialūs pirkėjai pamato sąskaitas už nuotekų išvežimą, nebenori pirkti butų. Čia mes kaip įkaitai“, - karščiavosi metų metus problemos sprendimo nerandantys žmonės.

Antstoliai areštavo sąskaitas

Teisybės gyventojai bandė ieškoti teisme, kuriam apskundė Antakalnio ūkį ir „Vilniaus vandenis“. Pirmus du pralaimėjo, tad kreipėsi į Apeliacinį teismą.

„Kol vyksta teismai, aš už nuotekų išvežimą nieko nemoku. Per penkerius metus skola baigia pasiekti 6 tūkst. litų”, - DELFI sakė nenorėjusi vardu ir pavarde prisistatyti garbaus amžiaus moteris. Jos kaimynei antstoliai jau areštavo sąskaitas: skolos viršijo 20 tūkst. litų.

„Kai padavėme į teismą, mūsų pareiškimas trejus metus buvo kilnojamas nuo vieno stalo ant kito – niekaip neišsiaiškino, koks teismas turi spręsti mūsų problemą. Nuėjom bartis, tada paskyrė datą. Advokatui sumokėjome jau per 10 tūkst. litų, bet jau du teismai buvo ne mūsų pusėje, todėl padavėme apeliacijai“, - jaudinosi senolė, pridurdama, kad jai jau 76 metai, greit mirti laikas, o taip nesinori anūkei palikti tiek skolų.

Nesulaukę atsakymo, kada bus peržiūrėti teismų sprendimai, Vismaliukų daugiabučio gyventojai „ėjo bartis“. Tada iš Lietuvos apeliacinio teismo gavo atsakymą, kad preliminariai byla gali būti nagrinėjama šių metų ketvirtą ketvirtį.

A. Zuokas neįsileido

„Dėl tos kanalizacijos buvau pas Rolandą Paksą, du kartus pas buvusį merą Juozą Imbrasą, o pas Artūrą Zuoką nepakliūsi. Dabar taboru labai rūpinasi, tai gal čia mums taborą įkurti, kad atkreiptų dėmesį?“, - karščiavosi senolė.

Valdininkai gyventojus bandė raminti, kad kai parduos karinio dalinio teritoriją, joje vykdys statybas, pajungs miesto komunikacijas . „Tada neva būsim miestietiški žmonės. Bet tai galbūt vyks tik 2016 metais. O iki to laiko plėš iš mūsų tokias sumas?“, - klausė Zita Griškevičienė.

Moteris į Vismaliukų daugiabutį atsikraustė 2000 metais, kol net nekvepėjo problemomis. „Mokėjau kaip visi civilizuoti žmonės už komunalinius patarnavimus, bet prieš 5 metus prasidėjo nuotykiai. Tada sužinojome, kad čia buvo poligonas, kad išvažiavo kariai, o kas perėmė jų valymo įrengimus ir turėjo jais rūpintis – nežinome. Mes buvome užmiršti ir palikti. Dabar kovojam už savo teises: nenorim mokėti didžiulių pinigų už nuotekų išvežiojimą, nes čia atsikraustėme gyventi miesto sąlygomis. Ir dokumentuose parašyta: miesto kanalizacija“, - sakė ponia Zita.

Moters žodžiais, daugiabutyje gyvena eiliniai žmonės, ne kokie oligarchai, ir negali už kanalizaciją mokėti pasakiškų pinigų.

Kita daugiabučio gyventoja pasakojo gyvenusi dviejų kambarių bute. Kitame buvo įsikūrusi jos dukra. Kai išsikraustė, moteriai pradėjo plaukti sąskaitos jau už du butus: kas mėnesį kaupiasi 800 litų skola. Parduoti jų dėl minėtų priežasčių negali.

„Dėl tos miesto kanalizacijos, kurios realiai nėra, labai nukrito mūsų buto vertė“, - sakė moteris.

Už kubą vandens moka ne 4, o per 30 litų

Prieš metus Vismaliukų daugiabutyje būstą įsigijęs Audrius DELFI sakė buvo įspėtas, kad perka butą su skolomis, tačiau savininkas pažadėjo grąžinti pinigus, jei teismas nuspręs, kad gyventojai neprivalėjo mokėti už nuotekų išvežimą.

Paklaustas, kodėl rinkosi butą probleminiame name, naujakurys juokavo, jog ir pats yra probleminis: „Man labai patiko šita vieta. Netoli esu augęs, todėl galimybė čia apsigyventi mane apakino. Ir bendruomenė labai gera – žmonės draugiški. Taip pat, kiek mažesnė kaina buvo. Jei būtų didesnė, tiesiog nebūčiau įpirkęs“.

Audrius tiki, kad dėl kanalizacijos viskas susitvarkys. „Visas miestas už kubą vandens moka 4 litus, o čia prie jų dar prisideda 27 litai už kubą – dėl kanalizacijos išvežimo. Kadangi esu probleminis ir optimistas, mokausi taupyti – tekančiame vandenyje indų neplaunu, pasiimu bliūdelį“, - vis juokavo vyras.

Rankas plauna be muilo , kojas - su smėliu

Paprašyti papasakoti, kaip taupo vandenį, Vismaliukų gyventojai pripasakojo, kad prausiasi užkimšę vonią ir kai prisikaupia daugiau nuotekų - nešą į lauką, palieja šalia esančio daržiuko augalus. Rankas plauna be muilo, kojas su smėliu. Kieme žaidžiantys vaikai ir ne tik jie prispirti reikalo į tualetą nekyla – renkasi miškelį.

„Aš asmeniškai, kad sutaupyčiau vandens, tualete vandens nenuleidinėju – kad neprapultų panaudotas vanduo , jį supilu į klozetą. Kai šuniukui kojas nuplaunam irgi susemiam tą vandenį ir panaudojam tualetui nuplauti. 3-4 kubus vandens sunaudojam ir vis viena už jį ir kanalizaciją apie 200 litų sumokame. Vasarą tai sudaro apie pusę visų mokėjimų, nes elektra kainuoja 100 litų, kitos paslaugos – dar 100 litų. Renovuotose namuose žmonės tiek moka žiemą”, - skaičiavo prieš 10 metų šiame name butą nusipirkęs Juozas.

Vyras sakė mokėjęs už butą, kaip su patogumais, tačiau valymo įrengimai buvo išdraskyti, o valdžia nusiplovė rankas.

„Tik sąskaitas siunčia, kiek esame skolingi“, - sakė Juozas, 3 tūkstančius litų skolingas už nuotekų išvežimą. Nemoka iš principo: tiki, kad teisingumas nugalės.

Antakalnio seniūnas: buvo nušvitus prošvaistė

Antakalnio seniūno Algimanto Vaitkaus teigimu, minėtą daugiabutį sostinės Vismaliukų gatvėje administruoja Antakalnio ūkis, o nuotekas „Vilniaus vandenys“.

„Kur fekalijos nėra surenkamos centralizuotai, o kaupiamos srutų duobėse, visur yra problemų. Kad nereikėtų dažnai išvežinėti ir mokėti pinigų, visaip gyventojai kombinuoja, pramuša, kad nuotekos gertųsi į žemę, nes išvežimas daug kainuoja“, - kalbėjo seniūnas.

Paklaustas, kodėl vis pamirštama Vismaliukų gatvė (daugiabutyje su „miesto kanalizacija“ nuotekos kaupiamos rezervuare, apšvietimo nėra, gatvės netvarkytos) seniūnas sakė, jog buvo nušvitus prošvaistė: karinio dalinio teritorijoje planuota įkurdinti saulės elementų gamyklą, vykdyti mokslinę veiklą.

„Visiems labai patiko ta vieta, nes teritorija vientisa ir didelė, tačiau kažkas užstrigo ir planai liko planais“, - apgailestavo seniūnas.

“Vilniaus vandenims“ atšakos neapsimoka?

Pasak A. Vaitkaus, seniūnija gauna daug nusiskundimų dėl „Vilniaus vandenų“, kad jie „varo tik magistralinį tinklą, o „užmaitinimo“ atšakų nelabai nori“.

„Tiesiai kalbant, pinigus lengviausia pasiimti per pagrindinę (nuotekų-DELFI) magistralę, kuri dabar varoma nuo Antavilių, per Pylimėlių kvartalą, į Rokantiškes, iki Kairėnų. Tame didžiuliame masyve dabar daromi komunikacijų planai, fokusuojami tinklai. Tačiau atšakų nelabai yra. Šone liekantys Vismaliukai vėl į tą tinklą nepapuola“, - sakė seniūnas.

A. Vaitkus pripažino neturintis galių trenkti kumščių į stalą, kad vienintelis Vismaliukų daugiabutis būtų prijungtas prie miesto kanalizacijos.

„Aš palaikau gyventojus ir seniūnija pritaria gyventojų nuomonei, bet mūsų nelabai kas klauso. Kai su gyventojais rašėme raštus dėl Antavilių prijungimo prie kanalizacijos, buvo į kai ką atsižvelgta. Tačiau Vismaliukai ir vėl liko nuošaly“, - pripažino seniūnas.

Pasak DELFI pašnekovo, gal ir nėra „ekonominis variantas“ daryti miesto kanalizacijos atšaką iki Vismaliukų, bet ji tiesiog būtina. „Nes kad 32 butų namas turėtų vietinę kanalizaciją, nežinau ar dar kur nors Vilniuje daugiau yra. Kad ir kiek kainuotų, reikia pravesti miesto tinklus“, - įsitikinęs A. Vaitkus.

Seniūno žodžiais tam reikia ne tik pinigų, bet pirmiausia – politinės valios.